Google+
Pagalba:info@btrader.lt

Klausk teisininko


 

Asta

Laba diena, dirbu mokykloje penkti metai direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Nuo 2012-09-01 mokykla likviduojama. Ar teisinga, jog man už 2011-2012 mokslo metus administracija neskiria plnų atostogų (56 dienos), o trumpesnes 8 dienom, motyvuodama tuo, kad aš įsidarbinau nuo 2007 metų spalio 31 dienos. Ačiū
Peržiūrėti atsakymą »
Taip, administracija teisingai suskaičiavo Jūsų atostogų dienas ir gali skirti ne 56, o 48 dienas. Pagal Darbo kodekso 169 str. 1d. už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Kadangi mokykla, kurioje Jūs dirbate, likviduojama nuo 2012-09-01, pilni darbo metai nesusidaro (t.y. pilni Jūsų darbo metai pasibaigtų 2012m. spalio 31d.), tai ir atostogos negali būti skiriamos kaip už visus darbo metus. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Viktorija Košman. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Tadas

Sveiki! mano senelis su mociute turi nama. senelis jau daugiau kaip 10 metu mires, pries mirti puse namo testamente uzrase mano Mamai. mano mociute dar gyva, pries 5-7 metus testamente uzrase, kad po mirties kita puse namo teks mano Mamai. mano Mama turi dvi seseris. Ir noriu paklaust Jusu ar po mociutes mirties mano Mamos seserys gali uzgincyti si testamenta ir prisiteisti puse ar visa nama? Aciu!
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato privalomąją palikimo dalį. LR CK 5.20 str. numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testament turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testament neskirta daugiau. Todėl tokiu atveju jeigu Jūsų mamos seserims yra reikalingas išlaikymas, atiteks palikimo dalis pagal šį straispnį.

Vytas Pazera

Laba Pasirasiau su firma sutarti 2011.01.03 iki 2011.08.31 del zemes ukio sklypo vertimo i namu valda ir padalijimo i tris sklypus.Sumokejau reikalaujama suma. Viskas turejo buti sutvarkyta per 8 menesiu,sutarti ivardintos visos datos. Po keliu menesiu pasirasiau sutarti su pirkeju,kuris sumokejo avansa uz viena sklypa. Pirkejas lauke metus sklypo poto nutrauke sutarti ir pareikalavo grazinti visa avansa,kadangi as negaliu iki sio momentosutvarkyti dokumentu.Firma randa simtus pateisinimu kodel nesutvarkomi dokumentai.Noriu paklausti ar imanoma,kad si firma apmoketu mano visus nuostolius susijusius su dokumentu tvarkymu?
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Jūsų pateikstas aplinkybes, tarp firmos ir Jūsų buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau- CK) 6. 672 str. vartojimo rangos sutartį apibrėžia kaip kad- pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarties dalykas yra tam tikras darbo rezultatas. Šiuo atveju rezultatas turėjo būti vieno žemės ūkio paskirties sklypo pavertimas į namų valdos sklypą ir jo padalijimo į tris atskirus sklypus. Pagal CK 6.652 str. 1 d. rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Taip ir buvo padaryta Jūsų sutartyje su firma. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Kadangi sutarties šalys yra specifinės- Jūs kaip fizinis asmuo ir rangovas kaip verslininkas, šiuo atveju taikoma vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė. Todėl galima pasinaudoti CK 6.256 str., kur sakoma, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (6.256 str. 1 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (6.256 str. 2d.). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita(6. 256 str. 4d.). Todėl Jūsų atveju būtų galima kreiptis į teismą ir reikalauti iš firmos patirtų nuostolių atlyginimo. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Viktorija Košman. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Vitaliy

laba diena , noreciau paklausti jusu ka dariti jej buvo atimtos teises vairoti ant metu ir dveju menesiu , jau praejo daugiau negu metaj kokius kursus rejkia lajkiti kad policija grazintum tejses terminuj pasibajgus? Dekuj
Peržiūrėti atsakymą »
Jums reikės išklausyti papildomus mokymus, kurie vyksta vairavimo mokyklose. Šis mokymas privalomas vairuotojams, kurie nuolat pažeidinėja kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už yra nubaudžiami administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą bei siekiantiems, kad vairuotojo pažymėjimas (teisė vairuoti) būtų grąžintas. Reikalingi dokumentai, kuriuos turėsite pristatyti į policijos padalinį, kuriame buvo nuspręsta atimti Jūsų vairuotojo pažymėjimą: galiojantį asmens dokumentą, sveikatos patikrinimo pažymą, sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, papildomo vairuotojų mokymo kursų baigimo pažymėjimą, o jei teisė vairuoti buvo atimta metams ir ilgiau, - išlaikyti teorinį ir praktinį vairavimo egzaminą VĮ „Regitroje“. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Akvilė Jotautaitė. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Judita

Laba diena, Noreciau paklausti musu seima jau 14 metu moka nuoma seimininkams po 65 lt i menesi. o ar mums nepriklausytu kazkokia tai dalis? Aciu kad sugaisote laika del musu :)
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas – naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Tačiau pagal nuomos sutartį, neatsižvelgiant į tai kokiam laikotarpiui ji yra sudaryta, nuosavybės teisė nepereina. Pagal Jūsų atvejį, Jums nuosavybės teise nuomojamos patalpos jokia dalis nepriklauso. LR Civilinis kodeksas apibrėžia įgyjamosios senaties sampratą: „ Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą”. Todėl tik teismui nustačius įgijamosios senaties faktą gali nuosavybės teisė pereiti ne daikto savininkui.

jurgita

laba diena jei esu padovanojus nama sunui ar galiu atsiimti dovanojima jei jis net neatvaziuoja nei padeda kokiu dokumentu reikia ir nuo ko reikia pradeti butu labai aciua
Peržiūrėti atsakymą »
Dovanojimas - pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Esminis dovanojimo sutarties požymis yra tas, kad tai yra neatlygintinas sandoris. Dovanotojas turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) apdovanotajam perduoda nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui neatlygintinai. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas leidžia ne tik dovanoti, bet ir atsiimti dovaną. Pažymėtina, kad to padaryti negalima tiesiog persigalvojus ar supykus. Minėtas įstatymas dovaną leidžia atsiimti tik kai yra pažeidžiama dovanojimo sutartis; jei apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja; ; jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu arba jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Todėl teismai panaikina dovanojimą tik ypatingai retais atvejais. Todėl Jūsų atvėju, jei dovanojimo sutartyje buvo numatyta dėl domentų tvarkymo ir pan., dovanojimo sutartį galite nuginčyti teismo keliu. Tokiu atveju jei Jūsų sūnus nepažeidė visų aukščiau minėtų atvejų, dovanoto turto atsiimti yra neįmanoma.

Galina

Laba diena.. Norejau suzinoti jei as buvau pasiemusi 2 savaites nemokamu atostogu del seimyniniu priezasciu (kelione i Rusija i laidotuves), tai ar tikrai kasmetines mokamos atostogos sumazeja viena diena? Aciu is anksto
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 184 str. nemokamos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų; 2) darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų - iki trisdešimties kalendorinių dienų; 3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių; 4) invalidui - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus; 5) darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku; 6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga; 7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos; 8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. Pažymėtina, kad nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. LR Darbo kodeksas apibrėžia koks darbo laikas skaičiuojamas į darbo metus, už kuriuos yra suteikiamos kasmetinės atostogos: 1) faktiškai dirbtas laikas; 2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis; 3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai; 4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos arba motinystės pašalpą; 5) mokamos kasmetinės atostogos; 6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų; 7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų invalidams; 8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims, slaugantiems invalidą; 9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą; 10) teisėto streiko laikas; 11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. Jeigu suteikiama daugiau kaip 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų per metus, mažėja kasmetinių atostogų trukmė. Kasmetinių atostogų sumažėjimą galima apskaičiuoti pagal formulę: [kasmetinių atostogų norma k.d./m.] * ([suteikta nemok. atost. k.d.] - 14 k.d.) / 365 ).

Vytas

Laba. Pasirasiau su firma sutarti 2011.01.03 iki 2011.08.31 del zemes ukio sklypo vertimo i namu valda ir padalijimo i tris sklypus.Sumokejau reikalaujama suma. Viskas turejo buti sutvarkyta per 8 menesiu,sutarti ivardintos visos datos. Po keliu menesiu pasirasiau sutarti su pirkeju,kuris sumokejo avansa uz viena sklypa. Pirkejas lauke metus sklypo poto nutrauke sutarti ir pareikalavo grazinti visa avansa,kadangi as negaliu iki sio momentosutvarkyti dokumentu.Firma randa simtus pateisinimu kodel nesutvarkomi dokumentai.Nurodo vis kitas datas.Noriu paklausti ar imanoma,kad si firma apmoketu mano visus nuostolius.
Peržiūrėti atsakymą »
Neįvykdžius prievolės, netinkamai vykdant prievolę, ar praleidus terminą sutarčiai įvykdyti- kyla sutartinė civilinė atsakomybė. LR civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3dalis numato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėtasis civilinio kodekso straipsnis numato galimybę, netinkamai sutartį vykdžiusiai ar jos išvis neįvykdžiusiai šaliai prievolę atlyginti dėl to kilusius nuostolius, o Jums- teisę jų reikalauti. Taip pat reikėtų paminėti, kad nuostoliai gali būti tiesioginiai, bei netiesioginiai. Tiesioginiais galima vadinti tuos nuostolius, kuriuos asmuo patyrė atkurdamas savo teises ar turtą. Netiesioginiams nuostoliams priskiriamos negautos pajamos. Negautos pajamos, tai dėl kitos sutarties šalies neteisėtų veiksmų negautos sumos, kurios buvo numatytos ir realiai tikėtinos esant normaliai veiklai. Pažymėtina, kad kreditorius, laikydamasis įstatymų numatytos tvarkos, turi teisę nutraukti sutartį, tuo atveju jei kita šalis jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Rūta Mikalauskaitė. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Tautvydas

jei noriu pirkti telefona is zmogaus kuris idejo skelbima internete tai kaip galeciau apsidrausti, kad manes neapgaus ir jei atsiust sugedusi ar bloga telefona galeciau gauti savo sumoketus pinigus?
Peržiūrėti atsakymą »
Patys pigiausi telefonai yra parduodami „iš rankų“, didelė dalis parduodamų prekių būna be garantijos arba tiesiog be dokumentų. Todėl kiekvieną kartą perkant tokiu būdu prekes, rizikuojate įsigyti ne tokią prekę kokios tikėjotės, ypač, kai daikto perdavimas įvyksta ne tiesioginiu būdu, o naudojantis pašto paslaugomis. Tokiu atveju yra patartina iš pardavėjo reikalauti minimalios sutarties, kurioje būtų nurodyta atsakomybė už netinkamą prekę, arba galite siūlyti savo sutartį. Tokiu atveju kiekviena pasirašiusi šalis, lieka apsaugota. Pasirašytą sutartį galite nuskanuoti ir siųsti elektroniniu paštu. Ir tokiu atveju jei nors viena šalis pažeis sutarties sąlygas ar netinkamai jas įvykdys, savo teises šalys galės ginti teisminiu keliu.

Virginija

Laba diena, Noreciau pasiteirauti ar galeciau savo amzinatilsi tevus abu persilaidoti i viena bendra kapa Vilniuje?Tevelis buvo be mano sutikimo palaidotas Radviliskyje.Ten yra didelis seimos kapas-mano mociute su seneliu ir tevelio brolis.Si kapa tvarko tevelio sesuo ir ji nedave sutikimo amzinatilsi mano mamyte palaidoti,nes jie buvo issiskyre.Dabar liko tevai iskirti skirtinguose miestuose.As gyvenu Vokietijoje ir noreciau ,kad tevai butu kartu.Ar tai imanoma? Ar teisingai elgiasi tevelio sesuo ?Jeigu ji neduoda sutikimo,galbut yra kiti teisiniai budai?Ar as,vienintelis vaikas negaliu ir neturiu teises savo amzinatilsi tevelius palaidoti kartu ir tame mieste,Vilniuje,kur jie Visa gyvenima praleido? Pagarbiai Virginija
Peržiūrėti atsakymą »
Kapinių tvarkymo taisyklės nustato kapinių statuso suteikimo ir keitimo, kapinių perdavimo, kapavietės skyrimo ir laidojimo joje, kapinių priežiūros ir kitų su tvarkymu susijusių darbų bei paslaugų atlikimo tvarką. Šios Taisyklės privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė (toliau vadinama – atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo). Jo duomenys nurodomi žurnale. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui. Kapinių prižiūrėtojas žurnale padaro reikiamus pakeitimus. Kilę tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo joje gali būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Taisyklėse pažymėtina, kad palaikus perlaidoti galima tik gavus apskrities visuomenės sveikatos centro, savivaldybės (seniūnijos), konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį sutikimą. Atkasant kapą, turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojas.

Jurgita

Laba diena.Noreciau paklausti jusu ka dariti sodo bendrijoje priesais mano sklypa.Yra apleistas sodo sklypas jau 15metu kaip galima padaryti kad ta sklypa susitvarkitu ir nebutu toks miskas ir kad ant augalu neitu lygos.Jau kreipiames ne viena karta pas soda pirmininka bet nieko nasidaro o tik atsako kad uz zeme jie moka.Ka daryti jus pasiulisite? Dekoju
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymas pateikia tokį sodininkų bendrijų apibrėžimą: “Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį“. Šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas bendrijos narys turi pareigą tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai. Dažnai pasitaiko, kad sodų sklypų savininkai daug metų iš eilės neprižiūri savo sklypų. Tokie apleisti sklypai ne tik darko kraštovaizdį, bet ir yra tikra bėda kaimyninių sklypų savininkams neglintiems apsiginti nuo piktžolių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Minėto įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymą Nacionalinėje žemės tarnyboje įgyvendina teritorinių žemėtvarkos skyrių specialistai jų kuruojamų savivaldybių teritorijoje. Jie nustatę administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) straipsnius privalo imtis priemonių dėl pažeidėjų patraukimo administracinėn atsakomybėn. ATPK 100 straipsnyje nustatyta, kad privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų. Pagal šį straipsnį kaip tik ir turi būti baudžiami apleistų sodo sklypų savininkai. Su pranešimu, apie apleistą sodo sklypą, į teritorinį žemėtvarkos skyrių gali kreiptis sodo bendrijos pirmininkas arba pats kaimyninio sklypo savininkas. Gavę tokį pranešimą žemėtvarkos skyriaus specialistai turi patikrinti apleistą sklypą, iškviesti ir įspėti jo savininką. Jei savininkas nekreipia dėmesio į įspėjimą ir nesutvarko sklypo turi būti skiriama administracinė nuobauda. Sodininkų bendrijos nariai dėl apleistų sklypų gali taip pat kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Šios tarybos pareigūnai nagrinėja administracines bylas ir skiria nuobaudas pagal ATPK 105 (Kovos su augalų karantininiais kenkėjais, ligomis ir piktžolėmis taisyklių pažeidimas) ir 107 straipsnį (Žemės savininkų arba kitų žemės naudotojų nesiėmimas kovos su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis priemonių). Kreipiantis į šią tarnybą svarbu nurodyti ne tik, kur toks apleistas sklypas yra, bet ir kam jis priklauso. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Diana Žilinskaja. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

daiva

sveiki!mano mociute testamente 3kamb.buta parase man(as esu anuke)bet ji dar turi dukra!ar ji gales usgincyti testamenta,kai mociute mirs??ir kuom tai baigtusi??butas atitetku jai,ar per puse su manim??
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas apibrėžia paveldėjimo sampratą: „Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą“. Svarbu žinoti, kad paveldėjimas atsiranda pagal testamentą arba pagal įstatymą. Testamentą gali surašyti tik veiksnus žmogus, kuris suvokia savo veiksmų pasekmes, priešingu atveju testamentas bus negaliojantis ir paveldėjimas bus priimamas pagal įstatymą. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Jūsų močiutės dukra turės teisę ginčyti testamentą, kaip tą numato įstatymas: „Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau“. Tačiau jeigu nebus minėtų aplinkybių, visas palikimas pagal testamentą pereis Jums.

Vytautas

Sveiki, su vienu asmeniu surašėm vekselį. Jis yra skolininkas, aš vekselio turėtojas. Jau greitai vekselio termino pabaiga, o iš skolininko jokių žinių, neatrašo nei į žinutes, ignoruoja skambučius. Žinau, kad reikia rašyti kažkokius tai registruotus laiškus, bet nežinau kokius ir ką juose rašyti. Labai prašau pagalbos, ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis, kaip vienas populiariausių finansinių instrumentų, dažnai naudojamas kaip priemonė trumpalaikiam finansavimui gauti, taip pat kaip priemonė esamam įsipareigojimui užtikrinti. Kol terminas nesibaigęs galite siųsti registruotu paštu priminimą apie skolininko įsipareigojimus. Tokiu atveju, jei skolininkas laiku neįvykdo savo finansinių įsipareigojimu, taip pat, registruotu paštu siųskite raginimą gražiuoju sumokėti skolą per Jūsų nustatytą terminą, kurį pažymėsite raginime, taip pat nurodant, kad neįvykdžius įsipareigojimų, ginčas bus sprendžiamas teisminiu keliu kaip tą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu reikia pagalbos parengiant šiuos dokumentus kreipkitės VŠĮ „Teisingumo AIDAS“, Sodų g. 15, Vilnius, el. p. teisingumo.aidas@gmail.com arba tel. 85 210 51 47; 8 602 03800.

Svetlana

Sveiki, situacija: mano otina dirba imoneje apie 10 metu, bet paskutinius 2 metus nebuvo atostogose, dabar ji sugalvojo pailseti ir jai kilo klausimai: 1. ar jai priklauso kokia nors kompensacija uz nepanaudotas atostogas uz paskutinius 2 metus? 2. ar ji nepraranda aplamai nepanaudotas atostogas uz tuos 2 metus. Dekoju.
Peržiūrėti atsakymą »
Kasmetinės atostogos yra viena iš periodinio darbuotojo poilsio rūšių. Kitaip nei kasdienio ar kassavaitinio poilsio laiko, kasmetinių atostogų suteikimo tvarka palikta labiau laisvam šalių susitarimui, t. y. įstatymas nustato tik esmines kasmetinių atostogų garantijas, o šalys gali susitarti dėl atostogų suteikimo laiko, atostogų suteikimo dalimis ir panašiai. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, išmokas už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitas garantijas susijusias su atostogomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK). Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Taigi atostogų tikslas – darbingumo atgavimas. Tai reiškia, kad kasmetinės atostogos yra suteikiamos kiekvienam darbuotojui tam, kad jis pailsėtų ir atgautų darbingumą. O tai suponuoja išvadą, kad kasmetinių atostogų pakeitimas pinigine kompensacija nėra galimas, jei darbuotojas pasilieka dirbti toje įmonė. Bet, jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, tuomet jam išmokama piniginė kompensacija. Neretai pasitaiko atvejų kada darbuotojas per metus neturi atostogų. Tuomet yra galimas kasmetinių atostogų perkėlimas. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Taip pat DK numato ir kitus atvejus kada kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos, pvz.: atostogos nustatytu laiku negali būti suteikiamos dėl darbuotojo laikino nedarbingumo, tikslinių ir nemokamų atostogų, valstybinių ar visuomeninių pareigų atlikimo, dalyvavimo likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų padarinius bei kitų objektyvių aplinkybių. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Taigi apibendrinus tai kas išdėstyta galime pasakyti, kad kasmetinių atostogų pakeitimas pinigine kompensacija, kai darbuotojas lieka dirbti toje pačioje darbo vietoje – nėra galimas. O kalbant apie kasmetinių atostogų perkėlimą, pasakytina, kad tai yra įmanoma darbuotojo prašymu arba sutikimu. Publikaciją parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Sandra Kličiūtė. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos kreipkitės į teisininkus.

Daiva

Sveiki,jau 5m.esu (teismo nuosprendžiu)savo tėvo globėja ir turto administratorė.Klausimas:ar man kaip globėjai priklauso iš Valstybės nors kokie pinigėliai ar globoju neatlygintinai(nes esu dukra)?Ar galiu be teismo leidimo parduoti tėvo pvz.:garažą(jis apleistas,baigia surūdyti) arba sodo sklypą(jis irgi apleistas,niekam nereikalingas)?Ačiū. Pagarbiai Daiva
Peržiūrėti atsakymą »
Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ar apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir pareigas. Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai (CK 3.243 str. 1 d.). Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai bei broliai ir seserys (CK 3. 135 str.). Kadangi Jūs esate dukra, patenkate į artimojo giminaičio kategoriją ir globojate tėvą neatlygintinai. Globotinio turtą globėjas turi naudoti išimtinai globotinio interesais. Visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti globotinio nekilnojamąjį turtą, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų (CK 3.244 str. 3 d.). Kadangi sodo sklypas yra nekilnojamasis turtas, o dėl garažo pardavimo Jūsų tėvo turtas taip pat sumažėtų, Jums šių sandorių sudarymui neišvengiamai reikalingas teismo leidimas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Jolanta

sveiki, paskendau skolų liūne, paskolos, greitieji kreditai, jau turiu reikalų su antstoliais, dabar du mėnesius neturėsiu galimybės niekam mokėti, ką man daryti? Ačiū
Peržiūrėti atsakymą »
Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Vykdomasis dokumentas – tai vykdomojo veiksmo atlikimo pagrindas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Antstoliui atliekant vykdomuosius veiksmus susidaro tam tikros vykdymo išlaidos, kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą išieškoti skolą iš asmens išsiunčia skolininkui raginimą arba siūlymą susimokėti skolą. Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinis vykdymas reiškia pavyzdžiui išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, stipendijos, pensijos, skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti ir pan. taigi skolininkui yra duodamas tam tikras laiko tarpas per kurį turi būti sumokėta skola ir būtinosios vykdymo išlaidos. Jei per tą laiką nėra sumokama vykdymo išlaidos didėja, o taip pat imamasi priverstinai išieškoti skolą. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Skolininkas visais atvejais turi galimybę domėtis skolos vykdymo eiga. Tą jis gali padaryti atvykęs į antstolių kontorą, o taip pat ir telefonu. Antstolis ar antstolio padėjėjas turi paaiškinti skolininkui apie vykdymo eigą, paaiškinti antstolio pasirašytus patvarkymus, jei dėl jų skolininkas turi klausimų ar neaiškumų. Patartina kuo skubiau susimokėti skolą ir pradiniame išieškojimo etape susidariusias vykdymo išlaidas, o jei sumokėti iš karto nėra galimybės, reikėtų tartis su išieškotoju ir antstoliu dėl skolos mokėjimo dalimis ir suteikti antstoliui visą informaciją apie savo turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Išieškotoją fizinį asmenį, gaunantį socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, antstolis turi atleisti nuo būtinų vykdymo išlaidų apmokėjimo arba šių vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti ne trumpesniam kaip 30 dienų terminui, per kurį šie asmenys privalo kreiptis į valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokant būtinas vykdymo išlaidas suteikimo. Vykdymo išlaidų apmokėjimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip iki vykdomosios bylos užbaigimo. Šią publikaciją parengė VšĮ teisininkė-savanorė Sandra Kličiūtė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Galina

2012-01 men imone iš fizinio asmens pasiskolino pinigu Gražinimo termino nenurode ,papildomai sudare a/m pardavimo sutarti apsi draudimui 2012-07 imone automobilius padave kitai imonei nes keite veiklos pobudi ir už2012-06 papraše atideti 5%palukanu mokejima nuo pasiskolintos sumos . kol vel atsistatys imones veikla Kreditorius grasina atimsias a//m iš naujo savininko ar tai teiseta Skolos neneigiama kaip galima susitarti del skolos gražinimo termino pratesimo
Peržiūrėti atsakymą »
Paskolos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, todėl jos sudarymo ir vykdymo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). CK 6.873 straipsnio 2 dalis numato: „Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.“ Civilinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas neuždrauta įstatymo. CK 6.156 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi šalys gali patys susitarti dėl pinigų grąžinimo termino, bei pratęsti ji bendru susitarimu tiek kartu, kiek mano esant reikalinga. Tuo atveju kai susitarti nepavyksta taikoma jau minėta CK 6.873 straipsnio 2 dalies norma. Todėl gavus pareikalavimą grąžinti paskolos sumą ir neturint galimybės sumokėti iš karto, būtina susisiekti su kreditoriumi ir paprašyti pratęsti mokėjimo terminą. Klausimas dėl automobilių pardavimo suformuluotas gana neaiškiai. Jeigu tarp fizinio asmens ir įmonės buvo sudaryta automobilių pirkimo – pardavimo sutartis, o įmonė nevykdydama jos pardavė daiktus kitai įmonei, tai kreditoriaus grasinimai dėl automobilių atsiėmimo yra nepagrįsti. Sudarius daikto pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjui atsiranda pareiga perduoti sutarties dalyką pirkėjui. Jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.324 str. 1 d.) Kai pardavėjas atsisako perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą, pirkėjas gali taikyti šio kodekso 6.60 ir 6.213 straipsniuose numatytas gynybos priemones (CK 6,324 str. 2 d.). CK 6,60 straisnio 1 dalyje įtvirtinta: „Jeigu skolininkas neįvykdo prievolės perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą kreditoriui nuosavybės ar patikėjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas daiktą perduotų. Ši teisė išnyksta, jeigu daiktas jau perduotas kitam tos pačios rūšies teisę turinčiam kreditoriui. Jeigu daiktas dar neperduotas, pirmenybė priklauso tam kreditoriui, kurio naudai prievolė atsirado pirmiau, o kai to negalima nustatyti, – pirmiau ieškinį pareiškusiam kreditoriui. Negalintis įgyvendinti savo teisės reikalauti prievolę įvykdyti natūra, kreditorius turi teisę reikalauti tik atlyginti nuostolius.“ Vadovaujantis šia norma fizinis asmuo negali atsiimti perduotų kitam pirkėjui automobilių, tačiau gali reikalauti dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Diana Žilinskaja. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

auguste

Sveiki, mano vyras dirba pavojinga darba, jeigu neduok dieve jis zutu, kaip butu su turtu? Visas turtas musu seimoje yra jo vardu, puse namo kuri jis paveldejo is mamos jai mirus ir butas(puse priklauso jam, puse jo tevui). Vyras turi broli ir sese(taciau seses tevas kitas). Mes auginame mazameti vaika. Kaip butu su turtu jeigu nera jokio testamento. Tiesa visa si turta jis paveldejo jau mums esant susituokus. Aciu uz atsakyma.
Peržiūrėti atsakymą »
Kaip suprantu iš aprašytos situacijos, Jūsų vyras paveldėjo turtą (pusę namo ir butą po mamos mirties) pagal testamentą, nes pusė priklauso jam, o kita pusė jo tėvui. Nes jei mamos testamento nebuvo, tuomet lygiomis dalimis turėtų paveldėti visi vaikai (iš viso- trys) ir palikėją pergyvenęs sutuoktinis- Lietuvos Civilinio kodekso Respublikos (toliau- LR CK) 5.13 str., kuriame rašoma, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tokiu atveju turtą reikėtų dalinti tarp visų (palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai). Kadangi visas Jūsų vyro turtas yra paveldėtas Jums esant santuokoje ir nors yra registruotas jo vardu, šis turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.88 str. 1d. 1p. 1. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, viską apibendrinus, jeigu Jūsų vyras paveldėjo pagal testamentą, tuomet jam žuvus jo turtą paveldėtumėte Jūs su vaiku pagal LR CK 5.13 str., o jei testamento nebuvo, tuomet visas turtas būtų dalinamas tarp visų, ir šiuo atveju nesvarbu, kad sesės tėvas yra kitas asmuo, nes ji vis tiek yra pirmos eilės paveldėtoja po savo motinos mirties (LR CK 5.11 str. 1d. 1p.). Šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Šiame atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Jurgita

Laba diena, gal galite pasakyti, kokius veiksmus reikia atlikti, norint parduoti paveldėtą žemės sklypo dalį - ar reikalingas šio sklypo bendrasavininkio sutikimas, ar būtinas sklypo kadastrinis atidalinimas ir kokie dar yra disponavimo sklypo dalimi (esant ir antrajam sklypo savininkui) apribojimai? Dėkoju už atsakymą.
Peržiūrėti atsakymą »
Atsakymas: Kadangi žemės sklypas yra nekilnojamas daiktas, tai jo pirkimo- pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Pagal LR Civilinio kodekso 4.79 str. 1d. Bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. 2d. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Taigi turite raštu pasiūlyti kitam bendraturčiui pirkti savo sklypo dalį, o jam atsisakius pateikti notarui pastarojo atsisakymą. Notarui turite pateikti žemės įgijimą patvirtinančius dokumentus, t.y. dovanojimo sutartį ar kitus, paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, kadastrinius sklypo matavimus- sklypo planą (nes turi būti aiški Jūsų dalis paveldėtame sklype), asmens dokumentą. Šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Šiame atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Gintaras

Laba diena,dirbau vienoje firmoje trinkeliu klojeju.atidirbau pusantro men.atlyginima mokedavo minimuma i kortele o pagrindini atlyginima duodavo i rankas nuo atliktu darbu.atsirado galimybe isvaziuoti i uzsieni pasakiau apie tai darbdaviuj jis man u z 18darbo dienu sumokejo 500lt nors atliktu darbu buvo zymiai daugiau padaryta tiesiog iseina zmogus ir tai ka uzdirbi negauni.dar jie vesdavo i kortele uz darba lauko salygomis kurie man buvo skolingi o kadangi isejau tai ir ju man nesumokejo.aisku suprantu kad tu pinigu as neatgausiu bet ateiciai norejau paklausti ar tikrai nieko neimanoma isejus is darbo susigrazinti tai ka esi uzdirbes?aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 168 straipsnį: „Darbo užmokestis - tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (priedai, premijos ir pan.). Darbo užmokestis mokamas pinigais“. Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už LR Vyriausybės nustatytus minimaliuosius dydžius. (2008 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis - 4,85 Lt, o mėnesinė alga - 800 Lt). Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Darbo užmokestis yra numatomas kiekvienoje darbo sutartyje. Dėl nesumokėtų pinigų priteisimo, tai galima pateikti ieškinį teismui dėl tos dalies, kuri pagal darbo sutartį turėjo būti sumokėta, tačiau nebuvo. Dėl neoficialios dalies Jūs galite Teismui, kartu su ieškiniu, pateikti įrodymus apie atliktus ir priimtus darbus, kadangi LR Darbo kodekse pažymėta, kad darbuotojui už darbą turi būti apmokėta teisingai. Tai reiškia, kad darbo sudėtingumas, krūvis ir pan. turi būti adekvatūs mokamam darbo užmokesčiui. Kad išvengti tokių ginčų, visada patartina reikalauti iš darbdavio, kad visas darbo užmokestis būtų mokamas oficialiai. Šią publikaciją parengė/ šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas - savanoris Akvilė Jotautaitė. Šioje publikacijose yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Asta

Sveiki.Laukdamasi kudikio pradejau dirbti (nuo2011.10.11) vienoje imoneje.Atlyginimas budavo mokamas menesio gale po 670lt. Nuo 2012.02.13 isejau motinystes atostogu.Man iseinant atlyginimo nesumokejo uz 2012.01 ir 2012.02 menesius.Kiek teko girdeti,kad si imone nuo 2012.03.01 buvo parduota ir dabar ja valdo kitas direktorius.Nuo 2012.06.18 esu vaiko prieziuros atostogose.Ar yra kokia tikimybe,kad atgausiu man kazkada priklausiusi atlyginima uz sausio ir puse vasario menesius? Dekoju
Peržiūrėti atsakymą »
Jūs esate įmonės kreditorė, kadangi Jums dar neišmokėtas turimas išmokėti darbo užmokestis (t.y. įmonė turi skolų Jūsų atžvilgiu). Tokiu atveju turėjote būti raštu informuota apie įmonės pardavimą ne mažiau kaip prieš 20 dienų iki sutarties sudarymo. Jei taip padaryta nebuvo, Jūs turite teisę reikšti savo reikalavimus tiesiogiai įmonės pirkėjui, t.y. naujajam direktoriui (CK 6.405 str. 1 d.). Pardavus įmonę, kartu perėjo ir skola Jums. Taigi, šiuo atveju įmonės pardavimas neturi jokios įtakos Jūsų reikalavimo teisei. Jums priklauso darbo užmokestis už sausio mėnesį ir atidirbtą vasario mėnesio dalį. Šių sumų galite reikalauti iš naujojo įmonės direktoriaus. Pagal DK 207 str. 1 d., kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis, kartu su juo darbuotojui išmokami ir įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Detaliau delspinigių mokėjimo tvarką ir jų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai darbo užmokestis teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtas, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje gali būti numatytos darbuotojams palankesnės sąlygos. Šiuo metu galioja LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas 2012 m. sausio 19 d. Nr. A1-30, kuriuo patvirtintas delspinigių dydis yra 0, 07 procento. Taigi, Jūs turite teisę reikalauti ne tik Jums priklausančio darbo užmokesčio, bet ir delspinigių - 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

diana

sveiki,as parduodu buta,turiu nepilnameciu vaiku,bet jie yra prirasyti pas senelius,noriu paklaust reikia man is teismo leidimo parduoti buta?aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Reikia teismo leidimo, nes vaikų tėvai yra ne seneliai, o vaikų gyvenamoji vieta yra kur ir tėvų.

Inga

Laba diena Norejau paklausti,situacija yra tokia mire abu tevai,pirma tetis tada va po poros metu mama ,bet nesudare jokio testamento,dar dar kokiu dokumentu..Notare sake kad del turto po mirties mamos reikia per 3 menesius kreiptis del paveldejimo.Mes esam 3 as ir 2 broliai ..jai as kreipsiuosi del turto paveldejimo o jie ne ar man reikes ju parasu kad nuosavybe atitektu man?Situacija yra tokia kad esam kalbeja jog po mirties turtas atiteks man,bet tai buvo tik zodinis kalbejimas vienas brolis sutinka ir atsisako turto o kitas ne ,ka galetumete patarti.Aciu uz atsakyma.
Peržiūrėti atsakymą »
Kadangi mirę tėvai testamento nepaliko, paveldima bus pagal įstatymą. Dėl 3 mėnesių termino notarė buvo teisi todėl, kad pagal CK 5.50 straipsnį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Vienas iš brolių, sutinkantis, kad turtas liktų jums, turės atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu CK 5.60 straipsnio pagrindu, kurio 3 dalies nuostata reiškia, kad apie asmens valią atsisakyti palikimo turi būti pranešta konkrečiam notarui – paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet nenustatyta šio sandorio notarinės formos reikalavimo. Palikimo atsisakyti galima paprastu rašytiniu pareiškimu. Šis pareiškimas turi būti pateiktas notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą. Palikimo atsisakymas kito asmens naudai jau yra disponavimo turtu sandoris, o disponuoti turtu gali tik jo savininkas, todėl vienam iš brolių atsisakius palikimo su tikslu, kad ta palikimo dalis atitektų jums,turtas vis vien bus dalijamas į lygias dalis likusiems paveldėtojams. Tokiu atveju patartina pasikalbėti su likusiu broliu laikytis žodinio susitarimo. Šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Regina Kavaliauskaitė. Šioje publikacijose yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Vilma

laba diena. norim sužinoti atsakymą į mums labai aktualų klausimą. Ar yra kokia nors administracinė ar civilinė atsakomybė už svetimo adreso naudojimą? Turim problemą ir ji tęsiasi daug metų. Mūsų bute gyvenusi moteris naudojasi mūsų adresu,nors jame daug metų negyvena,nėra jame registruota. Į mūsų pašto dėžutę keliauja jos banko skolų laiškai, nesumokėti mokesčiai už butą,kuriame ji dabar gyvena. Paskutinis kantrybės lašas buvo,kai atėjo iš draudimo laiškas, kad ji susimokėti už mašinos draudimą. Vadinasi,ji registravo savo mašiną mūsų adresu. Bandėm kalbėtis,bet ji atsisako ką nors mums paaiškinti. Gal galit patarti ką mums daryti? Gal kreiptis į teismą? Koks turėtų būti ieškinys? ir pan. Būtumėm labai dėkingi, mus nuramintumėt. Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Jei ta moteris nedeklaravo naujo adreso, liko deklaravusi Jūsų bute, kur nebegyvena, tai Jūs, kaip savininkai, seniūnijoje (jei tai Vilniaus miestas, galima ir savivaldybėje) galite parašyti prašymą, kad panaikintų deklaravimo duomenis, nes ta moteris ten negyvena.

Kostas

Laba diena,noreciau suzinoti kokias proceduras reikia atlikti namo dalies iteisinimui,namo dalis buvo tvarkoma1988m.bet iki galo nebuvo sutvarkyti.Ir ar gali kitas asmuo(brolis) pasisavinti namo dali kuriam yra alikta pagal tastamenta kita namo dalis taip pat nesutvarkyta,aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
Tuos dokumentus, kuriuos turite po nebaigto įteisinimo, turėtumėte nešti į įmonę/ įstaigą, kuri atlieka kadastrinius matavimus,po to reikėtų kreiptis į statybos inspekciją,kurioje turėtumėte gauti dokumentą (aktą), su kuriuo kreipsitės į Registrų centrą, kur įregistruotumėte savo namo dalį. Jeigu viena namo dalis pagal testamentą yra palikta broliui, o kita- Jums, jis jos pasisavinti negali.Tačiau, jeigu viena namo dalis yra palikta pagal testamentą,o kita- ne, tuomet pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.22str. 1d. Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal šio kodekso 5.11–5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. Pagal 2 dalį Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip. Tai reiškia, kad testamentu nepaskirta namo dalis bus dalinama tarp visų esamų įpėdinių. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Viktorija Košman. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Rasa

Labas rytas, Noreciau suzinoti, kaip apsaugoti savo autorines teises? ( Tiesiog bijau palikti kokioj leidykloj pluosta lapu,- gali taip ir nesugrazinti :-) ). Dekoju
Peržiūrėti atsakymą »
Autorinių teisių apsauga pasireiškia autorinės sutarties sudarymu. Autorių teisių subjektai gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo.

Linas

metus laiko dirbau UAB transtira tolimu reisu vairuotojiu. bevezant kovini ,negazuotas vanduo plastikiniuose bonkese , del avaringas situacijos teko stiprei stabdyti ir visas krovinys pasviro. gavejas atsisake iskrauti ir mane nusiunte i kita veita ten krovini iskrove ir i CMR nieko neirase. grizus i firma man nedamokejo 500litu ir dave pasirasyt dukumenta kad jei bus kokios pretenzijos tai as turesiu sumoketi dar 1500litu. po to yvikio praejus 6 men firma is manes pradejo reikalauti apei 1200 euoru kadangi ta vandeni kaskas perfasavo ir tik tada uzsakovas posieme krovini. susidarius tokie situacijai as isejau is firmos bet man teko pasirasyti negincejima vekseli kad per metus laiko privalesiu firmai grazinti pinigus. as nezinau kaip man pasielkti? ar firma turi teisia taip elgtis? kur man kreiptis del sitos situacijos?
Peržiūrėti atsakymą »
Vadovaujantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesnių vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Atkreiptinas dėmesys, jog tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Kai vekselis perduodamas indosamentu, kaip ir nutiko šioje situacijoje, dėl jo, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumo nuo prievolės, kurios pagrindu jis buvo išduotas, vekselio davėjas be išlygų turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui, o tik po to įrodinėti nesąžiningus pirmojo vekselio turėtojo veiksmus įgyjant vekselį ar įgyvendinant jame įtvirtintą reikalavimo teisę (reikalaujant sumokėti), pavyzdžiui, reikšdamas šiam ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Pažymėtina, jog kreipiantis į teismą ir įrodinėjant nesąžiningus vekselio turėtojo veiksmus (šioje situacijoje UAB „Transtira“ nesąžiningus veiksmus), vekselio davėjas (t. y. Jūs, kaip buvęs UAB „Transtira“ darbuotojas), turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių savo prievolę pagal ginčo vekselį. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatose paminėta frazė „asmeniniai santykiai“ turėtų būti aiškinama kaip teisiškai reikšmingos aplinkybės, įvykiai ar faktai, kurie buvo ar įvyko vekselio išdavimo- įgijimo metu ir kurie galėjo turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai (pvz. įmonės nenoras sumokėti tretiesiems asmenims už krovinio pažeidimus ir pasekmių perkėlimas Jums). Kadangi vekselio išrašymas teisiškai aiškinant yra abstraktus vienašalis sandoris, o vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Tokį išaiškinimą dėl vekselio ginčijimo yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos 3K-7-216/2007). Šioje situacijoje Jums nelieka nieko kito, kaip sumokėti įmonei neginčijamame vekselyje nurodytą pinigų sumą ir po to kreiptis į teismą reiškiant ieškinį įmonei kartu su reikalavimu taikyti restituciją, t.y. sugrąžinti Jums Jūsų sumokėtą sumą ir taip atstatant abi šalis, t. y. Jus ir įmonę į pradinę padėtį. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Indrė Kaušylaitė. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Rytis

Laba diena. Už neišmokėtą darbo užmokestį teismas man priteisė: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-10 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 608 Lt, atskaičius pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, neišmokėtą darbo užmokestį, 3 772,56 Lt neatskaičius pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos, vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 28, 81 Lt, neatskaičius pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos, vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 530 Lt bylinėjimosi išlaidas. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. priskaičiuota 4 632, 89 Lt (darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas), tuo tarpu išmokėta 3 146, 43 Lt (b. 1. 85). Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 liepos mėn. priskaičiuota 3 111,05 Lt (darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas), tuo tarpu išmokėta 3 989, 51 Lt (b. 1. 86). Tokiu būdu atsakovas liko skolingas ieškovui 608 Lt. Kadangi ieškovas neginčijo atsakovo išduotos pažymos ir joje esančio paskaičiavimo bei darbo užmokesčio žiniaraščių pagrįstumo, teismas vertino šį įrodymą kaip turintį aukštesnę įrodomąją galią, ir konstatavo, kad atleidimo dieną atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 608 Lt, atskaičius pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, todėl šią sumą priteisė iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, skaičiuodamas jam priklausantį darbo užmokestį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad darbo sutarties galiojimo metu jam buvo suteiktos neapmokamos atostogos nurodytais laikotarpiais, kurių metu darbo užmokestis nėra mokamas. Be to, pažymėjo, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas taip pat skaičiuojama už faktiškai išdirbtą laiką. Teismas priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsikaityti laiką, įvertino neišmokėto darbo užmokesčio dydį ir proporcingai jam apskaičiavo ir priteisė sumas. Šiuo metu šiai įmonei yra iškelta bankroto byla ir yra paskirtas banktoto administratorius. Bankroto administratorius man paaiškino kad iš garantinio fondo man priklauso tik 608 Lt. Ar yra teisingas bankroto administratoriaus paaiškinimas, ir ar tai teisiškai pagrįstas toks atsakymas?
Peržiūrėti atsakymą »
Garantinis fondas- tai pinigų fondas, iš kurio skiriamos lėšos Garantinio fondo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams. Išmokos mokamos darbuotojams, kurie yra nutraukę darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1dalyje apibrėžta kokias neišmokėtas išmokas gali gauti darbuotojai, tai: • darbo užmokestis už atliktą darbą, • piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, • išeitinė išmoka, numatytą Darbo kodekso 140 straipsnyje, 297 straipsnio 4 dalyje ar Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnyje, • žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, • apmokėjimas už prastovą. Jūsų atveju aktualu žinoti, kad Garantinio fondo nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 8 punkto 2 dalyje numatyta, kad iš Garantinio fondo lėšų neatlyginami įmonės įsiskolinimai dėl nesumokėtų komandiruotpinigių ir kitų kompensacijų darbuotojams, išskyrus kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat nemokami teismo priteisti ar įmonės pripažinti kaip skola vidutiniai darbo užmokesčiai už uždelstą atsiskaityti laiką, priverstinę pravaikštą ar neapmokėtas panaudotas kasmetines atostogas ir kiti su darbo santykiais susiję įsiskolinimai, nenumatyti jau minėtoje Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Į šuos klausimus atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Rūta Mikalauskaitė. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

andrej

LABA DIENA.PIRKAU BUTA,BUVUSI SEIMININKE SAKE KAD BUTAS SU RUSIU BET PASIRODO KAD RUSI PASISAVINO KAIMINAI.NAME NERA BENDRIJOS.NORECIAU SUZINOTI KOKIOS MANO GALIMIBES SUSIGRAZINTI RUSI.IS ANKSTO DEKOJU.
Peržiūrėti atsakymą »
Pirmiausia, turėtumėte išsiaiškinti ar pagal Jūsų turimus buto dokumentus Jums iš tiesų priklauso rūsys. Jei rūsys, kuris yra užimtas kaimynų, Jums priklauso nuosavybės teise, tai Jūs kaip teisėta savininkė turite išimtinę teisę savo nuožiūra, jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Šiuo atveju negalėdama valdyti turto Jūs nepraradote nuosavybės teisių į jį, o nesąžiningas turto valdytojas netampa turto savininku. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 str. yra numatyta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Todėl, nepavykus gražiuoju susitarti su kaimynu dėl Jums priklausančio rūsio atlaisvinimo, galite kreiptis į teismą su ieškiniu. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Rūta Mikalauskaitė. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

vytis

Laba diena, Norėjau pasiteirauti kiek kartų darbdavys gali pratęsti terminuotą darbo sutartį. Kai priimė į darbą pasirašiau pirmą terminuotą sutartį. Kolegei grįžus po motinystės atostogu (terminas buvo iki kol ji grįš) pasirašiau antrą terminuotą sutartį. Šio termino gale pasirašiau trečią terminuotą sutartį. Ta gaunasi iš viso 3 terminuotos sutartys. kiek suprantu ketvirtą kartą terminuotos sutarties man pasirašyti negali duoti. Ši sutartis gali virsti neterminuota. Ar teisingai suprantu? Ačiū
Peržiūrėti atsakymą »
Darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Darbdavys prieš piimant darbuotoją dirbti sudaro darbo sutartį. Darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. tai “darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.” Darbo sutartyje numatomos visos darbo sutarties sąlygos, t.y. darbo funkcijos, numatomas darbo užmokesčio dydis ir t.t. Sudarant su darbdaviu darbo sutartį gali būti numatyta sąlyga, abiejų šalių sutikimu dėl sulygstamo išbandymo. Šis išbandymas taikomas tuo atveju, kai norima patikrinti ar darbuotojas tinka sulkygtam darbui, arba atvirkščiai gali būti išreikštas toks pageidavimas pačio darbuotojo, tokio išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai, įstatymų numatytais atvejais išbandymo laikotarpis ilgiausias gali būti šeši mėnesiai. Ši sąlyga turi būti numatyta darbo sutartyje. Darbo sutartis gali būti terminuota, neterminuota, laikinos, sezoninės ir t.t. Tuo atveju, kai sudaroma terminuota darbo sutartis pvz trims mėnesiams, po šio laikotarpio darbdavys turi teisę darbo sutartį nutraukti suėjus trijų mėnesių laikotarpiui arba per tą laikotarpį. Jeigu po trijų mėnesių darbdavys nenutraukia su darbuotoju darbo sutarties tai ši tampa neterminuota. Šiuo atveju darbdavys neturi teisės darbo sutarties pratęsinėti terminuotam laikotrapiui. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad darbo sutartį galima pakeisti iš neterminuotos į terminuotą tuo atveju, kai keičiasi darbuotojo specializacija t.y kai pereina dirbti iš vienos darbo pozicijos į kitą. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Renata Ruzgytė.Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

MAMA

Sveiki, turiu 2 nesantuokines dukrytes (14m ir 7 m). 10 metu buvome islaikomos dukryciu tevo. Siuo metu gyvename skyrium. Ar as galiu reikalauti alimentu ir kokio dydzio galima prisiteisti juos vaikams, jei jis turi dar 2 santuokinius vaikus seimoje? Ar teismas atsizvelgs i tai, kad as nedirbau ir jis mus islaike anskciau? Be to, jis turi isipareigojimu bankui. Ar tai nemazina sumos pinigeliu, kuriuos galetu vaikai gauti? Buciau dekinga uz atsakyma.
Peržiūrėti atsakymą »
LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme bei Civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Pažymėtina, kad nesantuokinių vaikų tėvai turi lygiai tokias pat teises ir pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir santuokoje gimusių vaikų tėvai. Vaiko tėvai neturi teisės atsisakyti išlaikyti savo vaikų. Taigi, nėra svarbu, kad Jūsų dukros yra nesantuokinės – tėvas, taip pat kaip ir Jūs, turi pareigą jas išlaikyti. Vadinasi, galite reikalauti išlaikymo savo dukroms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Tam turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tėvų turtinė padėtis nustatoma, atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į finansinius įsipareigojimus bei kitus jų pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Taigi, tai, kad Jūsų vaikų tėvas turi dar du vaikus, turės įtakos išlaikymo dydžiui, nes jis privalo išlaikyti ir juos. Vadinasi, išlaikymo dydis Jūsų dukroms proporcingai mažės, o konkretus jo dydis priklausys nuo tėvo pajamų. Išlaikymo dydžiui įtakos turės ir įsipareigojimai bankui, nes tai taip pat turi įtakos pajamoms. Kadangi nežinome kokio dydžio pajamomis disponuojate Jūs ir šis vyras, negalime atsakyti į klausimą, kokio dydžio išlaikymą paskirtų teismas. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo šios pareigos. Kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Į tai, kad Jūs anksčiau nedirbote teismas atsižvelgti neturėtų, jis vertins Jūsų pajamas bylos nagrinėjimo metu, nes tai bus reikšminga išlaikymo dydžio nustatymui. O tai, kad tėvas išlaikė mergaites rodo, kad jis pripažino savo pareigą rūpintis vaikais. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 straipsnis). Vadinasi, išlaikymo galėsite reikalauti ne tik į ateitį, be ir nuo tos dienos, kai vaikų tėvas nustojo jį teikti, tačiau teismas įsiskolinimą galės priteisti ne daugiau nei už paskutinius trejus metus. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Irina

Sveiki norejau paklausti koks yra terminas kreiptis i teisma del izeidimo ar smeizto ir kas tokiu atveju turi padengti teismo islaidas?
Peržiūrėti atsakymą »
Šmeižimas (BK 154 str.) yra laikomas nesunkiu nusikaltimu. Įžeidimas pagal BK 155 str. 1 d. taip pat yra nesunkus nusikaltimas, o pagal BK 155 str. 2 d. veika yra laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Nuo nusikalstamos veikos sunkumo priklauso ir senaties termino (t.y. termino per kurį galite kreiptis į teismą) trukmė. Asmuo už šias nusikalstamas veikas atsako tik tuo atveju, jei yra nukentėjusio asmens (t.y. asmens, kuris buvo įžeistas ar apšmeižtas) skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Taigi, į teismą dėl šių veikų gali kreiptis tik įžeistas ar apšmeižtas asmuo, jo teisėtas atstovas arba prokuroras. [Kad būtų paprasčiau pateikti informaciją, toliau Jūs būsite įvardinamas (-a) kaip nukentėjusysis] Jei Jus įžeidė neviešai, t.y. įžeidimą girdėjote tik Jūs ir niekas daugiau, tai veika bus kvalifikuojama pagal BK 155 str. 2 d., tai bus baudžiamasis nusižengimas ir dėl jo į teismą galite kreiptis per 3 metus nuo įžeidimo dienos. Jei buvote apšmeižtas (-a) ar viešai (t.y. kai tai girdėjo bent vienas pašalinis žmogus) įžeistas (-a), tokios veikos bus laikomos nesunkiais nusikaltimais ir dėl jų į teismą galėsite kreiptis per 8 metus nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos. Dėl proceso išlaidų atlyginimo (BPK 103-106 str.): esmė yra tokia, kad jei Jus apšmeižęs ar įžeidęs asmuo bus pripažintas kaltu, tai teismas turės teisę iš jo išieškoti proceso išlaidas (jei tai būtų keli kaltinamieji, teismas nuspręstų, kiek išlaidų turi atlyginti kiekvienas iš jų). Tokiu atveju iš kaltojo asmens teismas turės teisę išieškoti ir Jūsų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Jei teismas Jūsų kaltinamą asmenį (baudžiamoji byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą) išteisintų (t.y. nuspęstų, kad jis nekaltas), tai turėtų teisę išieškoti visas ar dalį proceso išlaidų iš Jūsų. Turėkite omenyje, kad teismas turės teisę, bet ne privalės atlikti vienus ar kitus minėtus veiksmus. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

sidona

laba vakara, noreciau suzinoti ar galima uzgincyt pries 10m tevo palikta puse namo broliui, mes visi pasiraseme, kad pliekame vienam is broliu. aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.60 str. 1d. Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Palikimo atsisakymas yra neatšaukiamas sandoris. Įpėdinis, atsisakęs palikimo, negali atšaukti atsisakymo paduodamas notarui dėl to pareiškimą. Nebent būtų galima bandyti palikimo atsisakymo sandorį pripažinti negaliojančiu pagal bendrąsias sandorių negaliojimo taisykles, t.y. įrodinėti, kad sandorį sudarėte dėl suklydimo (Civilinio kodekso 1.90 str.), negalėjote suprasti savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 str.). Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Viktorija Košman. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Liuda

man reikia privataus kaltinimo tvarkos nuostatu,gal galetumet atsiusti sarasa BK straipsniu,susijusiu su siu reikalu
Peržiūrėti atsakymą »
Baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus LR BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus (LR PBK 407 str.). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. Jeigu procesas pradėtas dėl nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimo, toks atstovas teisme įgyja privataus kaltintojo statusą ir kaltinimą teisme palaiko vienas arba kartu su nukentėjusiuoju (LR BPK 408 str.).

Regina

Buvau sumusta savo vyro ir jo sesers,turiu is med .eksperto pasiemusi med.israsa,taip pat kitus med.dokumentus ,kad nukentejau.Nuo to laiko praejo 5metai. Nors as po to smurto pries tai kreipiausi i advokate,kuri sutiko man padeti.Bet ji i savo darba ziurejo neatsakingai,kodel man ir praejo terminas iki teismo sureguliavimo.Ar as galiu kreiptis i teisma su prasymu,del privataus kaltinimo? Nes buves mano vyras,man vis dar grasina.Manau,kad reikia man teismines pagalbos,kad sis zmogus atsakytu uz padaryta man skriauda.Jis ir anksciau mego pries mane smurtauti.Nuo sio zmogaus mes su sunumi labai nukentejome., .Nuo smurtautojo.tiesiog pabegome,nes jau nebeapsikenteme jo ispuoliu.As siuo metu esu bedarbe,sunus istojo i kolegija,tevas su sunumi rysiu nepalaiko,Sukuosi kaip galiu.kad galeciau aprengti ir maitinti sunu.Ar sunus,kuriam jau 22metai gali teistis alimentus pats,jis tapo studentu,mokysis tris metus.?Privalau pasistengti del sunaus,kurio vaikyste suluosino pats tevas ir siuo metu su juo nepalaiko siltu rysiu. Dar butu klausimas-jeigu mama augino viena savo sunu 9 metus,alimentu nesuteise,sunaus tevas nesirupino visai,ar gali mama teistis alimentu skola?Aciu Jums uz pagalba.
Peržiūrėti atsakymą »
1. Senaties terminas kreiptis dėl sveikatos sutrikdymo, kuris buvo padarytas prieš penkerius metus, deja jau pasibaigęs, todėl teismas atsisakytų pradėti privataus kaltinimo bylų procesą. 2. Dėl grasinimo į teismą galėtumėte kreiptis tik tokiu atveju, jei tai būtų realus ir akivaizdus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą (BK 145 straipsnis). Arba aiškus pasikėsinimas sutrikdyti sveikatą, tačiau tai būtų sudėtinga įrodyti. 3. Dėl išlaikymo priteisimo iš tėvo Jūsų sūnui. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Kadangi CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, tai teismas apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti reikalingas ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Į teismą dėl išlaikymo priteisimo Jūsų sūnus turėtų kreiptis pats, nes turi visišką civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą. 4. Dėl skolos priteisimo. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti paramos reikalingą savo pilnametį vaiką. Taigi įsiskolinimą Jūsų sūnui teismas turėtų priteisti, jei nustatytų, kad nurodytu laikotarpiu parama buvo būtina ir ar atsakovas turėjo galimybę ją teikti, nepamirštant, kad negalima priteisti įsiskolinimo daugiau kaip už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Renata Belovaitė.Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Ricardas

Noreciau paklausti ,man istiko tokia beda ,buvo drauge ,tiksliau pazystama mano mamos amzina atilsi kuria palaidojau balandi o ji buvo geguze pries pabaiga sveciuose , suzinojusi apie tokiapadeti ir pasinaudojusi manimi pareiske vyriausiajam komisariate vilniaus kad as ja iszaginau nors ten nieko ir nebuvo ,dabar ta byla tesesi vos ne pusmetys , o tai yviko geguze 21 diena o ji pareiskima nunese 23 diena ,o mane su antrankiais is namu isgrudo 24diena ,ir dar pareigunai tardytojai priverte mane parasyti melaginga prisipazinima su mano negera bukle o tabukle buvo kad man yra su sirdimi blogai kaip ir mamai kad neva as ja iszaginau jos naudai,ar mane gali pasodyt uztai ko ne padariau ???? Beto mano (spermos) nepajeme liudininku saraso nepadare ir visa buta nufotografavo ,argalyte man tai paaiskinti ?
Peržiūrėti atsakymą »
Nusikaltimų tyrimo tikslas yra nustatyti, ar nusikaltimas buvo padarytas, ir išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes. Per tyrimą renkami įtariamo nusikaltimo įrodymai, nustatomos aplinkybės ir priimamas sprendimas, ar pakanka įrodymų jus apkaltinti nusikaltimu. Kaip supratau, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Apklausos metu Jūs prisipažinote padaręs nusikaltimą ir tai yra užfiksuota. Taip pat, vadovaujantis LR įstatymais, baudžiamasis procesas nesibaigia, jei kaltę pripažįstate. Ikiteisminio tyrimo įstaiga vis dėlto privalo nustatyti nusikaltimo aplinkybes ir jį įrodyti. Vien jūsų prisipažinimo nepakanka jums nuteisti už nusikaltimą. Pagal LR BPK Jūs turite teisę savo parodymus pakeisti ar paneigti tolesnio ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Taip pat, jei manote, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos Jūsų teisės, turite teisę pateikti skundą prokuraturai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų. Skundas turi buti isdėstytas raštu. Vykdant apklausas ir renkant įrodymus yra nustatomos įtariamo nusikaltimo aplinkybės, rašytiniu protokolu šios aplinkybės įtvirtinamos. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuratūra privalo surinkti duomenis, kurie patvirtina Jūsu dalyvavimą nusikaltime, taip pat Jus išteisinančius duomenis. Is Jūsų pasakojimo suprantu, kad įrodymai yra renkami. Kadangi Jus kaltina išžaginimu, tepinėlis is nukentejusios turi buti paimamas kuo greičiau po įvykio. Manyčiau, kad tai padaryta buvo Is Jūsų turetų būti paimtas kraujas bei kiti ekspertizei reikalingi tyrimai bei atliekamas DNR tyrimas. Jūs, kaip įtariamasis, taip pat Jūsų gynėjas, jei tokį turite, pagal LR BPK 181 str. 1d. turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija ar išrašus. Tačiau prokuroras gali neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei Greičiausiai jis ir buvo paimtas. Pagal LR BPK 44 str. 8d. kiekvienas nusikalstamos veiklos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats ar per pasirinktą gynėją, o jei tam lėšų neturi turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Siūlyčiau Jums pagal galimybes savo teises ginti per pasirinktą gynėją. Jei Jūs gynėjo buvote atsisakęs, tai neatima teisės vėliau, bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją ( LR BPK 52 STR. 3d.). Į šį klausimą atsakė/šią publikaciją parengė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Viktorija Plauskaitė.Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

ilona

sveiki noreciau pasiklausti, turiu du vaikuciu kurie turi tevo pavarde, ar yra galimybe man ta pavarde vaikam pakeisti ir duoti savo, nes tevas jais visai nesirupina, o ir buvo grasinimu kad pavogs vaikus ir isves i uzsieni, vaikai jo bijo, tai noreciau kad ju nesietu niekas, net ir pavarde ar tai imanoma
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu tvirtinamų Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 3 punktas nustato, kad keisti vardą, pavardę, tautybę leidžiama pareiškėjui, sulaukusiam 18 metų amžiaus, išskyrus šių taisyklių 16, 17 punktuose nustatytus atvejus. 16 punkte numatyta, kad jeigu vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų teismo sprendimu yra neterminuotai apribota tėvų valdžia, o kitas iš turimų tėvų keičia pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka, santuokos sudarymo metu pasirenka kito sutuoktinio pavardę ar santuokos nutraukimo metu pasilieka savo iki santuokos turėtą pavardę, nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama, jei pateikiamas vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. 17 punktas numato, kad jeigu vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų santuokos sudarymo metu pasirenka kito sutuoktinio pavardę arba santuokos nutraukimo metu pasilieka savo iki santuokos turėtą pavardę, nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama, jei pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Taigi jeigu Jūsų situacija atitinka šias sąlygas, dėl pavardžių pakeitimo turėtumėte kreiptis į gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą. Iš Jūsų klausimo matyti, kad norite pakeisti vaikams pavardes ir dėl to, kad nerimaujate, jog tėvas gali išsivežti vaikus į užsienį. Vaikų pavardžių pakeitimas šiuo atveju reikšmės neturėtų. Vaikui vykstant į užsienio valstybę su vienu iš tėvų, antrojo iš vaiko tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia. Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas išvyksta į užsienio valstybę, pavarde, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnų reikalavimu pateikiamas vaiko gimimo liudijimas. Pažymėtina, kad vieno iš vaiko tėvų išvykimas su vaiku į užsienį gyventi nuolat būtinai turi būti suderintas su kitu vaiko tėvu, aptariant bei nustatant tėvo, nevykstančio nuolat gyventi su vaiku į užsienio valstybę, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Civilinio kodekso 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai (jei jų nėra - globėjai (rūpintojai)) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus; tėvams nevykdant šios pareigos, vaiko teisių apsaugos tarnyba ar teismas gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais (CK 3.176 str.). Išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Renata Belovaitė. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Raminta

Laba diena, gyvename sodininkų bendrijoje, bet neesame bendrijos nariai. Sodų vandens atsisakę nes turime nuosavą gręžinį, tad bendrijai moketi už vandenį nereikia,už šiukšlių išvežimą mokame savivaldybei. Norėjau paklausti ar yra teisėtas bendrijos pirmininko reikalavimas mokėti po 250 lt. kasmet bendrijai, nors tas mokestis nėra pagrįstas, mes prašome pateikti sąskaitas už ką turėtume susimokėti, o jis tik atsako už nuveiktus darbus. Ar tai yra teisėta, ir ar turi konkrečiai pateikti sąskaitas už ką mes turime atsiskaityti su bendrija? Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Tai, kas susiję su sodininkų bendrijos santykiais, yra reglamentuojama Sodininkų bendrijų įstatyme. Šio įstatymo 21 straipsnyje yra apibrėžiama, kas yra sodininkų bendrijos narys. Jo 2 dalyje teigiama, kad bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos. Viena iš bendrijos nario pareigų yra nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį (Sodininkų bendrijų įst. 22 str. 4 d. 4 p.). Kadangi Jūs nesate įstoję į bendriją, nesate bendrijos nariais, Jums ši pareiga negali būti taikoma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 2 d. įtvirtintas draudimas prievarta versti žmogų jungtis į bet kokias organizacijas („Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“). Taigi, niekas negali Jūsų versti priklausyti bendrijai ir vykdyti jos nario pareigų (taip pat ir mokėti mokestį bendrijai). Tačiau jeigu Jums pateiktų sąskaitas, kad tam tikri darbai buvo atlikti visų sodininkų bendrijos gyventojų (ne narių) naudai, jei tuo naudotumėtės ir Jūs, tuomet turėtumėte už tai sumokėti. Toks mokestis turėtų būti pagrįstas konkrečiais dokumentais (sąskaitomis ar pan). Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

alina

DEL ALIMENTU PADIDINIMO.IESKINIS PADUOTAS 2012.03.23,AR UZ KOVA MEN.REIKIA MOKET PADIDINTA SUMA AR TIK DALI,MENESIS GI NEPILNAS.ACIU.
Peržiūrėti atsakymą »
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Vadinasi, padidinti alimentai bus mokami nuo tada, kai pasikeitė turtinė padėtis ir vaikui tapo reikalingas didesnis išlaikymo dydis. Todėl už kovo mėnesį jau turite mokėti padidintą sumą, nesvarbu, kad mėnesis nepilnas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Viktorija Košman. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Asta

Dėl vekselių tvarkos. SaKYKITE, BUVO SURŠYTAS VEKSELIS IR NURODYTAS APMOKĖJIMO TERMINAS BUVO PO METŲ, SUĖJUS TERMINUI JIS NEBUVO APMOKĖTAS. AR GALIMA SURAŠYTI NAUJĄ VEKSELI NURODYTI NAUJĄ SUMĄ IR LAIKOTARPI? Ar kiti veiksmai turi buti atliekami? jei taip tai kokie? Ačiū
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 45 str. 1d. vekselio turėtojas gali indosantams, davėjui ir kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta. To paties įstatymo 46 str. nurodyta, jog vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti). Vekselius protestuoja notarai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Jums, norint atgauti skolą, reikėtų kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notaro vykdomasis įrašas - tai notaro patvirtintas dokumentas, patvirtinantis kreditoriaus teisę į piniginės sumos išieškojimą iš asmens, ir šis notaro išduotas dokumentas yra vykdomasis dokumentas, turintis tokią pačią juridinę galią, kaip ir teismo išduodamas vykdomasis raštas po priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Gavę vykdomąjį įrašą galėsite kreiptis į antstolius. Taip pat įstatymas nurodo, kad vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiškė reikalavimus, sumokėtų: 1) neakceptuoto arba neapmokėto vekselio sumą su palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos; 2) šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo; 3) protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Viktorija Košman. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Gintaras

Sveiki, norėčiau paklausti, devyniolikos metų vaikiną sustabdė policija, kuris vairavo automobilį neturint teisių, alkotesteris parodė 0,2 promiles. Kokia bauda laukia už teisių pažeidimą? Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Dėl konkrečios administracinės nuobaudos paskyrimo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Renata Belovaitė. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Tomas

sveiki matote yra toks reikalas.as vienam zmogui daviau i rankas 500 su pasitikejimu kad jis man juos grazins,bet pasirodo jis mane apdurino ir kiek zinau jis ne viena jau apdurino.as jy noriu surasti kazkaip,kaip manote gal per teisma man jy surasti.ar vertetu man tas daryti ar apsimoka ir kiek tas mazdaug procesas kainuotu.dekui
Peržiūrėti atsakymą »
Žiūrint į Jūsų problemą baudžiamosios teisės prasme, kelių gynybai, deja, nėra. Jokios nusikalstamos veikos sudėties įžvelgti negalime. Į teismą galėtumėte kreiptis nebent su ieškiniu ir tokiu būdu ieškoti pagalbos civilinio proceso tvarka. Tačiau tam, kad teisminiu keliu išsiieškotumėte skolą, turėtumėte pateikti teismui įrodymus, kad tikrai paskolinote tam žmogui pinigus, kad jis įsipareigojo juos grąžinti ir panašiai, vien abstrakčių teiginių neužtektų. Tokiu atveju žyminis mokestis būtų 50 Lt (tai tik mokestis už pačio ieškinio padavimą, kiek kainuotų visas procesas, jei jis vyktų, pasakyti negalime). Tačiau ši galimybė labiau teorinė ir sunkiai duotų teigiamų rezultatų, kadangi Jūsų santykiai buvo grįsti pasitikėjimu. Jei neturite realių įrodymų, teisminis procesas nepavyks. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

irina

laba diena, po kelerių metų paaiškėjo, kad kaimynai tvarkantys savo namų valdos žemės sklypo rybas kadastriniuose planuose ties mano nurodyta pavarde kažkas už mane pasirašė. Ar tai skaitoma nusikalstama veika ir kur kreiptis. Šio dokumento du egzemplioriai saugomi registrų centre ir žemetrbarkos skyriuje. Dėkui .
Peržiūrėti atsakymą »
Suklastotu būtų laikomas ne pats Jūsų parašas, o dokumentas. Dėl dokumentų klastojimo kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Jeigu norite įrodyti, kad Jūsų parašas suklastotas, su turimo dokumento egzemplioriumi turėtumėte kreiptis į ekspertizių centrą, kur būtų išsiaiškinta, ar parašas netikras ir tuomet jau galite kreiptis į teismą. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Viktorija Košman. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

kristina

laba diena.norejau paklausti jusu. as isejau is darbo savo noru.ar darbo birza privalo moketi bedarbio pasalpa?.darbe atidirbau 10 metu.
Peržiūrėti atsakymą »
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnis numato, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę nedarbo draudimu drausti asmenys iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turintys ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius ir įstatymų nustatyta tvarka atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdavio bankroto atveju. Taigi darbo santykių nutraukimas savo noru savaime neužkerta kelio gauti nedarbo draudimo išmoką. Taip pat pažymėtina, kad įsiregistruoti darbo biržoje turite ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo. Kadangi Jūsų nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka būtų mokama 6 mėnesius. Nedarbo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai, nes jis priklauso nuo bedarbiui priklausiusių draudžiamųjų pajamų, valstybės remiamų pajamų ir kitų faktorių. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Renata Belovaitė. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Danguole

Laba diena,noreciau pasiklausti mes esam su vyru vede,turim vaikuti,noreciau pirkti buta uz grynus pinigelius,ka man reiktu daryti kad jei taip atsitiktu jo butu skyrybos tas butas liktu mums su vaiku ir vyras neturetu jokiu teisiu i ji,tiesiog noriu apsidrausti nuo dalybu?gal galit patarti kaip ka daryti.aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
Natūralu, kad už savo sumokėtus pinigėlius norisi turėti garantą į sąžiningu būdu įsigytą nuosavybę ateityje ir turėti kažkokį garantą skyrybų atveju. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vadinasi, jei Jūs įsigysite būstą dabar, į jo nuosavybės teisę pretenduos ir Jūsų sutuoktinis, o skyrybų atveju jam bus priteista būsto dalis. Galima būtų pasiūlyti du variantas, kad taip neatsitiktų. Pirmas paprastesnis – vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymas (notarine tvarka), kurioje jau būtų aptartos sąlygos vienu ar kitu atveju. Dar taikomas ir toks dalykas, kaip notarine tvarka patvirtintas sutuoktinio sutikimas, jog šį būstą įsigyjate asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina ir tai, kad vedybinė (nevedybinė) sutartis pagreitintų (palengvintų) ir patį skyrybų procesą. Tačiau tai gali būti nemalonu kalbėtis su sutuoktiniu apie tai, ko gal ir neįvyks. Kitas variantas - asmeninė sutuoktinių nuosavybė nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ta, kuri sutuoktiniui buvo dovanota ar paveldėta po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Ir apibendrinant norėtųsi pasakyti, kad jei jau šeimyniniai santykiai krypsta link skyrybų, gal geriau jau pralaukti tą skyrybų proceso laikotarpį ir būstą pirkti vėliau. Nes būna ir taip, kad vienas iš sutuoktinių pradeda įrodinėti, kad jo dėka (lėšomis) buvo iš esmės pagerintas būsto stovis ir t.t. Nepamirškite ir tai, kad skyrybų atveju yra dalinamos ir piniginės lėšos, kurios yra bent vieno iš sutuoktinio asmeninėje sąskaitoje, nebent tos lėšos, kaip pavyzdys, buvo gautos kaip kompensaciją, tarkim, už sužalotą sveikatą ir pan. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Erika

Laba diena. Pries pora metu padaviau vyra alimentams, suma buvo 300,taciau vaikas auga,jo poreikiai dideja,juolab,kad pradeda lankyti darzeli uz kuri reikes moketi,tad parasiau norima suma-500. Taciau jis yra bedarbis,nors as esu taip pat bedarbe. Taciau as is darbo birzos gaunu 470, o jis gauna ta bedarbio pasalpa 350. Zinau jog vaikui i menesi minimalus mokestis yra 800, 400 is vieno tevo, ir 400 is kito. Taciau vyras nusisamde gera advokate,ar yra galimybe,jog galiu prisiteisti net maziau nei 400? Nes jis bedarbis. Nors kaip minejau,as taip pat esu bedarbe ir neturiu galimybes pilnai islaikyti vaiko.... Aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi vaikų išlaikymo tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, kreipiantis dėl išlaikymo nustatymo, teismui reikia pateikti įrodymus apie vaiko poreikius ir jų tenkinimo sąnaudas. Priteisiamo išlaikymo dydis priklauso ir nuo abiejų tėvų turtinės padėties. Nustatant tėvų turtinę padėtį kiekvieno iš tėvų yra įvertinama: 1) visų rūšių gaunamos pajamos, tarp jų – darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios pajamos, autoriniai atlyginimai, pensijos, stipendijos, socialinės pašalpos, pajamos iš komercinės ir ūkinės veiklos, turto nuomos, dividendai, gaunami iš akcijų ir pajų; 2) piniginės lėšos bankuose ir kitose kredito įstaigose; 3) kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas; 4) vertybiniai popieriai; 5) juridiniai asmenys bei jų turtas; 6) finansiniai įsipareigojimai, kiti išlaikytiniai. Taigi atsižvelgiama ne tik į gaunamas pajamas. Žinoma, vargu ar galima būtų tikėtis priteisiamų 500 litų periodinių išmokų jei vaiko tėvas niekur nedirba, neturi jokio kito turto ir jo pajamos minimalios. Tačiau taip pat pažymėtina, kad teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo (motinos) materialinė padėtis yra sunki, išsiaiškina, dėl kokių priežasčių taip atsitiko. Jei tai atsitiko dėl tėvo (motinos) netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), išlaikymo dydis nėra mažinamas remiantis šiomis aplinkybėmis. Paprastai teismų praktikoje visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl, jei pakanka duomenų, rodančių, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis ar gaunamos pajamos yra didesnės nei teismo surinktuose įrodymuose, teismas gali įpareigoti tėvą (motiną) pateikti jo tikrąją turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (duomenis apie visas gaunamas pajamas ir pan.), o jų nepateikus, visas abejones vertinti vaiko interesų naudai. Pažymėtina, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Įstatymas nenustato nei konkrečios mokamo išlaikymo sumos, nei procento nuo pajamų. Kaip Jūs ir pati minėjote teismai, priteisdami vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, laikosi nuomonės, kad tam pakanka minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Taigi atitinkamai po pusę iš abiejų tėvų. Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį - šiuo metu tai yra 130 litų. Sprendžiant dėl Jūsų vaikui skirto išlaikymo dydžio taip pat turi reikšmės ar vaiko tėvas turi kitų vaikų, išlaikomų pagal įstatymą. Sunku įvardinti kokios konkrečios sumos galėtumėte tikėtis.Viskas priklausys nuo vaiko poreikių bei abiejų tėvų turtinės padėties įvertinimo. Pavyzdžiui, išlaikymo dydis gali būti sumažinamas, jei vieno iš tėvų sumažėjo gaunamos pajamos, tuo tarpu priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, jei atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), arba sumažėjo atsakovo išlaikomų asmenų skaičius. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Renata Belovaitė. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Rokas

Sveiki, nupirkau nauja telefona Omnitele, o jame jau yra padarytu nuotrauku is kazkieno gyvenimos. Telefonas buvo dovanai, grazinti ne galiu. Imanoma gauti konpensacija is omnitel?
Peržiūrėti atsakymą »
Visų pirma turite perskaityti „Omnitel“ nurodytą mobiliojo telefono aprašymą bei įsipareigojimus pirkėjams ir įsitikinti, kad visais atvejais pirkėjui turi būti perduotas naujas daiktas. Jei daikto kokybė iš tikrųjų yra netinkama t. y. daikto savybės blogesnės nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jei jis yra) ir daikto pirkimo – pardavimo sutartyje, tokiu atveju pirkėjas gali remtis CK 6.363 straipsniu. Pagal jūsų apibūdintą faktinę situaciją galite remtis numatyta taisykle jog pirkėjas, kuriam buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę reikalauti sumažinti prekės kainą bei teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Regina Kavaliauskaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Justinas

Sveiki. Turiu isigijes busta us kredita. Bustas iskeistas bankui. Iregistruotas kaip seimos turtas. Man pateiktas ieskinys, kuriuo reikalaujama arestuoti visa mano kilnojama ir nekilnojama turta. Ar galima aestuoti mano busta jeigu tai vienintele seimos gyvenamoji vieta (seimoje gyvena 2 nepilnameciai vaikai 11 ir 16 metu)?
Peržiūrėti atsakymą »
Taip, gali, arba kitaip tariant, galite būti iškeldinti, nes taip susiklosto teisėje, kad vaiko teisių negalima suabsoliutinti, kadangi prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Paprasčiau kalbant, siekiama apsaugoti tiek vaikų teises, tiek ir savininkų (kreditorių) nuosavybės teises, kas ir vyksta Jūsų aprašytoje situacijoje. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, todėl tėvai ir turi užtikrinti vaikų teisę į būstą. Tėvams neturint galimybės aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu, pareiga tuo pasirūpinti kyla Vaikų teisių apsaugos institucijoms - suteikiant vaikams laikiną apgyvendinimą. Tačiau daug kas priklauso ir nuo kitų faktinių bylos aplinkybių, kurias įvertina ar įvertins teismas. Gal Jums pavyks susitarti su kreditoriumi dėl įmokų mokėjimo ir tos nemalonios proceso dalies neprireiks. Sėkmės. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

jonas

laba diena. Noriu paklausti tokio dalyko. Iki santuokos turejau savo nuosava vieno kambario buta. Po santuokos ji pardaviau ir uz ta pacia suma pinigu (kuriuos gavau pardaves buta) nupirkau dvieju kambariu buta. Jame su seima(as, zmona ir du vaikai) pragyvenome 12-ka metu. Ar skirybu atveju, mano zmona gali pretenduoti i si buta ar jo dali? Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Turtas, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pažymėtina ir tai, kad asmenine nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Paprastai kalbant yra notariškai patvirtintas Jūsų sutuoktinės sutikimas tam, kad būstą įsigijote asmeninėn nuosavybėn ir taip buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, vadinasi, vyras (žmona) negalės skyrybų atveju į jį pretenduoti, nes kaip ir minėjau bendra jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris buvo įgytas po santuokos sudarymo. Ar žmona galėtų pretenduoti į butą ar jo dalį, tai atsakymas būtų toks - teismas gali nustatyti uzufrukto teisę jame gyventi žmonai ir vaikams (jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, kol vaikams sueis 18 metų). Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Ernesta

Sveiki, turiu tokia situacija auginu dvi dukras gaunu socialine pasalpa nesenei issiskyriau su vyru .Dabar turiu pranest soc rupybai ,kad issiskyrus ir as nieko negausiu is valstybes ar as galiu del kazko kreiptis ,kad kazka gauciau kol susitvarkysiu alimentus?
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į socialinę pašalpą turi tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme ir prašymo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu. Tokia taisyklė taikoma jei tokie asmenys kreipėsi į teismą dėl vaiko materialinio išlaikymo. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju socialinę pašalpą turi teisę gauti vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai). Norint gauti minėtą išmoką turi būti kreipiamasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Regina Kavaliauskaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Elvyra

Laba diena, turiu žemės sklypą regioniniame parke. Noriu atlikti sklypo tikslų išmatavimą, ir , kadangi per sklypą eina kelias, norėčiau iš karto padalinti sklypą į dvi dalis. Man pasakė, kad gali padaryti du planus, tačiau viename bus namų valda, o kitame ne. Vienoje kelio pusėje yra gyvenamasis namas, kitoje - ūkiniai pastatai. Ar tuos du sklypus galėsiu registruoti registrų centre, ar reikės atskiro regioninio parko direkcijos leidimo? Ar sklypo planų rengėjai privalo surinkti visus parašus, tame tarpe ir iš parko direkcijos? Regioniniuose parkuose yra draudimai sklypus dalinti, tai ar čia viskas bus teisėta, ar tik bus atliktas sklypo padalijimas, bet teisiškai jis neturės jokios galios? Ir dar, ar sklype kuriame nebus namų valdos, bus galima ką nors statyti, nes ten lieka ūkiniai pastatai? Ačiū
Peržiūrėti atsakymą »
LR Saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja, kad valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – tai didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu. Akivaizdu, kad yra taikomi specialūs reikalavimai ir apribojimai. Regioniniame parke statybos yra galimos (nors ir čia yra tam tikri apribojimai: projektavimo, statymo bei rekonstravimo reikalavimai, prioritetą suteikiant gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio išlaikymui, bendros kraštovaizdžio struktūros bei jo estetinės vertės išsaugojimui ir pan.), tačiau sklypo išskaidymas - draudžiamas. Jūsų paminėtas variantas, kad galima padaryti du sklypus, gal ir įmanomas, bet tokiu atveju bus tik vienas kadastrinis numeris ir kaip vienbutį gyvenamąjį namą galėtumėte registruoti tik vieną statinį, o kiti statiniai būtų kaip ūkiniai, vadinasi kito gyvenamojo namo negalės būti. Jei Jūsų tikslas yra padalyti turimą sklypą į dvi dalis ir vieną iš jų parduoti, tai tokia situacija nelabai tenkins. Taip pat, norėčiau Jums pasiūlyti kreiptis su prašymu dėl sklypo pertvarkymo į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą, per nustatytus terminus Jūsų prašymas bus išnagrinėtas ir priimtas atitinkamas sprendimas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Regina

laba diena.Ar galima issiieskoti alimentus is sunaus tevo? Sunu auginau viena,be jo jokios pagalbos.Jam dabar 21metai ir jis studentas.Pinigai jam labai praverstu.Alimentu gimus sunui prisiteisusi nebuvau.Todel,prisiteisusi skola,galeciau jam padeti.
Peržiūrėti atsakymą »
Laba diena. Labai keista, kad tik dabar susirūpinote alimentų priteisimu savo sūnui, kadangi pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką priklauso abiems tėvams nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis LR CK 3.194 str. 3 d. išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis kaip 24 metai. Taigi, jei Jūsų sūnus mokosi dieniniame skyriuje ir Jūs su vaiko tėvu esate išsiskyrusi taip pat jei susituokę nebuvote, bet tėvas pripažįsta tėvystę ar yra įrašytas kaip tėvas gimimo liudijime, turite kreiptis į teismą, kad Jums išduotų vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir išlaikymo priteisimo. Jei vaiko tėvas tėvystės nepripažįsta, pirmiausia turite kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Teismui išdavus dokumentą ir/ar nustačius tėvystę pagal savo gyvenamąją vietą reikia kreiptis į anstolį dėl išlaikymo išieškojimo. Noriu pabrėžti, kad nors išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Todėl Jums kuo skubiau reikia kreiptis dėl alimentų išieškojimo. Jei Jūsu sūnus mokosi ne dieniniame skyriuje alimentu prisiteisti Jūs nebegalite. Į šį klausimą atsakė/šią publikaciją parengė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Viktorija Plauskaitė. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Eimantė

Sveiki. Esu daugiabucio namo savininku bendrijos nare ir revizore. Remiantis istatais, DNSB revizorius renkamas dvieju metu laikotarpiui bendrijos nariu susirinkimu. Praejus dveju metu kadencijai, naujas/ tas pats revizorius nebuvo perrinktas (susirinkdavo nepakankamas nariu skaicius). Ar siuo metu as vis dar tesiu savo revizoriaus pareigas, ar visgi pasibaigus kadencijai netekau savo teisiu ir pareigu? Dekoju.
Peržiūrėti atsakymą »
Savo klausime nepaminėjote, kiek narių susirinkdavo dėl balsavimo, kadangi Įstatymas nustato, kad Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu į susirinkimą neatvyksta nustatytas narių skaičius, per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis yra teisėtas, kai dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių. Taip pat, reikėtų peržiūrėti Bendrijos įstatus, kurie nustato jos steigimą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą bei bendrijos narių teises ir pareigas, valdymo ir kontrolės organų rinkimo (perrinkimo) tvarką, tačiau jei lygiai po dviejų metų valdymo organas nebuvo perrinktas, jo įgaliojimai pasibaigia. Įstatymas nenumato automatiško kadencijos laiko pratęsimo. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daubrys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Vitalis

Laba diena, nuosavame sklype nugroivem sena garaza ir pastateme aukstesni su kaimynais nelabai sutariame bet jie zodiskai sutiko veliau persigalvojo ir nebeduoda sutikimo. Garazas jiems niekaip netrugdo bet jie is principo nenori duoti sutikimo pasiskunde statybu inspekcijai, mes leidimo statyboms neturime kaip suprantu bauda tikrai gausime butu malonu suzinotu kokio dydzio baudos ir kokiuos mes turime variantus 1. Duoti kaimynus i teisma nes jie neturi jokio argumento nesutikti (isskyrus kad jie musu nemegsta :) 2. Garazas bus nugriautas ? Isanksto dekojame Vitalijus
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priede „Nesudėtingų statinių sąrašas” numatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, laikomi nesudėtingais statiniais jei I grupės nesudėtingų statinių (tai tokie patys paprasčiausi pagal savo konstrukcines savybes ir matmenis statiniai, kuriuos galima statyti be projekto ir leidimo) didžiausias aukštis neviršija 5 m, didžiausias plotas 50 m2, o II grupės nesudėtingų statinių (tai statiniai, kuriuos statant privaloma parengti jų supaprastintą projektą) didžiausias aukštis – 8,5 m, didžiausiais plotas 80 m2. Taigi jei Jūsų pastatytas garažas atitinka I grupės statinių matmenis, baudos tokia statyba neužtraukia, taip pat tokiu atveju nereikėtų rūpintis dėl to, ar garažas bus nugriautas. Jei pastatas patenka į II grupės nesudėtingų statinių kategoriją reikalingi tam tikri dokumentai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnyje numatyta, kad statinio statyba (griovimas) be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų. Kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu reikalingas tuo atveju jei neišlaikomas minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos. Taigi jei esate išlaikę atstumų reikalavimus Jūsų kaimynas neturi pagrindo nesutikti dėl Jūsų statinio. Ir į teismą tokiu atveju Jums nėra reikalo kreiptis. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Renata Belovaitė. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

mama

laba diena , vyras yra skolingas anstoliam, skola moka , turime nepilnameti vaika vyras mus islaiko as girdejau kad galima sumazinti isieskojimo islaidas jei yra nedirbanti zmona ir mazametis vaikas,suma sumazint 10procentu ar tai tiesa?
Peržiūrėti atsakymą »
Antstoliams vykdant išieškojimą iš skolininko, skolininko prašymu gali būti vykdomas išieškojimas dalimis, o skolininkui turint nedarbingus šeimos narius, kuriuos jis išlaiko, išskaitos iš skolininko gali būti mažinamos. Tokiais atvejais skolininkas privalo atvykti į antstolio kontorą ir parašyti prašymą skolą mokėti dalimis. Tačiau, sudarant skolos mokėjimo grafiką, siekiama atsižvelgti ne tik į skolininko turtinę padėtį, bet ir į išieškotojo interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sudarius mokėjimo grafiką skolininkui yra naudingiau mokėti didesnėmis sumomis per trumpesnį terminą. Tai reiškia, kad kuo daugiau įmoka ir kuo dažniau, tai tuo mažiau tenka moėti vykdymo išlaidų, kadangi mažiau antstoliui reikia skaičiuoti po atlikto mokėjimo likusią skolą. Nereikia pamiršti, kad kiekvienas toks skaičiavimas (skolos ir vykdymo išlaidų) kainuoja, todėl, jei skolininkas mokės dažnai po truputį, tai antstoliai skaičiuos skolą ir vykdymo išlaidas dažniau ir dar prie vykdymo išlaidų prisidės po kelioliką litų už paskaičiavimą. Jeigu įmokos išskaidomos į daugelį labai mažų dalių, tenka daugiau lėšų skirti banko išlaidoms - banko pavedimų išlaidos išskaitomos nuo visų sumų, kurios įskaitomos į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, jeigu sumokėti skolos iš karto nėra galimybės, skolininkas turi suteikti antstoliui visą reikiamą informaciją apie turtą, iš kurio būtų galima išieškoti, arba susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis. Atsakymą į klausimą kada gali būti mažinamos išskaitos iš skolininko reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 736 str. 3 d., kuriame numatoma galimybė, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Taigi apibendrinant tai kas išdėstyta galime pasakyti, kad bendradarbiaudami su antstoliais skolos išieškojimo procese yra įmanomi susitarimai dėl tam tikrų lengvatų skolininkams. Į šį klausimą atsakė VšĮ teisininkė-savanorė Sandra Kličiūtė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

valdemar

Laba dena, as dirbau visa menisi statibose nelegalei ir dabar man nenori sumoket atliginimo kaip atsiimti uzdirbtus pinigus.
Peržiūrėti atsakymą »
Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (Darbo kodekso – toliau DK – 186 str. 1 d.). Taigi, ginti savo teisę gauti atlygį už darbą Jūs galėtumėte tik tuo atveju, jei tarp Jūsų ir darbdavio būtų sudaryta darbo sutartis. Kadangi pats sakote, kad dirbote nelegaliai, kas reikštų, kad darbo sutartis sudaryta nebuvo (DK 98 str. 1 d. 1 p.), teisinėmis priemonėmis uždirbtų pinigų Jūs išsireikalauti negalėsite. Tačiau DK 98 str. 3 d. nurodoma, kad darbdaviai, kurie leidžia darbuotojui dirbti nelegaliai, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokia atsakomybę reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK). ATPK 413 str. 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Galite kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją dėl tokio pažeidimo. Kitą kartą turėkite omenyje, kad tam, kad būtumėte teisiškai apsaugotas, privalote dirbti pagal darbo sutartį. Tuomet galėsite savo darbo užmokesčio reikalauti teisminiu keliu. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Aleksandras

Laba diena,eigu mano zmona uzsenije ar galima issiskirti be jos mes turim nepilnameti vaika kuris givena su zmona,bendro turto nera
Peržiūrėti atsakymą »
Santuokos nutraukti be žmonos žinios Jūs niekaip negalėsite. Paprasčiausias būdas Jūsų atveju būtų nutraukti santuoka taip vadinamu bendru sutuoktinių sutarimu. Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (dėl jos turėsite susitarti). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas (kadangi neturite bendro turto, susitarti bus paprasčiau). Jei teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams, teismas turi teisę santuokos nutraukimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, į posėdį nekviečiant sutuoktinių. Taigi, vykstant rašytiniam procesui Jums net nereikės dalyvauti teismo posėdyje. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1. Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2. Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3. Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Taigi, jei Jūsų atvejis atitinka visas minėtas sąlygas ir laikysitės numatytos tvarkos, galėsite santuoka nutraukti šiuo paprastesniu būdu. Tačiau bet kuriuo atveju šiame procese turės vienaip ar kitaip dalyvauti ir Jūsų žmona, be jos sutikimo išsiskirti negalėsite. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Alfa

Laba diena. Issituokiau pries 10m.Buvusi zmona kai skyremes sake jeigu paliksiu nama,alimentu neprasys,yra tik zodine sutartis,dabar pas anstolius susikaupe 14000 skolos,buvusi zmona anuliuoti suma nebesutinka. Alimentu nebemoku,vaikui sukako jau 18metu. Zadu pirkti 20 aru sklypa SAVO VARDU,ten stovi senas,medinis nepriduotas namas KURIAME GYVENU. Klausimas:Ar turi anstoliai kokiu nors igaliojimu,to sklypo atzvilgiu,konfiskavimas,pardavimas is varzytiniu ir pan... . Dekoju.
Peržiūrėti atsakymą »
Paprastai žodines sutartis yra sunku (arba neįmanoma) įrodyti nei rašytines. Įrodynėti tai, kas buvo pakankamai seniai, ir matyt, toks sustarimo faktas buvo ir įvykęs, bet tik tarp Jūsų, be jokių liudytojų – betikslės pastangos. Kalbant apie susidariusią situaciją, tai išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, vadinasi išieškojmas būtų vykdomas iš to turto, kuris nuosavybės teise (yra įregistruotas Jūsų vardu Nekilnojamojo turto registrų centre) priklauso Jums (pvz. namas, žemės sklypas ir t.t.). Tačiau pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Kalbant apie turto konfiskavimą, pažymėtina, kad tai neatlygintinis turto paėmimas valstybės nuosavybėn kaip baudžiamojo poveikio priemonė (paprastai tariant, turtas įgytas nusikalstamu būdu). O apie varžytines dar būtų ankstoka kalbėti. Viskas prasideda nuo to, kad išieškotojas ar jo atstovas pateikia vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą antstoliui dėl skolos išieškojimo. Tada antstolis siunčia (arba gali iškviesti) skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, tai yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti (skirtingai nuo turto konfiskavimo-tai laikinoji apsaugos priemonė) skolininko turtą. Apibendrinimui, viskas dabar priklauso nuo to kaip Jūs vykdysite būsimus ar esamus antstolio reikalavimus arba, kaip pavyks įrodyti, kad Jūs mokėjote vaiko išlaikymui skirtas periodines išmokas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

marius

labas,norejau paklausti,kiek per metus gali isvaryti neapmokamu atostogu. menesi ar dar daugiau,o gal neribojamas laikas
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 164 straipsnį atostogos yra 2 rūšių: kasmetinės ir tikslinės. Nemokamos atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių. Nemokamų atostogų trukmę reglamentuoja DK 184 straipsnis, kuris nustato, kad nemokamos atostogos suteikiamos: 1. darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų; 2. darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų; 3. moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių; 4. neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus; 5. darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku; 6. darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga; 7. santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos; 8. mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Neesant nei vienai iš šių priežasčių darbdavys neturi jokios teisės savavališkai išvaryti Jūsų nemokamų atostogų. Darytina išvada, kad DK 184 str. numato ne teisę, o darbdavio pareigą DK 184 str. nurodytais atvejais atostogas suteikti. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Akvilė Jotautaitė. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

gintas

Laba diena, noriu paklaust ,ar teisus bus anstoliai sulaikydami mano bedarbio pasalpa,kuri yra 350litu ir ar gali ja blokuoti po puses metu,esu skolingas bankui.Ir ar gali is tos sumos atskaiciuti pininigus,Korteles yra uzblokuotos ,ar galiu pervesti savo gaunama pasalpa savo artimiems siemos nariams ,ar jie nuo to nenukentes nuo anstoliui .ACIU uz atsakyma. PS- atsakyma prasyciau atsiusti i gmaila,dar karta ACIU
Peržiūrėti atsakymą »
Antstoliams vykdant išieškojimą iš skolininko, skolininko prašymu gali būti vykdomas išieškojimas dalimis, o skolininkui turint nedarbingus šeimos narius, kuriuos jis išlaiko, išskaitos iš skolininko gali būti mažinamos. Tokiais atvejais skolininkas privalo atvykti į antstolio kontorą ir parašyti prašymą skolą mokėti dalimis. Tačiau, sudarant skolos mokėjimo grafiką, siekiama atsižvelgti ne tik į skolininko turtinę padėtį, bet ir į išieškotojo interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sudarius mokėjimo grafiką skolininkui yra naudingiau mokėti didesnėmis sumomis per trumpesnį terminą. Tai reiškia, kad kuo daugiau įmoka ir kuo dažniau, tai tuo mažiau tenka moėti vykdymo išlaidų, kadangi mažiau antstoliui reikia skaičiuoti po atlikto mokėjimo likusią skolą. Nereikia pamiršti, kad kiekvienas toks skaičiavimas (skolos ir vykdymo išlaidų) kainuoja, todėl, jei skolininkas mokės dažnai po truputį, tai antstoliai skaičiuos skolą ir vykdymo išlaidas dažniau ir dar prie vykdymo išlaidų prisidės po kelioliką litų už paskaičiavimą. Jeigu įmokos išskaidomos į daugelį labai mažų dalių, tenka daugiau lėšų skirti banko išlaidoms - banko pavedimų išlaidos išskaitomos nuo visų sumų, kurios įskaitomos į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, jeigu sumokėti skolos iš karto nėra galimybės, skolininkas turi suteikti antstoliui visą reikiamą informaciją apie turtą, iš kurio būtų galima išieškoti, arba susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis. Atsakymą į klausimą kada gali būti mažinamos išskaitos iš skolininko reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 736 str. 3 d., kuriame numatoma galimybė, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Taigi apibendrinant tai kas išdėstyta galime pasakyti, kad bendradarbiaudami su antstoliais skolos išieškojimo procese yra įmanomi susitarimai dėl tam tikrų lengvatų skolininkams. Šią publikaciją parengė VšĮ teisininkė-savanorė Sandra Kličiūtė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

greta

laba diena as auginu dukra viena ir nenoriu kraiptis i teisma kad man buves vyras moketu elementu,socialine parama pasake jai noriu gaut pasalpa tai reikia paduot i teisma vaiko teva.gal galma kitai kaip nors paselgti kad gaut pasalpa normalia,ga galit patart?
Peržiūrėti atsakymą »
Vienišoms motinoms norint gauti pašalpą tenka įvardyti vaiko tėvą. Jei paaiškėja, kad jis turi pajamų, tokiu atveju privalo pats išlaikyti savo atžalą. Taip yra todėl, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Vaiko teisių apsaugos konvenciją už vaiko išlaikymą atsako abu tėvai, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu, ar atskirai. Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į socialinę pašalpą turi tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme ir prašymo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu. Tokia taisyklė taikoma jei tokie asmenys kreipėsi į teismą dėl vaiko materialinio išlaikymo. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju socialinę pašalpą turi teisę gauti vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai). Norint gauti minėtą išmoką turi būti kreipiamasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Regina Kavaliauskaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Marina

Laba diena. Noriu paklausti,ar perkant butą,senelis gali iškarto sandorį registruot anūko vardų. Anūkas ne pilnametis jam 16 m.
Peržiūrėti atsakymą »
Nuosavybės teisės - teisės (subjektinės galimybės) savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, arba tik konkrečias teises. Savininko teisių triadą sudaro valdymas, naudojimas ir disponavimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.8 straipsnis apibrėžia nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinį veiksnumą. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. Taip pat LR CK 2.9 straipsnis numato, kad nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas. Todėl jeigu pirkimo-pardavimo sandorį norite registruoti nepilnamečio anūko vardu, turite atitikti aukščiau išvardintas sąlygas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Akvilė Jotautaitė. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Marius

Sveiki, vekselio davejas nesumokejo pinigu sumos nurodytos vekselyje atejus terminui.Isimtas vykd.rastas, anstolis pereeme isieskojima.Vekselio davejas gincyjo pati vekseli teisme, taciau teismas atmete ir pripazino vekseli galiojanciu. Arestuotas vekselio davejo turtas. Klausiu:ar galiu teismo prasyti priteisti palukanas uz 4 metus praleistus teismuose, bei moralie zala, kad turejau vaikscioti i teismus ir t.t(vekeselyje palukanos nebuvo nurodytos)
Peržiūrėti atsakymą »
Palūkanos gali būti priteisiamos nuo vekselio išrašymo dienos (jeigu nenurodyta kita data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti palūkanas, tačiau LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas nustato, kad palūkanų norma privalo būti nurodyta vekselyje. Jeigu ji nenurodyta, palūkanų mokėjimo sąlyga negalioja. Ši Įstatymo nuostata galioja ir Jūsų atvejui. Dėl neturtinės žalos prisiteisimo. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Konkrečiau įvardijant, tai būtų neturtinės žalos atlyginimas, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (visais atvejais) asmens sveikatai ar, dėl asmens gyvybės atėmimo. Taip pat, kai yra pažeidžiamos asmeninė neturtinės (išimtinės) teisės į: fizinio asmens vardą ar juridinio asmens pavadinimą, fizinio asmens atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, kūno neliečiamumą ir vientisumą bei fizinio asmens laisvę, kai apie fizinį ar juridinį asmenį yra paskleidžiami duomenys, neatitinkantys tikrovės bei žeminantys jo garbę ir orumą (juridinio asmens atveju – reputaciją). Neturtinė žala taip pat gali būti atlyginama, jei Jūsų sandoris teismo pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad buvo sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, kitos sandorio šalies panaudotos apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ar dėl Jūsų atstovo piktavališko susitarimo su antrąja sandorio šalimi ir pan. Kaip bebūtų, Jūs turite teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių atkūrimo. Teismas įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes Jūsų prašymą priims ir nagrinės nustatyta proceso tvarka arba jis bus atmestas. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

aleksandras

laba diena, ar išvykę į Izraelį po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos piliečiai gali tikėtis senatvės pensijos už dirbtą laiką tarybiniu laikotarpiu?
Peržiūrėti atsakymą »
Asmuo, kuris nuolat gyvena Izraelyje, gali gauti senatvės pensiją, jeigu yra įgijęs ne mažesnį už minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (15 metų), dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose bei organizacijose. Pensiją tokiu atveju skiria ir moka VSDF valdybos Užsienio išmokų tarnyba. Kalvarijų g. 147 LT-08221 Vilnius, Lietuva tel. (+370 5) 274 0307.

Liudmila

laba diena ,Noreciau pasiteirauti ar galeciau gauti nemokama advokata.Su vyru ne gyvenam jau 7 metai auginu trys nepilnamiacius vaikus .noriu isiskirtis ka daryti kur kreiptis.
Peržiūrėti atsakymą »
Sveiki, dėl nemokamo advokato Jums reikia kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą http://www.teisinepagalba.lt/lt/pirmine/tm/kastaip/. Pagal savo gyvenamąją vietą. Tokiu atveju jeigu neatitiksite nurodytų normatyvų, kosultaciją gali suteikti VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Vilniuje bei Kupiškyje. Sėkmės.

Lyda

Labadiena, gal galėtumėt atsakyti į šį klausimą dėl namo renovacijos įmokos? Buvau gavusi tokį laišką dėl įmokos (2010-09-07 d.): Dėl 2010-01-28 d. partnerystės sutarties Nr. SŽ-11 vykdymo Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimo 2010-03-24 d. Nr. T-87 dėl rajono savivaldybės tarybos 2010-01-28 d. sprendimo Nr. 4 papildymo DGNB (santarvė) visuotinio patalpų savininko susirinkimo įvykusio 2010-09-06 d. protokolu už renovacijos darbus priklausančią 15 proc. dalį darbų vertės privalote sumokėti... ir nurodyta swedbanko sąskaita. Adresuota buvo: Nina Uosis Raštą pateikė: Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Vėliau taip pat gavau raštus, tik kadangi buto savininkė mirė, tai adresuota buvo butui, parašytas adresas. Buto savininkė Nina Uosis mirė 2010-05-21 d. Ji buvo pensininkė, už būstą ji gaudavo kompensacijas. O pagal įstatymą tokiems žmonėms už namo renovacija mokėti nereikia. Dabar butas nuo 2012-04 mėn. priklauso man, Lydai Rimšienei, aš taip pat susitvarkiau už būstą kompensaciją. Iš banko paskola buvo paimta 2011-09-07d. Bent taip teigė namo pirmininkė. Tuo laikotarpiu aš tvarkiausi butą, kad priklausytų man. Pagal aukščiau pateiktą raštą suprantu, kad nuosprendis dėl renovacijos buvo patvirtintas 2010-01-28 d. Na, kaip suprantu turėjo būti paskaičiuojama kiekvienam butui kiek šis galės susimokėti, žinoma atmesti pensininkus gaunančius kompensacijas, kadangi jiems už renovaciją mokėti nereikia. Tame tarpe, kaip suprantu Ninai Uosis taip pat turėjo būti taikoma kompensacija, tai irįmokos jokios neturėjo būti. Norėjau paklausti, Ar teisinga, kad apskritai atėjo įmoka Ninai Uosis susimokėti už renovaciją, kadangi ji gaudavo už būstą kompensacijas? Ar ta įmoka priklausytų Ninai Uosis, buvusiai šeimininkei, ar man Lydai Rimšienei, naujai buto šeimininkei? Ar aš turiu sumokėti pinigus už namo renovaciją? Ar gali jie mane paduoti į teismą, jei gali, tai ko galiu tikėtis? Ar gali būti, kad lieps visus pinigus iš karto sumokėti? AČIŪ Pagarbiai Lyda Rimšienė
Peržiūrėti atsakymą »
Socialiai remtiniems asmenims renovacija nekainuoja, ji yra finansuojama valstybės, iš tam numatytų lėšų. Ši įmoka neturėjo būti reikalaujama nei iš buvusio buto savininko (nebent pasikeitė turtinė padėtis), nei iš Jūsų, jeigu taip pat turite Įstatymo nustatytą teisę į kompensaciją. Kitas aspektas – tai, kad buto savininke tapote vėliau nei buvo priimtas sprendimas ir paimta paskola namo renovacijai, už šį laikotarpį taip pat neturėtumėte mokėti jokių įmokų (tarkime, tuo atveju dar nebuvote socialiai remtinas amuo). Mokėti reikėtų tada, jei pirkdami butą arba jį paveldint aiškiai žinojote arba turėjote žinoti, kad yra tam tikrų piniginių įsipareigojimų ar prievolių nevykdymų susijusių su Jūsų buto naudojimu, valdymu ar disponavimu. Jei Jūsų atžvilgiu į teismą bus paduotas ieškinys, prašymas su tam tikrais reikalavimais ir pan., sužinosite iš tam tikrų procesinių dokumentų, kurie bus įteikti (pasirašytinai) ir Jums. Atsakant į paskutinį klausimą, pažymėtina tai, kad jei Jūs esate socialiai remtinas asmuo, mokėti nieko nereikės. Priešingu atveju, sumą galima sumokėti dalimis, bendru susitarimu. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Vaida

Laba diena. Nemokedamas reguliariai vaikams priteistu alimentu, buves sutuoktinis yra skolingas 3000 litu. Siuo metu, tai maziau, tai daugiau moka jo darboviete. Kokiu budu mums atgauti skola, nes geranoriskai nenori jos sumoketi. Aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus. Tais atvejais kai tėvai nutraukia santuoką pareiga išlaikyti savo vaikus lieka. Civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalyje numtyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. (CK 3.200 str.) Nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (CK 3.199 str.). Tam tikrais atvejais išieškoti pritesistų alimentų vien iš asmens darbo užmokesčio neįmanoma, pvz. asmuo niekur nedirba, yra nedarbingas, jo drabo užmokestis per mažas ir pan. Taigi jei asmuo geruoju nevykdo teismo sprendimo ar neįmanoma priteistų sumų išieškoti iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, reikia kreiptis į antstolius dėl privertinio priteistų alimentų išieškojimo. Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Todėl prieš kreipiantis į antstolius dėl priverstinio alimentų išieškojimo būtina gauti vykdomąjį dokumentą, t.y. kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Diana Žilinskaja. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

sigitas

sveiki mano tetis mire2008 m butas kuriame gyveno paliko zmonai santuokoje bet ji neapsirase jo dalies dabar buta persirasre savo vardu ar butina jai apiforminti palikimo dali ar tai galesiu padaryti as po jos mirties esu vienintelis sunus aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Civilinio kodekso 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis su pirmos eilės įpėdiniais paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Vadinasi, Jūsų velionio tėvo žmona paveldi ¼ buto. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi kaip suprantu, žmona ir toliau gyvena tame bute, tai laikoma, kad ji priėmė savo palikimo dalį pradėjusi jį valdyti, tačiau net ir tokiu atveju turėtumėte kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Viktorija Košman . Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

denis

Laba diena! Buvo toks reikalas kad mergina paprase ideti skelbima i interneta sex uz pinigus dabar as kaltinamas tipo buvou suteneriu bet is jos jokiu pinigu neemiau ir visi kontaktai buvo ideti jos kuo man tai greesia?Aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) yra įtvirtinti du straipsniai, kuriuose reglamentuotos veikos, susijusios su prostitucija: BK 307 str. „Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“ ir BK 308 str. „Įtraukimas į prostituciją“. Iš tiek duomenų apie situaciją, kiek Jūs pateikėte, sunku daryti pagrįstas išvadas apie veiką. Jei Jūs kaltinamas (klausimas, ar šis kaltinimas oficialus, t.y. ar prieš Jus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas?) kaip sąvadautojas (Jūsų teigimu – suteneris), tuomet atsakomybė numatyta BK 307 str. 1 d. ir Jūs galite būti nubaustas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Sąvadavimu gali būti laikomas prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas (tai yra panašu į Jūsų atvejį). Tačiau būtinu sąvadavimo požymiu laikytina tai, kad kaltininkas minėtus veiksmus atlieka už pinigus arba kitokią turtinę naudą (turi būti tikslas pelnytis). Nesavanaudiška pagalba prostitucija užsiimančiam asmeniui nelaikytina sąvadavimu. Jeigu Jūs, kaip teigiate, pinigų už tai neėmėte, ši veika negali būti Jums inkriminuota. Taip pat toks sąvadavimas turi būti nevienkartinis, sistemingas, pagrįstas santykių tarp kaltininko ir prostitucija užsiimančio asmens pastovumu. Jeigu Jūs tik kartą patalpinote skelbimą, Jūsų veiksmai taip pat neatitinka šios nusikalstamos veikos sudėties. Taigi, jei Jūs iš tiesų neėmėte pinigų ir neturėjote tikslo pelnytis, o skelbimą patalpinote tik kartą, tuomet Jums negali kilti atsakomybė už sąvadavimą (pagal BK 307 str. 1 d.). Nebent yra tam tikrų svarbių aplinkybių, kurių Jūs nepateikiate. Tuomet atsakomybė galėtų kilti už kitokias nusikalstamas veikas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Darius

Sveiki, Kreipiuosi į Jus konsultacijos turto paveldėjimo klausimu. Trumpas susidariusios situacijos aprašymas. Seneliai turėjo tris vaikus - dukrą ir du sūnus. Kiekvienas iš senelių turįjo nekilnojamojo turto - žemės, miško ir savo ūkį. Močiutės turto dalis buvo padalinta visiems trims vaikams po lygiai. Senelis gyveno ~9 metais ilgiau ir paskutinius 5-6 metus buvo silpnos sveikatos. Senelį prižiūrėjo visi trys vaikai pakaitomis. likus ~metams iki senelio mirties paaiškėjo, kad dukra buvo nusivežusi senelį pas notarą ir susiformino dovanojimo sutartį savo vardu neinformavusi savo brolių. Ir tą faktą slėpė keletą metų. Paiškėjus šiam faktui ji senelio akivaizdoje patikino brolius, kad tą padarė tik todėl, kad bijojo dėl senelio silpnos sveikatos ir kai tik broliai panorės ji iškarto jų dalį perrašys jiems. Po senelio mirties pradėjus tvarkyti žemės dokumentus dukra pradėjo vengti bendrauti, neatsakinėja į skambučius ir pan. kas akyvaizdžiai rodo, jog dalintis turtu ji nenori. Visą senelių ūkį pastatė abu sūnūs su savo bičiuliais. Paskutinius ~10 metų ūkį prižiūrėjo (ir iki šiol prižiūri) vienas iš sūnų, nes neturėjo kito darbo. Jis visą tą laiką buvo registruotas darbo biržoje. Dukra ūkiu niekada nesirūpino - atvykdavo paatostogauti. Ūkyje taip pat daugiau kaip 10 metų buvo registruotas ir sūnaus kuris tvarko ūkį sūnus (senelio anūkas), kuris taip pat nebuvo informuotas apie turto dovanojimą. Iš Notarės, kuri įformino šią dovanojimo sutartį buvo atimta licenzija. Patikslinkite prašau ar, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus faktus, yra teisinis pagrindas apskūsti / anuliuoti dovanojimo sutartį? Ir turtą paskirstyti po lygiai visiems vaikams? Ačiū, Darius
Peržiūrėti atsakymą »
Pažymėtina, kad savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vadinasi, šiuo atveju Jūsų senelis turėjo teisę perduoti kitam asmeniui (vienam vaikui ar visiems vaikams, ar kitam asmeniui) visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias nurodytas teises savo nuožiūra. Pateiktoje situacijoje tėvas su dukra sudarė dovanojimo sutartį ir nuosavybės teisė atiteko senelio dukrai. Kiek tame nebuvo dukters klastos kitų brolių atžvilgiu, negaliu svarstyti. Apibendrintai, galima būtų pasakyti tiek, kad senelis pats nusprendė turtą dovanoti vienam vaikui. Civilinis kodeksas nenustato sąrašo (skirtingai nuo paveldėjimo teisės, kai savininkas miršta) asmenų, kuriems turėtų būti dovanojamas turtas. Viskas kaip ir teisėta, tačiau dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios ir tokia būsena buvo pasinaudota siekiant asmeninių tikslų, kas ir turėtų būti įrodinėjimo objektas. Tai ir būtų teisinis pagrindas kreiptis į teismą su prašymu (bei Jūsų reikalavimus patvirtinančiais įrodymais), dėl dovanojimo sutarties teisinio pagrįstumo. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

rita

laba diena vyras 2m dirbo tolimuju reisu vairuotoju sefas skoloje apie 10000lt.mokejo i banka ,bet nepilna uzmokesti sakydamas palauk pritrukau pinigu.vyras nuejo dirbti i kita firma jau 2men.kiek skambina neturiu laiko perziureti ataskaitu,o dabar grasina kad tie pinigai uz pazeidimus,kad masina per daug kuro sudegino,del krovinio pazeidimo.kroviniai drausti masina sena,nenori grazinti.pagal koki straipsni kreiptis i teisma.darbo inspekcija siuo klausimu nepadeda,irodymai nesumoketo atlyginimo rodo bankas,aciu uz atsakyma.
Peržiūrėti atsakymą »
Turėtumėte pateikti ieškinį teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jei ieškinys pareiškiamas Juridiniam asmeniui (tai būtų įmonė, kurioje dirbo Jūsų vyras) tada pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (LR CPK 111 str. ir 135 str.), kurių privalu laikytis. Taip pat pažymėtina, kad ieškovai (darbuotojai) bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Patartina susirinkti ir pateikti teismui visus įrodymus, kurie pagrįstu ir patvirtintų Jūsų reikalavimus. Jei dėl kažkokių priežasčių negalite tų įrodymų gauti, tada pateikiate teismui ir prašymą (raštu), kuriame nurodote kokių įrodymų negalite pateikti, tačiau jie būtų reikšmingi bylai ir prašote teismo tarpininkauti juos gaunant. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

kubik-pc

Laba dena.klausimas;-ar galima LR CPK,kad vikstu teismei del laikinosios globos panaikinimo ar prailginimo,ir neinformot mania kaid viksta kazkokius posidzius del globos mano sunaus ,neinformavus ne rastiskai ne kitais budais,nors pats buvau Lietuvoi ir nekam nepasirases del susipazinau.
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 133 str. 1 d. dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Kadangi vyksta teismo procesas dėl Jūsų sūnaus laikinosios globos nustatymo, Jūs kaip tėvas esate suinteresuotas bylos baigtimi, todėl Jums turėjo būti pranešta apie teismo posėdžius įteikus šaukimą. Viena dalis šaukimo lieka Jums, o kita, su parašu, turi grįžti į teismą. Jeigu ieškovui ar atsakovui netinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą teisme, teismas bylos nagrinėjimą turi atidėti. Šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Svetlana

maždaug metai atgal paskolinau 2000Lt buvo pasirašytas vekselis, bet tas žmogus labai įtikinamai žadėjo , kad sumokės, tai po mėnėsio, tai po savaitės, po to išvyko į užsienį užsidirbti ir žadėjo siųsti po 100Lt į sąskaitą. Nemeluosiu kelis kartus atsiųntė , o dabar užtylęs ir ne kiek negaunu pinigų.Prašau atsakyti, ar yra kažkoks terminas kada jau negalioja vekselis? Kokius veiksmus reikia daryti mano atveju? ačiū
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme vekselis apibrėžiamas kaip vertybinis popierius, kurį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Veiksmai, kuriuos šiuo atveju turėsite atlikti, priklauso nuo Jūsų pasirašyto vekselio turinio. Visų pirma, pagal įstatymo 35 straipsnį vekselio mokėjimo terminas gali būti išrašytas kaip mokėtinas jį pateikus, mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką nuo pasirašymo arba išrašymo dienos. Jei vekselis mokėtinas jį pateikus, jis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos, jei – per tam tikrą laiką po pateikimo tuomet atsižvelgima į akcepto arba protesto datą, jei – nuo pasirašymo arba pateikimo dienos, atitinkamą mokėjimo mėnesio dieną. Pranešimas dėl apmokėjimo turi būti siunčiamas registruotu laišku, o jei mokėtojas iš anksto sutiko, siunčiama gali būti ir elektroninėmis ryšių priemonėmis. Tinkamai pateikus vekselį apmokėti ir negavus jokio atsakymo reikia atlikti tokius veiksmus: jei vekselis yra „neprotestuotinas", reikia kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo per 1 metus nuo mokėjimo termino pabaigos, o jei vekselyje nėra įrašytos sąlygos „neprotestuotinas", išieškojimo procesas susideda iš dviejų etapų – vekselio protestavimo ir vykdomojo įrašo atlikimo. Šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Regina Kavaliauskaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Rutavile

Gyvenu Svedijoje, esu Lietuvos respublikos pileite, turiu lietuvoje nekilnojamo turto - zemes ukio paskirties zemes sklypa. Jei pakeisciau pilietybe, ar tai turetu itakos tvarkant nekilnojamojo turto reikalus - mokesciu atzvilgiu, paveldejimo teise, jei nusprestume parduoti ir pan. Is anksto dekoju uz Jusu atsakyma. Pagarbiai, Rutavile Vilimaite
Peržiūrėti atsakymą »
Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo valdymo išregistravimo iš viešojo registro momento. Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y. atsisako faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą, ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Apibendrinant, viskas lieka kaip ir buvę, tačiau pažymėtina, kad tos žemės Jūs negalėtumėte parduoti asmeniui, neturinčiam Lietuvos pilietybės, taip pat, šios žemės negalėtų paveldėti Jūsų įpėdiniai, kurie neturi Lietuvos pilietybės. Jie įgytų teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Žemė pagal įpėdinio (-ių) pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio (-ių) nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui (-iams), atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

DAIVA

L aba diena,esame penki zemes sklypo bendraturciai,bet niekaip negalime pasidalinti zemes rybu,ir nori mane duoti i teisma, kad padalytu teismas,noreciau suzinoti,kuris is bendraturciu mokes zemes zimybini mokesti,aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai (kai sklypo dalys nėra vienodo ploto) savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi esate vieno sklypo (pvz. sklypas padalintas į lygias dalis) bendratučiai, tai visos išlaidos mokamos po lygiai, jeigu kitaip nenustato Jūsų (bendraturčių) tarpusavio santykius reguliuojantys susitarimai (jei tokie yra) ar teismas nenusprendžia kitaip.

Liudmila

Laba diena, noriu paduoti pareiskima skirybom .ir noreciau paklaust kokiu man dokumentu reikia surinkti ir kiek egzemplioru?bendro turto neturim.auginu viena nepilnamecius 3 vaikus
Peržiūrėti atsakymą »
Pirmiausia reikalingas yra prašymas (paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui) dėl santuokos nutraukimo. Taip pat reikia pateikti santuokos liudijimą bei šeimos sudėties pažymėjimą, kurį išduoda Gyventojų registro tarnyba. Jei sutuoktiniai turi vaikų, reikalingi ir vaikų gimimo liudijimai. Prie visų dokumentų taip pat reikia gauti pažymą iš Registrų Centro apie įregistruotą nekilnojamą turtą. Jei sutuoktiniai tokio turto neturi, ši pažyma vis tiek yra reikalinga. Tokia pati situacija yra ir su VĮ „Regitra“ , iš kurios reikia gauti pažymą apie įregistruotas transporto priemones, net ir tuo atveju, jei transporto priemonių nebuvo įsigyta. Tokie būtų pagrindiniai dokumentai, kai santuoka nutraukiama vieno iš sutuoktinio prašymu (iniciatyva). Prie viso to norėčiau paminėti ir tai, kad jei sutuoktiniai nutarė nutraukti santuoka bendru susitarimu (beje, kuris yra pats greičiausias ir pigiausias), tai šis prašymas pasirašomas abiejų pusių. Taip pat sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turi būti pasirašytas abiejų sutuoktinių). Dėl pateiktų dokumentų egzempliorių skaičiaus. Vienas egzempliorius reikalingas teismui, kitas atsakovui. Pažymėtina, kad dokumentai turi būti notaro patvirtinti. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Andrius

Laba diena, mano tetis buvo nuzudytas apiplesimo metu. Zudikas sugautas ir dabar vyksta jo teismas. sakykite ar as galiu papildomai duoti ieskini del visu islaidu bei moralines zalos atlyginomo.
Peržiūrėti atsakymą »
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau- LR BPK) 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant jį teismui ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Jeigu to padaryti nespėjote, tuomet turite teisę pareikšti ieškinį cuvilinio proceso tvarka. Būtinai turite pagrįsti savo patirtą moralinę žalą tinkamais įrodymais bei pridėti atstovavimo (advokato) išlaidų įrodymus. Civilinio proceso kodekso 135 str. numato reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Viktorija Košman. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

smilga

Laba diena, brolio žmona savo iniciatyva su juo išsiskyrė 2002m. Jam davė pasirašyti sutarimą, kad jis nepretenduoja į 3-jų kambarių butą prestižiniame rajone, viską jai paliko ir dar įsipareigoja mokėti 15 -kos metų dukrai alimentus. Buvusi žmona susitarime nurodė, kad broliui kompensuoja 2000 lt. Kadangi, brolis pakeitė darbo vietą, jo pajamos sumažėjo, tačiau visus tuos metus jis stengėsi mokėti alimentus ir kitaip bendrauti su sūnumi. Minėtą butą brolis remontavo, daug investavo į jį, tap pat išpirko savo investiciniais čekiais. Ar galėtų jis dabar pretenduoti į tą butą ir kokiu būdu. Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Iš pateikto klausimo suprantu, kad tarp buvusių sutuoktinių buvo sudaryta ir pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nuspręsta dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, turto pasidalijimo ir t.t. Šią sutartį paprastai tvirtina teismas. Tagi, reikėtų peržiūrėti šią sutartį, jos sąlygas, tik tada būtų galima pateikti konkretesnį atsakymą. Pažymėtina ir tai, kad Jūsų broils turi teisę kreiptis su prašymu į teismą dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti sumažinimo, kitaip tariant, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (pvz., pablogėjo periodinių išmokų mokėtojo turtinė padėtis, darbo netekimas, sunki liga ir t.t.).

Martynas

Laba diena, Įsidarbinant vienoje įmonėje pasirašiau Nekonkuravimo sutartį, kurioje numatyta, jog negaliu dirbti tam tikrose srityse. Bet perėjau į kitą įmonę, kuriuoje ta pati veikla, tiesiog platesnė, pagal sutartį aš negaliu dirbti 6 mėn.panašaus darbo, bet sutartyje nenurodyta jokia kompensacija už tą laikotarpį, tai ar tokia sutartis galioja ? nes šiuo atveju laimi tik darbdavys, o aš pusę metų turiu sėdėt be darbo ? ar gali darbdavys laimėt bylą, jei mane patrauktų teisman ?
Peržiūrėti atsakymą »
Kad Jums būtų aiškiau dėl susiklosčiusios situacijos, trumpai aptarsiu reikšmingiausius, Jūsų atveju, tokios sutarties niuansus. Šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007 ir išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimas, gali būti vertinamas kaip galiojantis civilinis teisinis susitarimas, sukuriantis jo šalims civilines teises ir pareigas. Savaime toks susitarimas neprieštarauja įstatymui. Tokiam susitarimui pagal įstatymo analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.164 straipsnis taip pat taikytinos CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis. Teismas konstatavo, kad nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taip pat, susitarime turi būti nustatyta abiejų jos šalių interesų pusiausvyra, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją. Reikia atkreipti dėmesį, kad atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus, interesų teisėtumą, nekonkuravimo susitarimas negalėtų būti sudaromas su bet kuriuo asmeniu (darbuotoju), o tik su tokiu, kuris dirbdamas pas darbdavį sužinojo ir disponavo informacija, kurios panaudojimas išėjus iš darbo galėtų pakenkti darbdavio verslui. Labai svarbus nekonkuravimo susitarimo elementas – tikslus nekonkuravimo veiksmų, t. y. ko darbuotojas negali daryti išėjęs iš darbo, apibrėžimas. Vien tik draudimo konkuruoti ar dirbti panašia veikla užsiimančiose įmonėse sąlyga susitarime nebūtų pakankama, kadangi būtų nepagrįstai suvaržytos darbuotojo galimybės susirasti darbą. Nekonkuravimo susitarimų sudarymas turėtų priklausyti nuo atliekamų darbuotojo darbo funkcijų ar užimamų pareigų ir negalėtų būti suformuluotas taip, kad darbuotojui būtų užkirstas kelias dirbti visus darbus pagal savo profesiją. Todėl svarbu kaip Jūsų sutartyje yra apibrėžti uždrausti nekonkuravimo veiksmai. Taip pat svarbu kaip sutartyje yra apibrėžta teritorija, kurioje galioja nekonkuravimo susitarimas. Pavyzdžiui, draudimas nekonkuruoti visoje Lietuvoje, kai įmonės veiklos teritorija yra apsiribojusi tik tam tikru regionu, gali būti laikomas neprotingu ir pažeidžiančiu darbuotojo teises. Jūsų atveju labai reikšminga sąlyga, kad nekonkuravimo susitarime būtina numatyti kompensaciją darbuotojui už visą nekonkuravimo laikotarpį. Jeigu kompensacija nebus nustatyta, toks susitarimas negalios, nes prieštaraus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai pasirinkti darbą ir verslą. Kompensacijos dydis nustatomas šalių susitarimu (LR CK 2.164 str. 4 d.), tačiau kompensacija bet kuriuo atveju privalo būti teisinga ir proporcinga darbuotojo atžvilgiu. Taigi jeigu Jūs pasirašėte sutartį, draudžiančią Jums konkuruoti su įmone, tačiau nėra nustatyta jokia kompensacija už nekonkuravimo laikotarpį - tokia nuostata yra laikytina negaliojančia. Taip pat reikėtų nepamiršti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.164 str., taikomo pagal analogiją, 8 ir 9 dalies, kurios atitinkamai nustato, kad teismas turi teisę pripažinti visiškai ar iš dalies konkurenciją draudžiančią sutarties išlygą negaliojančia, jeigu atsižvelgiant į prekybos agento (darbuotojo) teisėtus interesus tokia išlyga daro jam didelės žalos. Susitarimai, kurie <...> pablogina prekybos agento (darbuotojo) padėtį, negalioja. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė – savanorė Renata Belovaitė. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Vaiga

Laba diena. Gyvenu su anta puse nesusituokusi, kartu ketiname įsigyti butą. Jo mama duoda pradinio įnašo sumą, paskolą greičiausiai jis su mama ims drauge, tačiau aš prisidėsiu savo lėšomis mokėdama dokumentų tvarkymo, remonto išlaidas, dalį paskolos įmokų. Noriu paklausti, kokius dokumentus mums reikia pasirašyti, kad išsiskyrimo atveju ateityje nei jis, nei aš neliktume be nieko, kad įgytas turtas teisiškai būtų dalinamas per pusę?
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos teisės sistemoje egzistuoja toks institutas kaip bendroji nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendroji nuosavybė gali būti jungtinė ir dalinė. Jūsų atveju būtų aktualus bendrosios dalinės nuosavybės institutas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1 d.). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Taigi, Jums reikėtų sudaryti sutartį, kad turtas priklauso abiems bendrąja daline nuosavybe ir nusistatyti dalis. Jei dalių nenusistatysite, bus preziumuojama, kad jos yra lygios, t.y. kad butas Jums abiems priklauso lygiomis dalimis. Tokia sutartis turi būti tvirtinama notariškai ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre. Tokiu atveju abu turėsite nuosavybės teisę į butą (būsite bendraturčiai) ir ateityje galėsite reikalauti atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė – savanorė Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Juozas

Laba diena Man yra 58 metu. esu globejas 15metu savo brolio-invalida( 1grupes nuo vaikystes-visiska negale) mano darbo stazas 29 metai. Ar galiu kreiptis del isankstines pensijos?
Peržiūrėti atsakymą »
Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas: 1) iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (65 metai) jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai; 2) turi ne mažesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą; 3) negauna kitų valstybinių socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas, įstatymų nustatytais atvejais mokamas namuose neįgaliuosius slaugantiems asmenims), užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose nustatytu būdu, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos ar bedarbio pašalpos ir pan. Šis sąrašas nėra baigtinis, todėl reikėtų kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vieną iš teritorinių skyrių (pagal gyvenamąją vietą). Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Zina

Sveiki,as gaunu socialine pasalpa,esu vienisa,stoviu darbo birzoj,turejau namo dali ,kuria pardavus gavau 25tukst lt. Zadu dabar pirkti sodyba is tu pinigeliu,kaip ir nelieka tu laisvu pinigu pragyvenimui tai ar man priklausys dar socialine pasalpa?
Peržiūrėti atsakymą »
Skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas yra įskaitomas pajamos ir turtas. Tai gali būti turto pardavimo pajamas (pvz. pajamas pardavus namą ) arba asmens nuosavybės teise turimas turtas, pvz. statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai. Rašydami prašymą dėl pašalpos gavimo, turėsite tai nurodyti. Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų vienas gyvenantis asmuo turėtų kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Loreta

Laba diena, su vyru negyvenam kelis metus, vaikai suauge. Kodel nesiskyrem? Todel, kad jis skirtis nesutiko, manipuliavo jausmais: tai prisiekinejo amzina meile, tai grasino nusauti. Del sventos ramybes nieko nesiemiau. O jis tuo tarpu nesnaude, suslepe visa turta kitu zmoniu vardu. Vaikams daug turto perrase. Ar imanoma teismo keliu susigrazinti tai, kas man priklauso pagal istatymus?
Peržiūrėti atsakymą »
LR CK 3.96 straipsnis numato, jog sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, gali būti nuginčyti, jei įrodoma, kad sandorį sudariusi kita šalis buvo nesąžiningą, t.y. žinojo ar galėjo žinoti, jog sutuoktinis sudaro sandorį be kito sutuoktinio sutikimo. Taip pat yra numatyta, jog tie sandoriai, kuriems buvo būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas arba sandoris galėjo būti sudarytas tik abiejų sutuoktinių sutikimu, gali būti pripažinti negaliojančiais. Taigi šiuo atveju jūs turite teisę kreiptis į teismą dėl savo sutuoktinio sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Ernesta Kalainytė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Neringa

Laba diena, ar galima notaro patvirtinimu atsisakyti visų pretenzijų į turtą ir bet kokių reikalavimų savo sutuoktinio naudai, jam nedalyvaujant dokumentų pasirašyme? Aš noriu atsisakyti turo ir perleisti jį jam, nes turto paskolą perėmė jis mokėti. Kadangi niekaip nesibaigia skyrybų teismų maratonas, niekaip negaliu atsisakyti turto. Gal yra būdas kaip tai padaryti be teismo? Tačiau sutuoktinis atsisako pasirašyti bet kokius dokumentus, net ir pas notarą.
Peržiūrėti atsakymą »
Greičiausias ir pigiausias sprendimo būdas būtų santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu. Taip pat sudarytumėte sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje perleistumėte visą šeimos turtą sutuoktiniui.

vaida

sveiki, norejau paklaust, dirbau vienoje imoneje kuri laika viskas buvo gerai bet pasibaigus mano finansavimui is darbo birzos darbdaviai pradejo ieskot kabliuku ka dariau viskas buvo blogai, vasara isvyke jie buvo atostogu i kita sali man is tiekeju atejo saskaitos ir negalejau daryt uzsakymu kol jos neapmoketos, todel staiga priemiau sprendima sumoket pagal tas saskaitas is savo asmenines saskaitos. nes buvau pasirasius isidarbinant visiskos finansines atsakomybes sutarti. bet tuo niekas nesibaige. konfliktas vis tesesi, kol galu gale parasiau pareiskima iseit is darbo jie patenkino si prasyma bet po isejimo jie vis dar nesumokeje man uz ta pavedima apie kuri rasiau anksciau ir galu gale skambineja gazdina kekviena savaite kad as turinti imonei skolu, kad as neva situo pavedimu norejus isplaut pinigus ir taip toliau.. bet viskas vyksta kai as isejus is darbo. jau nebezinau ka daryt su jais, jie grasina baudziamom bylom,
Peržiūrėti atsakymą »
Jei buvęs darbdavys tvirtina, kad Jūs esate skolinga įmonei, tai jis turėtų įrodyti kokie ir kaip tie nuostoliai buvo padaryti. Pažymėtina ir tai, kad pats darbdavys turėjo būti suinteresuotas, kad tie nuostoliai būtų Jūsų kompensuoti ir tai būtų buvę atlikta įstatymų nustatyta tvarka, kai dar dirbote įmonėje. Tokio kaip pasakymo, kad Jūs esate (ar buvote) skolinga įmonei-nepakanka. Atsakant į kitą klausimo dalį pirmiausia reikėtų peržiūrėti Jūsų buvusių pareigų teisinį vidaus (įmonės) tvarkos reglamentą. Kokie buvo Jūsų įgaliojimai, ar visada darydavote mokėjimus iš asmeninės sąskaitos, ar tai tik buvo vienintelis kartas, ar organizuodavote pirkimus, kas juos tvirtindavo ir pan. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Inga

Sveiki, dirbau UAB ir išeinant vaiko priežiūros atostogų norėjau pasiimti visas dar likusias neišnaudotas atostogas. Esu faktiškai išsiskyrusi ir man priklausė 35 d. atostogų, NPD irgi skaičiuodavo kaip vienai auginančiai vaiką, tačiau dabar man pasakė, kad man tiek nepriklausė, nes aš neturiu teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos (nes ten ir nebuvo apie tai parašyta) ir jų žodžiais "neaišku su kuo vaikas gyvena". Tai kur teisybė? Ar galiu ir kaip galėčiau pasiimti kompensaciją už visas man priklausančias atostogas? Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos Respublikos darbo kodekse nėra pateikiama „darbuotojo, vieno auginančio vaiką“ sąvoka. Kiti teisės aktai taip pat to nereglamentuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, ką reiškia „darbuotojai, vieni auginantys vaikus“: tai darbuotojai, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) (pavyzdžiui, yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, kt.). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. Šios sąvokos aiškinimui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Remiantis šiuo išaiškinimu, santuokos nutraukimo atveju tam, kad motina (tėvas) būtų pripažintas kaip vienas auginantis vaiką yra būtinas teismo sprendimas, kuriame vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta būtent su ja (juo), nes kitaip iš tiesų nėra aišku, su kuo vaikas faktiškai gyvena. Taip pat galima būtų pateikti kitokius įrodymus (dokumentus), kurie tai patvirtintų (pavyzdžiui, pažymą apie šeimos sudėtį). Pateikus minėtus dokumentus, darbdaviui atsiranda pareiga suteikti ilgesnės trukmės minimalias kasmetines atostogas, t.y. 35 kalendorinių dienų per metus. Taigi, Jūs turėtumėte įrodyti darbdaviui, kad auginate vaiką viena ir tuomet galėsite reikalauti su tuo susijusių garantijų. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė – savanorė Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Aušra

Laba diena, esu susituokusi, vyras turi dovanojimo būdu įgytą namą, kurį mes žadame remontuoti panaudodami mano pinigines lėšas gautas iki santuokos. Kokiais būdais būtų galima įforminti mano lėšų panaudojimą, kad skyrybų atveju galėčiau tai įrodyti ir jas susigrąžinti ?
Peržiūrėti atsakymą »
Vis dažniau asmenys sudarydami santuokas pagalvoja apie vedybinę sutartį. Tokia sutartis gali būti ikivedybinė ir povedybinė, priklausomai nuo to, kada buvo sudaryta sutartis. Svarbu, kad būtų įregistruota sutartį sudariusių asmenų santuoka. Jūsų atveju rekomenduotina sudaryti povedybinę sutartį. Tokia sutartis turi būti sudaroma raštu ir tvirtinama notaro. Tačiau reikėtų pažymėti, kad sutarties turinys – tai sutarties sąlygos, kuriose atspindimas šalių susitarimas dėl jų turtui taikomo teisinio režimo ir kitų tarpusavio turtinių teisinių santykių. Taigi tokia sutartimi galima susitarti tik dėl turtinių klausimų (pvz., negalėsite susitarti su kuriuo iš vieno tėvų gyvens Jūsų vaikas, tokiu atveju sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių). Pažymėtina ir tai, kad LR CK yra numatytas reikalavimas atlikti vedybinių (ikivedybinių ir povedybinių) sutarčių, jų pakeitimo ir nutraukimo teisinę registraciją vedybų sutarčių registre. Šį registrą tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Neįregistruota tiek ikivedybinė, tiek ir povedybinė sutartis ar jos pakeitimai negalės būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, išskyrus atvejus, kai sudarant konkretų sandorį jie žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus, t.y. buvo nesąžiningi. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Marina

Sveiki, norėčiau pasiteirauti tokiu klausimu. Kaip geriau pasielgti kreipiantis į teismą dėl nuostolių įmonei atlyginimo. Šiuo metu teisme vyksta ginčas dėl sandorio (buto pirkimo-pardavimo sutarties) pripažinimo negaliojančiu, dėl ko įmonė patyrė nuostolių. Taip pat dėl asmens iškeldinimo iš minėto buto. Ar galima kreiptis į teismą toje pačioje byloje dėl nuostolių atlyginimo ir iškeldinimo? Ar reikėtų kreiptis atskirai? Koks tai dokumentas turėtų būti (ieškinys, priešieškinys, prašymas)? Ačiū už atsakymą.
Peržiūrėti atsakymą »
Taip, Jūs turite teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus ir kreiptis į teismą. Pažymėtina ir tai, kad teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Jūsų atveju turėtumėte pateikti teismui patikslintą ieškinį, tačiau tai galima atlikti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (LR CPK 135 str.), kurių privalu laikytis. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Patartina susirinkti ir pateikti teismui visus įrodymus, kurie pagrįstu ir patvirtintų Jūsų reikalavimus. Jei dėl kažkokių priežasčių negalite tų įrodymų gauti, tada pateikiate teismui ir prašymą (raštu), kuriame nurodote kokių įrodymų negalite pateikti, tačiau jie būtų reikšmingi bylai ir prašote teismo tarpininkauti juos gaunant. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Sandra

Laba diena, būdama santuokoje kreipiausi į teismą dėl vaikų išlaikymo priteisimo, kadangi vyras kartu nebegyveno. Buvo priimtas teismo įsakymas dėl išlaikymo priteisimo dviems vaikams. Vėliau su vyru susitaikėme, šiuo metu gyvename kartu, vedame bendrą ūkį. Santuoka nutraukta nebuvo. Norėčiau sužinoti, kokiu būdu galima būtų panaikinti minėtą teismo įsakymą? Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Teismo įsakymo panaikinti negalima (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 436 str. 7 d.), tačiau galima nutraukti vykdymo procesą. Tokiu atveju tik reikia kreiptis į įsakymą vykdantį antstolį ir nurodyti, kad norite nutraukti priverstinį išieškojimą. Antstolis nurodys, kokį prašymą turite parašyti (t.y. kaip tiksliai turite suformuluoti prašymą). Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Darius Kazinec.Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Judyta

Prieš dvejus metus turėdama 2 gr. neįgaluma buvau pasiėmusi verslo liudiima dviems mėnesiams, ant saves kadangi turintiems invaliduma buvo taikomos nuolaidos.Prieš keleta mėnesių pamačiau kad gaunu ne visa pašalpa, tuomet paskambinau į pašalpų skyrių o iš ten man paaiškino kad susidarė kelių mėnesių skola del mano pries 2mėn paimto verslo liudiimo todėl jie atskaičiuos kiekviena mėnesį dalį nuo mano pašalpos.Norėčiau jūsų paklausti ar šitoks dalykas yra teisingas ir galimas. Būsiu labai jums dėkinga jei atsakysite į mano klausima.
Peržiūrėti atsakymą »
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudmo įstatymo (toliau – įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies 1 punktu asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą, pensijų socialiniu draudimu privalomai draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai. Tai reiškia, kad asmenys įsigiję verslo liudijimą privalo patys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, įsigytus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo iš anksto sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą), jei šie asmenys gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. Asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimus ir atleistiems nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, atsiranda prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, jei verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu asmuo praranda sąlygą, suteikiančią teisę nemokėti socialinio draudimo įmokų, pvz. praranda teisę į netekto darbingumo pensiją. Tokiu atveju asmuo privalo apie tai pranešti „Sodros“ teritoriniam skyriui ir sumokėti įsiskolinimą už likusį verslo liudijimo galiojimo laiką per 5 darbo dienas. Jūsų atveju neaišku už ką Jums susidarė skola, todėl atsakyti, ar teisėtai daromos išskaitos iš pensijos, neįmanoma. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Diana Žilinskaja. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

jurate

laba diena,mano brolis yra registruotas pas mama ir jis turi uz lizingus neismoketa skola kuria pereme anstoliai,jis skolingas 16000 litu.Ar anstoliai gali arestuoti mamos nama,kad issireikalautu skola?
Peržiūrėti atsakymą »
Jeigu Jūsų mama nėra laiduotoja, ar kažkokiu kitokiu būdu įsipareigojusi padengti brolio skolas, jam tapus nemokiam, tai antstoliai negali areštuoti mamos buto, kadangi išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; Gyvenamosios vietos deklaravimas (iki 2003 metų, tai buvo registracija) – tai asmens duomenų apie savo gyvenamąją vietą pateikimas deklaravimo įstaigai siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą ir pan. Deklaruojant gyvenamąją vietą nuosavybės teisė į gyvenamąjį būstą, šiuo atveju į Jūsų mamos butą, automatiškai neatsiranda. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

valdas

Laba diena,ar gali perrasyti testamenta kitam asmeniui jeigu jis itrauktas i registru centra?
Peržiūrėti atsakymą »
Testatorius (asmuo, kuris sudaro testamentą) gali bet kada testamentą pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą. Norint pakeisti paveldėtoją testamente, reikėtų kreiptis su pareiškimu dėl testamento pakeitimo į notarą, patvirtinusį testamentą arba įstaigą, kurioje įregistruotas testamentas. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Indrė Kaušylaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Edita

Laba diena.Noriu paklausti apie savo padeti.Gaunu socialine pasalpa virs 300 lt.ir neseniai suzinojau,kad is uzsienio paveldejau turta,kurio verte keliasdesimt tukstanciu.Ar paveldejimas tures kokios itakos gaunamai socialinei pasalpai?Dekoju.
Peržiūrėti atsakymą »
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17str. 25 punktu skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos gautos dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis). Taigi, Jūsų iš užsienio paveldėtas turtas bus įskaitytas į gaunamas pajamas ir Jūsų socialinė parama vadovaujantis įstatymų turėtų būti atitinkamu dydžiu sumažinta. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

ricardas

turiu zemes ukio paskirtes zemes noreciau jame pasistatyi sodo namuka iki 30(m2). kokiu dokumentu reiktu statant namuka . Ir noreciau pasisodinti keleta vaismedziu.
Peržiūrėti atsakymą »
Galimi du būdai, kaip pradėti statybas žemės ūkio paskirties žemėje. Pirmasis- jeigu Jūsų sklypo plotas yra ne mažesnis negu 0,5 ha ir turite ūkininko pažymėjimą, tuomet su prašymu dėl planavimo sąlygų turite kreiptis pagal savo žemės buvimo vietą į teritorinį žemėtvarkos skyrių. Kartu turite turėti savo nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus, sklypo planą ir ūkininko pažymėjimą. Po visų reikiamų dokumentų iš žemėtvarkos skyriaus gavimo turite kartu su žemėtvarkininku sudaryti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ir jį vėl pateikti žemėtvarkos skyriui tvirtinti. Tik po patvirtinimo galima pradėti statybas. Kitas būdas- keisti tikslinę žemės paskirti, tam reikia detaliojo plano. Prašymą pakeisti tikslinę paskirtį su jame nurodytais motyvais, į kokią paskirtį norima pakeisti reikia paduoti teritoriniam žemėtvarkos skyriui. Kartu su prašymu pateikti savo nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus, sklypo planą. Taigi, turite sudaryti detalųjį planą ir gauti statybos leidimą. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Valentas

Sveiki, turiu klausima apie vaiko paso padaryma. Ar butina vaikuj (>2m. amziaus) atvykti i migracijos skyriu norint padaryti jam pasa? Gal pakanka atsivezti jo amziu atitinkancia foto nuotrauka? P.s. pasa jis jau turi, tik eina i pabaiga galiojimo laikas, kadangi gyvename uzsienyje - tai del to domiuosi ar butina atsivezti vaika. Aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
Į migracijos tarnybą gali neatvykti tik vaikas iki 1 m. amžiaus, kitais atvejais vaiko dalyvavimas privalomas, nors prašymą dėl jo paso keitimo pildo tėvai. Su savimi būtina turėti šiuos dokumentus: 1) pildančio prašymą pakeisti vaikui pasą asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; 2) vaiko senas pasas; 3) gimimo liudijimą (jei ketinama gauti asmens tapatybės kortelę pirmą kartą) 4) Sumokėtos valstybės rinkliavos kvitą (priklausomai nuo paso padarymo laiko: bendra tvarka - per vieną mėnesį vaiko paso arba kortelės išdavimui taikoma 50 proc. nuolaida - 75 Lt, skubos tvarka nuolaida netaikoma: per 5 darbo dienas 200 Lt; per 1 darbo dieną 250 Lt). Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Indrė Kaušylaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

jadvyga

Mano brolis teiraujasi; kaip vyksta turto dalijimas skirybų metu jeigu jo žmona jau 4 metai kaip atskyriai gyvena užsienyje .Brolis nori išssiskyrti ir padalinti kartu nugiventa turta.Jo žmona į jo skambučius ne atsiliepia ir atvažiuoti į Lietuva ne žada.Norim gauti kvalifikuota konsultacija kur reikia kreiptis ir kokių dokumentų papildomai reikia?
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvoje numatyta galimybė nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutarimu, vieno sutuoktinio prašymu ir dėl sutuoktinio kaltės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.49 str. 2 d.). Todėl, kad Jūsų brolio žmona bendrauti absoliučiai atsisako, santuoka nutraukti bendru abiejų sutuoktinių sutarimu neišeis. Taip pat vieno sutuoktinio prašymu nėra galimybės santuokos nutraukti, jeigu nėra bent vienos iš šių sąlygų (LR CK 3.55 str. 1 d.): 1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; 2) vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo; 3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; 4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą. Tik teismas gali priimti sprendimą dėl gyvenimo skyrium (separacijos). Todėl lieka tik santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės (LR CK 3.60 str.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią normą esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tačiau šiuo atveju yra aktualiausia minėto straipsnio 3 dalis: preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal šį straipsnį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Taip pat reikia paminėti, kad čia įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių. Tokiu atveju galima kalbėti jau ne apie vieno, bet abiejų sutuoktinių kaltę (LR CK 3.61 str.). Todėl norint pritaikyti paskutinę kaltumo prezumpciją – kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina – įstatymas reikalauja šių dviejų aplinkybių nustatymo: pirma, šeimos palikimas, antra, visiško nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka šaliai, kuri jomis grindžia savo atsikirtimą ar ieškinį. Negalima remtis vien faktu, jog sutuoktinis fiziškai nebūna kartu su šeima, reikia remtis objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų visuma. Teismas spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, turi vadovautis teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaryti turto balansą, nustatant bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (LR CK 3.118 str. 1 d.), nustatyti turto vertę (LR CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (LR CK 3.118 str. 2, 3 d.). Turto vertė nustatoma remiantis rinkos kainomis pagal LR CK 3.119 str. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūrą turi būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Yra galimas nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, tai pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. LR CK 3.123 str. įtvirtintos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes. Tokiai bylai pradėti reikalinga pateikti būtent ieškinį, o ne kitokios procesinės formos dokumentą, nes bylos dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės yra nagrinėjamos ginčo teisena (LR CK 3.62 str. 1d.). Ieškinys pateikiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau ieškovas, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, turi teisę ieškinį pareikšti savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR Civilinio proceso kodekso 381 str. 1 d.). Pačiam ieškinio turiniui, be bendrųjų (LR CPK 111 str., 135 str.), keliami ir specialūs reikalavimai (CPK 382 str., 383str.). Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų nuorašai, pažymos apie gaunamas pajamas, duomenys apie turimą turtą, turi būti nurodyti kreditoriai. Reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, reikalinga nurodyti santuokos nutraukimo motyvus. Taip pat svarbu yra paminėti, dėl Jūsų brolio žmonos atsisakymo bendrauti, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bylas yra numatytas specialus reguliavimas dėl šalių neatvykimo į posėdį bei neatvykimo pasekmės. Ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jei į posėdį be svarbių priežasčių ir neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta. Esant analogiškoms aplinkybėms į posėdį neatvykus atsakovui, teismas gali nagrinėti bylą iš esmės. Atsakovui, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neatvykus jam gali būti skiriama bauda iki 1000 litų, jis gali būti atvesdintas. Šalies dalyvavimo pripažinimas būtinu sietinas su šeiminių santykių asmeniniu pobūdžiu, būtinumu išklausyti sutuoktinį dėl galimybės susitaikyti, taip pat sprendžiant kitus klausimus, kurių sprendimas per atstovą galėtų būti apsunkintas neišklausius pačios šalies nuomonės. Bylose su tarptautiniu elementu jurisdikcijos klausimas sprendžiamas dvišalių ir daugiašalių tarptautinių sutarčių pagrindu, Europos Sąjungos ribose taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“. Todėl, kad klausime nėra paminėta kurioje šalyje šiuo metu yra Jūsų brolio žmona, nėra galimybės konkrečiau atsakyti į Jūsų klausymą. Kalbant apie Europos Sąjungos šalis, ieškinį galimą paduoti Lietuvoje į apylinkės teismą pagal ieškovo gyvenamąją vietą (Reglamento 3 str. 1 d. a punktas: „jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje kurios teritorijoje buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena“), jeigu jis atitinka paminėtą kriterijų – paskutinė nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta buvo Lietuvos teritorijoje ir vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena. Jeigu šito kriterijaus negalima patenkinti šita byla yra tos valstybės narės teismo jurisdikcijoje, kurioje šiuo metu gyvena Jūsų brolio žmona. Taikytina teisė taip pat yra tos valstybės. Aukščiau pateiktas atsakymas apima tik Lietuvos Respublikos teisę. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Darius Kazinec. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Vaidas

Laba diena. Paskolinau pinigus pagal neginčiajmą vekselį, suėjus terminui laiku negrąžino pinigų (jau keli mėn. po termino) siunčiau registruotu laišku pranešimą dėl nesumokėjimo, tačiau laiškas grįžo. Ar jau galima kreiptis pas notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo ar kitais būdai reikia būtinai įteikti pranešimą apie neapmokėjimą ir tik tada galiu kreiptis dėl vykdomojo rašto? O gal yra kitų variantų dėl juridinės galimybės atgauti skolintus pinigus?
Peržiūrėti atsakymą »
Vekselio sąvoką pateikia Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK). Jo 1.105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vekseslis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – Įstatymas). Minėti teisės aktai nustato pareigas ne tik vekselio davėjui (mokėtojui), bet ir vekselio turėtojui. Siekiant, jog pagal vekselį būtų atsiskaityta, vekselio turėtojas per teisės aktuose nurodytą terminą privalo pateikti vekselį jo davėjui apmokėti bei pranešti apie vekselio neapmokėjimą. Įstatymas nustato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per konkretų laiką nuo jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Jeigu mokėjimas pagal vekselį neatliekamas, jo turėtojas privalo pranešti davėjui apie vekselio neapmokėjimą. Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga “grąžinti be išlaidų” ar “neprotestuotinas”, - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Toliau šiame straipsnyje numatyta, kad pranešti galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį. Įpareigotasis pranešti privalo įrodyti, kad jis tai padarė nustatytu laiku. Laikoma, kad terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu. Taigi svarbiausia išsiųsti pranešimą apie neapmokėjimą laikantis įstatyme nustatytų terminų. Tais atvejais, kai mokėjimas pagal vekselį nebuvo įvykdytas ir vekselio turėtojas įstatymo nustatyta tvarka pranešė apie vekselio neapmokėjimą, jis gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Tai galima padaryti ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Vekselio turėtojas turi pateikti notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu notarui pateikiamas vekselis. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui. Notaro vykdomasis įrašas - yra vykdomasis dokumentas, turintis tokią pačią juridinę galią, kaip ir teismo išduodamas vykdomasis raštas po priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Gavęs vykdomąjį įrašą, kreditorius turi teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio gautinų lėšų išieškojimo, taikant priverstinio poveikio priemones. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Diana Žilinskaja. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Edita

Lada diena, mano klausimas butu toks: Brolis, kuriam vir 30 m., yra isiskolines virs 150 tukst. Lt, skolos negrazina, niekur nedirba. Jau ateina laiskai ir tevams i namus su ispejimais is anstoliu. Ar gali but taip, kad ta skola tektu moket tevams? mirties atveju ar kokiom kitom aplinkybem?
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau- CK) tėvai atsako tik už savo nepilnamečius vaikus. CK 3.160 str. 1 d. nurodyta, kad tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Todėl šiuo atveju neįmanoma kalbėti apie skolos mokėjimo prievolės perėjimą tėvams, kadangi Jūsų brolis yra veiksnus ir pilnametis. Ta aplinkybė, kad gaunate įspėjamuosius laiškus galima todėl, kad Jūsų brolis yra deklaravęs gyvenamąją vietą tuo pačiu kaip ir tėvai adresu, tačiau nereiškia, jog yra kreipiamasi tiesiogiai į tėvus su reikalavimu sumokėti skolą. Skolos perėjimas įmanomas tik tuomet, jeigu Jūsų brolio mirties atveju jo paliktą palikimą perimtų tėvai arba Jūs. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 5.53 str. 1 d. palikimą geriausia priimti pagal apyrašą, nes tuomet įpėdinis atsakys tik paveldėtu turtu, bet ne visu savo turtu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl tokio apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis arba įpėdiniai kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o teismas apyrašą sudaryti paveda teismo antstoliui. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Arūnas

Laba diena, norėčiau paklausti, ar motčiutė gali savo anūkui, kuris dar ir yra jos globėjas, dovanoti namą? Kokie dokumentai būtų reikalingi ? Ar reikalingas energetinis sertifikatas?
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal dovanojimo sutartį dovanotojas perduoda neatlygintai nuosavybes teise tam tikrą turtą apdovanotajam. Tačiau LR Civilinis kodeksas (toliau – CK) numato tam tikrus apribojimus tokio pobūdžio sutartims. Jūsų atveju aktualūs apribojimai susiję su sutarties šalimis: dovanotojas negali būti neveiksnus asmuo. Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos (CK 6.470 str. 1 d.). Vienas minimalaus gyvenimo lygio dydis – 130 litų. Taigi, jei močiutė yra pripažinta neveiksnia ir anūkas yra jos globėjas, namo dovanoti ji jam negali, nes namo vertė tikrai didesnė nei vienas minimalaus gyvenimo lygio dydis. Kadangi dovanojimo sutartis negali būti sudaryta, kalbėti apie dokumentus nėra tikslinga. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Simona

Laba diena. Dirbu mokykloje ir esu atsakinga už darbo sutartis. Dėl moksleivio krepšelio trūkumo mokytojams sausio mėn. buvo įsakymas mokėti pagal minimalų, koeficientą, rugsėjo mėn. pagal. vidutinį koeficientą. Kaip tokiu atveju daryti pakeitimus darbo sutartyje? Ar kiekvieną kartą keičiant koeficientą jį reikia nurodyti sutartyje?
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 95 str. būtinosios darbo sutarties sąlygos: 1. darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.); 2. darbo funkcijos, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos. Darbo užmokestis nėra būtina darbo sutarties sąlyga, todėl ji gali būti išvis nenurodoma. Pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu tvirtinamas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Aprašas nustato atlyginimų koeficientų ribas, o konkretų koeficientą, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. Todėl dėl koeficiento kitimo darbo sutarčių keisti nereikia. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Darius Kazinec. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Vidmantas

Laba diena, pagal koki istatyma buvo valstybes pasisavinti rubliniai indeliai ir ar tai nepriestarauja LR Konstitucijai?Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Čia daugiau istorinio, o ne teisinio pobūdžio klausimas. 1997 metų birželį priimtu įstatymu valstybė įsipareigojo atkurti okupacinės sovietinės valdžios nusavintus indėlius, sukauptus Lietuvos valstybiniuose bankuose, taip pat kitas lėšas, padėtas į indėlių sąskaitas, bei santaupas, laikytas likviduotame buvusios SSRS Ekonominių ryšių su užsieniu banko Lietuvos skyriuje. Rublinių indėlių grąžinimas Lietuvoje pratęstas iki 2015 metų pabaigos, tačiau juos bus galima atgauti nuo kitų metų pradžios. Tai numatyta Seimo priimtose Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pataisose. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Arūnas Daublys. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Henrikas Liudvinavičius

Dirbau įmonėje (UAB), kuri teismo nutartimi paskelbta babkrutuojančia (BUAB). Pagal pimos eilės kreditorių sąrašą esu Nr.11, skola man 2625,55 Lt, antros eilės kreditorių sąraše esu Nr.15, skola man 2040,00Lt. Bankroto administratoriai teigia, kad pastarųjų 2040,00 Lt neatgausiu, Garantinis fondas nemokės. Kokie šansai atgauti šiuos pinigus? Iš anksto dėkoju už atsakymą. Mob. 8 618 80705.
Peržiūrėti atsakymą »
Pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai yra tenkinami pirmiausia: reikalavimai tenkinami proporcingai visiems pirmos eilės kreditoriams kartu, jūsų eilės nr. neturi jokio skirtumo. Būtent pirmos eilės kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš Garantinio fondo skiriamų lėšų (pirmos eilės kreditoriaus reikalavimą sudaro tik su darbo užmokesčio mokėjimu susijusios neišmokėtos piniginės lėšos). Trečios eilės kreditorių reikalavimų Garantinis fondas netenkina, kadangi jo lėšos yra skiriamos tik su darbo užmokesčiu susijusių ir būtent bankrutuojančios įmonės darbuotojams neišmokėtos lėšos. Jei esate patvirtintas kaip kreditorius ir trečioje eilėje, vadinasi, šioje eilėje esantis reikalavimas susidarė ne iš su darbo užmokesčiu susijusių piniginių lėšų, Garantinis fondas šių reikalavimų netenkina. Bankroto administratorius, įvertinęs įmonės turtą, įmonei skolingų asmenų skolų dydį bei kitas galimas gauti lėšas, gali numatyti, jog trečios eilės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti lėšų nebus. Tokia situacija gali susidaryti, jei įmonė beveik neturi turto, kuris gali būti parduodamas ir iš pardavimo gatos lėšos skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti, taip pat jei įmonė neturi skolininkų, kurie sumokėtų dideles skolas, taip pat gali būti situacija, jog antros eilės kreditorių reikalavimai yra dideli (VMI, Sodra, tas pats Garantinis fondas stoja į antros eilės kreditorių eilę sumokėjus darbuotojams pinigus), dėl to juos patenkinus visiškai ar tik dalinai, lėšų trečios eilės kreditorių proporcingam reikalavimui tenkinti tiesiog nebeliks. Pagal susiformavusią bankrutuojančių įmonių praktiką, dažniausiai nei vieno trečios eilės kreditorių reikalavimai nėra patenkinami, nes tam įmonėje nebėra lėšų. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Indrė Kaušylaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Julius

LABA DIENA As norejau paklausti del vartojamo kredito kiek kartu gali reikalauti bankas uz ta pacia paskola bankas procentu, paemiau 15 tukst. paskola ir buvau ismokejas apie 3-4 tukst. ir bankas per teisma prisiteise virs 15 tukst. isviso nors buvo ilgalaika nemoketa ir galiausiai perdave anstoliams ir dasidejo virs 2 tukst. ar tai viskas teiseta ?
Peržiūrėti atsakymą »
Pateiktoje situacijoje nėra nurodyta, ar vartojimo sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, t.y. esant tokiom sąlygom, kai mokėjimas buvo uždelstas daugiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip dešimt procentų bendros kredito sumos bei nebuvo sumokėta per dvi savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui. Pirmiausia, Jūs turėtumėte peržiūrėti vartojimo kredito sutarties sąlygas. Ši sutartis turi būti rašytinė ir vienas sutarties egzempliorius privalo būti įteiktas kredito gavėjui (šiuo atveju Jums). Reikėtų atkreipti dėmesį ir į metinę kredito grąžinimo normą, palūkanų normą, mokesčius ir kitas su kredito gavimu bei naudojimu susijusios kredito gavėjo išlaidas, o tai pat, jeigu tokia galimybė yra nustatyta sutartyje ir, į metinės kredito grąžinimo normos keitimo sąlygas ir tvarką, su sąlyga, kad pakeitimų negali daryti kredito davėjas (pvz. bankas) vienašališkai. Pažymėtina ir tai, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš pateiktos situacijos matyti, kad kredito davėjo ir Jūsų ginčas buvo nagrinėtas teismo tvarka ir sprendimas priimtas kredito davėjo naudai. Šiuo atveju visas bylinėjimo išlaidas dengiate Jūs. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

asta

sveiki, susituokiau su vyru ikalinimo istaigoje, norejau paklausti ar vyro skolos igyts iki santuokos gali anstoliai isieskoti veliau is mano atlyginimo, nes kaip suprantu atlyginimas susituokus jau laikomas bendru turtu. kokiu veiksmu reiketu pirmausia imtis? gal sudaryti povedybine sutarti kuo greiciau?dekui
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal LR CK 3.110 str. 1 d., iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Vadinasi, jeigu sutuoktinio įsiskolinimas susidarė iki santuokos įregistravimo, iš kito sutuoktinio turto, įgyto iki santuokos, skolos išieškojimas yra negalimas (pvz., sukauptas indėlis iš lėšų, gautų iki santuokos įregistravimo). Kiek kitokia situacija yra su sutuoktinių gaunamu darbo užmokesčiu. Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (išskyrus tikslinės paskirties išmokas: žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Pažymėtina, kad vedybų sutartis (povedybinė sutartis) turi būti sudaryta notarine forma. Vedybų sutartis turi būti įregistruota vedybų sutarčių registre. Neįregistruota vedybų sutartis nėra negaliojanti, tačiau ją ir jos pakeitimus, taip pat jos nutraukimą prieš trečiuosius asmenis galima panaudoti tik tada, kai ši sutartis ir jos pakeitimai bei nutraukimas yra įregistruoti registre. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys.Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Greta

Laba diena, Esu dieninių studijų studentė. Gyvenu su mama ir močiute. Mamos atlyginimas minimumas, močiutės pensija 800lt. Taip pat gaunu stipendiją 325lt per mėnesį. Mano mama išsiskyrusi ir nebuvo prisiteisusi elementų. Norėčiau paklausti, ar pagal įstatymus man ar mamai būtų galimybė gauti kokią nors pašalpą?
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, asmenys (atitinkantys įstatyme nurodytas sąlygas) gali pretenduoti į socialinę stipendiją ir kitas socialines išmokas. Tiek Jums, tiek ir Jūsų mamai, dėl piniginės socialinės paramos reikėtų kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, arba į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvenate, administraciją. Taip pat rekomenduotina kreiptis ir į universiteto, kuriame studijuojate, studentų atstovybę. Klausime paminėjote, kad mama nebuvo prisiteisusi išlaikymo (alimentų) iš Jūsų tėvo. Pagal LR CK 3.194 str. 3 d. teismas gali priteisti būtiną paramą vaikui (taip pat sulaukusiam pilnametystės), kai jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Tačiau ši norma nėra absoliuti, t.y. teismas įvertinęs visas aplinkybes (pvz. Jūsų tėvo turtinę padėtį, Jūsų gaunamas pajamas ir t.t.) priims sprendimą, kuriuo Jūsų ieškinys bus tenkintinas arba ne. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys.Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Rasa

Laba diena. Turiu isiteisejusi teismo sprendima del skolos priteisimo. Kreipiausi i anstoli del vykdomojo rasto priemimo, taciau jis nebuvo priimtas, nes pagal gyventoju registro duomenis, skolininkas (vykstant teismo procesui) deklaravo savo gyvenamaja vieta Didziojoje Britanijoje. Taip pat Lietuvoje neturi nekilnojamo turto. Kokius tolimesnius veiksmus tureciau atlikti, siekiant atgauti skola, kai skolininkas gyvena Didziojoje Britanijoje? Kas galetu pagelbeti (advokatas, turintis tokiu bylu patirti; teisingumo ministerija; anstoliu rumai)? Koks butu sio proceso eiliskumas? Dekoju.
Peržiūrėti atsakymą »
Tai pakankamai sudėtingas procesas (pvz. turint Europos vykdomąjį raštą arba jo neturint), kadangi Lietuvos institucijų tarpininkavimas pateikiant prašymus į užsienio valstybes dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo nėra numatytas (išskyrus pagal dvišales sutartis), todėl sprendimo vykdymu suinteresuoti asmenys (šiuo atveju Jūs) prašymą kartu su reikiamais dokumentais turi pateikti tiesiogiai kompetentingoms užsienio valstybių institucijoms. Reikėtų pasvarstyti ir tą galimybę pasinaudoti praktikuojančių teisininkų (advokatų) paslaugomis. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų sprendimai įsigalioję šalyje, savaime neįgyja teisinės galios už valstybės ribų ir negali automatiškai būti pradėti vykdyti kitos valstybės teritorijoje. Kad Lietuvos teismo sprendimas būtų pradėtas vykdyti kitos valstybės (kurioje gyvena skolininkas, gauna pajamas ar turi turto) teritorijoje, būtina viena iš šių procedūrų. Viena, tai Lietuvos teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti užsienio valstybės teritorijoje, kita - Lietuvos teismo sprendimo pateikimas vykdymui į kitą valstybę (jeigu tam yra atitinkamos sąlygos). Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius (Jūs) visais atvejais apmoka teismo išlaidas, taip pat visi procesiniai dokumentai (prašymai) pateikiami anglų kalba. Apibendrinant, visgi reikėtų pasikonsultuoti su teisininku (turinčiu praktikos panašiose bylose), galima būtų kreiptis ir į skolų išieškojimo agentūras (išsiaiškinant visas skolos išieškojimo galimybes ir apmokėjimą ir t.t.). Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

ruta

Sveiki, ka teisejas norejo pasakyti? Is 138str.1d perejo i 284 1d ir galu gale bpk409.4d. Niekur nerandu info. Tai reiškia.kad jis nutraukia bylą?aš kad atnaujina?ačiū
Peržiūrėti atsakymą »
BK 138 str. 1d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurių turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas. O BPK 409 str. 4 d. teigiama, kad jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Jūsų klausime nėra pakankamai informacijos išsamaus atsakymo pateikimui, tačiau iš to, ką sakote, galima daryti išvadą, jog teisme buvo nagrinėjama privataus kaltinimo byla (jų sąrašas nurodomas BPK 407 str.), kurios metu paaiškėjo, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių turėtų būti palaikomas valstybinis kaltinimas (t.y. veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d.). Tokiu atveju teisėjas nutraukė privataus kaltinimo procesą ir visą bylos medžiagą turėjo perduoti prokurorui, kuris, savo ruožtu, turi palaikyti valstybinį kaltinimą, pradėdamas ikiteisminį tyrimą dėl nurodytų nusikalstamų veikų (BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d.). Taigi, byla nutraukta tik privataus kaltinimo ribose, o tolimesnių veiksmų turėtų imtis prokuroras. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Donata

Norejau pasiteirauti apie busto paskolos klausimus. pasiimant busto paskola su banku buvo sudereta labai patraukli marza. veliau buvo paiulyta imti fiksuotas palukanas 5 metams. pasibaigsu fiksavimui bankas pareiske kad apie sudereta marza galite pamirsti: neva pofiksavimo nieko negalim isskaiciuoti. Bet tai netiesa- uzsfiksavus dar lengviau tai patikrinti, juk palukanos susideda tik i 2 daliu : marzos ir Eurboro tai dienai. ar galiu reikalauti kad bankas po 5 metu fiksuotu palukanu griztu prie pradzioje pasiulytos marzos. Nes dabar pasibaigus 5 metu fiksavimui, jie nori per naujo man sakiciuoti marza. Kitas trumpas klausimas... ar galiu gauti is banko rastiskus visus stadartinius ikainius? nes kaskar paklausu palaugos kainos susijusios su mano kreditu viskas sakoma is galvos, ir dar kas syk skiriasi atsakymai. tai imu nebepasitiketi. ar galiu pareikalauti visu standartiniu ikainiu? Dekui, Donata
Peržiūrėti atsakymą »
Atsakant į Jūsų pateiktus klausimus rikėtų paminėti, kad 2012 m. pradžioje veiklą pradėjo naujas Lietuvos banko padalinys – Priežiūros tarnyba, kuri prižiūri šalyje veikiančius komercinius bankus ir kitas kredito bei mokėjimų įstaigas, vertybinių popierių ir draudimo rinkas, nagrinėja vartotojų bei finansų įstaigų ginčus. Pirmiausia turėtumėte kreiptis į banką ir išsiaiškinti aplinkybes. Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo, tada turite kreiptis į banką raštu, nurodant ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. Jeigu ir po raštiško kreipimosi atsakymas netenkina, tada turite teisę kreiptis į minėtą tarnybą. Atkreiptinas dėmesys,kad šios tarnybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Renata

laba diena.esu nescia niekur nedirbanti.su vaiko tevu gyvenam nesusituoke tuoktis nenorim.norejau paklausti jeigu vaiko tevas pripazins tevyste ar jis gales eiti du metus vaiko prieziuros atostogu ir uz tai gauti pinigu is sodros? aciu uz atsakyma
Peržiūrėti atsakymą »
LR CK 3.142 str. numato bendrąją taisyklę, kad tėvystę galima pripažinti tik vaikui gimus ir padarius jo gimimo įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais gali susiklostyti aplinkybės, kurios sutrukdytų vaikui gimus paduoti tokį prašymą, LR CK 3.143 str. numato šios taisyklės išimtį ir nurodo, jog tėvystę galima pripažinti dar iki vaikui gimstant. Šiuo atveju vyras, pripažįstantis save dar negimusio vaiko tėvu, kartu su vaiko motina paduoda pareiškimą civilinės metrikacijos įstaigai. Jei iki vaiko gimimo įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje šis pareiškimas nėra atšaukiamas, tai pareiškime nurodomas vyras tampa oficialiu vaiko tėvu ir atsižvelgiant į LR DK 180str. jam gali būti suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti iki vaikui sueis treji metai. Atsižvelgiant į tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, vaiko tėvas turėtų teisę gauti pašalpą. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Ernesta Kalainytė . Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Loreta

Laba diena, mama buvo pasiemusi issimoketinai,vandens valymo sistema, o dabar ji mire. Norejau paklausti, kaip dabar bus su ta paskola, ten like maziau kaip puse nemoketa. Kas tokiu atveju turi moketi?
Peržiūrėti atsakymą »
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio sudaromas vienašalis, neatšaukiamas ir besąlygiškas sandoris, pagal kurį įpėdinis, išreiškęs valią priimti palikimą, nuo palikimo atsiradimo momento tampa visų paveldimų palikėjo turtinių teisių subjektu. Taigi šiuo atveju mokėti paskolą turės tas asmuo, kuris priėmė Jūsų mirusios mamos palikimą. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Ernesta Kalainytė . Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Audrius

Sveiki,norėjau paklausti.Aš ketinu vesti antra kartą.Turiu paėmęs paskolą iš banko pirkti namą..Ar skyrybų atveju priklausytų dalis mano namo buvusiai žmonai.Namą įsigyjau prieš santuoką.Ar reikalina pasirašyti vedybinę sutartį.Ačiū už atsakymą.
Peržiūrėti atsakymą »
Faktiškai turtas, kurį sutuoktiniai įgijo iki santuokos įregistravimo savo vardu gali būti pripažįstamas kaip Jūsų asmeninė nuosavybė. Tačiau, šis turtas dar nėra Jūsų nuosavybė, kadangi paimtą paskolą reikės gražinti bankui. Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra šeimos bendras turtas. Vadinasi, tas lėšas, kurias mokėsite bankui jau bus mokamos iš šeimos bendro turto, kadangi gyvendami kartu santuokoje vedate bendrą ūkį, butas (namas) gerinamas bendromis lėšomis, darbu ir t.t. Pažymėtina ir tai, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė nelaikomas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, pvz. pardavėte Jums padovanotą (paveldėtą) namą ir galutinai atsiskaitėte su banku. Apibendrinimui, Jūs galite sudaryti vedybų sutartį, kuri gali būti sudaroma tiek iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Rima

mano vyras jam 67 metai padavė mane skirybom,žemė sodo sklype padovanota man pusė sklypo o namukas neįteisintas kadastre.jau buvo 2 kartus įteisinimas atmestas kadangi nėra mano vyro sutikimo.ar gali teismas įpareigoti pabaigti pradėta namuko į teisinimą ir turtą dalinti lygiom dali tarp manęs ir mano vyro.dabar isai protestuoja dovanojimą.supyko,šoko,parašė skirybom-klausiu kodėl taip padarei,sako noriu kad viskas būtu mano.man svarbu jog sąžiningai būtų viskas įteisinta ir neslepiamas namukas kaip neteisėtas statinys.su pagarba rima.
Peržiūrėti atsakymą »
Visiškai atsakyti į Jūsų klausymus trūksta duomenų apie sklypo ir namo teisinį režimą, kada buvo įgytas ar pastatytas namas – santuokoje ar iki jos, ar yra sudaryta vedybinė sutartis. Dovanojimas gali būti panaikintas tik esant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.472 str. numatytomis aplinkybėmis: - dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. - dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Kitais atvejais panaikinti ar nuginčyti dovanojimą yra beveik neįmanoma; nutraukiant santuoką vienas ar abu kalti sutuoktiniai privalo gražinti gautas dovanas. Kalbant apie namą, yra svarbu žinoti kada tas namas tapo Jūsų vyro nuosavybė arba Jūsų šeimos nuosavybė. Nors neminite, panašu, kad sklypas yra vyro asmeninė nuosavybė, nes jis galėjo Jums padovanoti dalį sklypo, o dėl namo Jūs numanote, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuria jis bando nuslėpti. Jeigu namas buvo įgytas (ar pastatytas) santuokos metu jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, o jeigu iki santuokos sudarymo – vyro asmeninė nuosavybė. Namo registracijos nekilnojamojo turto registre faktas neturėtų turėti įtakos namo teisniam režimui bei tą turtą dalijant. Registracijos nebuvimas reiškia tik tai, kad teisme reikės įrodyti nuosavybės teisę į namą kokiais nors dokumentais, pvz.: pirkimo-pardavimo sutartimi. Jūsų konkrečiu atvejų reikia tik tai įrodyti namo egzistavimo faktą ir momentą kada jis perėjo Jūsų vyro ar Jūsų šeimos nuosavybėn, tai galėtu būti net ir statybos leidimas arba koks nors kitas dokumentas, kuris parodytų bent datą. Teismas galėtų įpareigoti Jūsų vyrą įregistruoti namą jeigu tai iš tikrųjų trukdo turto padalijimui arba jeigu teismas pripažįsta kad, tai yra būtina. Jeigu Jūsų vyras mano, kad taip sugebės nuslėpti namą kaip daloma šeimos turtą, Jūs visus tokius faktus turėtumėte paminėti savo priešieškinyje arba atsikirtime. Jeigu paaiškėtų, kad namas yra vis dėlto Jūsų vyro asmeninė nuosavybė, jis būtų nedalomas. Tikriausiai apie neteisėta statinį kalbėti nėra prasminga, jeigu Jūs jau kreipėtės į nekilnojamojo turto registrą ir trūko tik Jūsų vyro parašo, tai reiškia, kad pastatas nėra neteisėtas ir visi dokumentai buvo surinkti bei patikrinti registro darbuotojų. Galime paaiškinti neteisėto statinio pasekmes. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str., kai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją sužino apie neteisėtą statinį yra surašomas savavališkos statybos aktas bei administracinio teisės pažeidimo protokolas ir yra pradedama byla dėl administracinės nuobaudos. Išnagrinėjus savavališkos statybos aktą, iš statytojo ar statinio savininko yra reikalaujama: - nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; - išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; - atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Jeigu tai vis dėlto yra neteisėtas statinys, išvardintos pasekmės laukia nelegalizavus statinio. Per mėnesi nuo savavališkos statybos akto surašymo, asmuo turi teisę parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldo saugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Gavęs atitinkamus dokumentus ir nusiuntęs jų kopijas inspekcijai, pastaroji panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą. Tačiau tai yra tik nelegalaus statinio legalizavimo klausimas ir apie jo registravimą nekilnojamojo turto registre nėra kalbama. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Darius Kazinec. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Milda

Darbo santykiai įmonėje pasibaigė šaliu susitarimo sutartimi, su įrašu, kad darbdaviui įvykdžius visus sutartyje nurodytus įsipareigojimus, darbuotojas neturi ir neturės jokių pretenzijų ir reikalavimų darbdaviui ryšium su darbo santykiais ir jų pasibaigimu. 2010 m. spalio mėn.pagal KS turėjo būti išmokėtas 13 atlyginimas, tačiau dėl sunkumų nebuvo mokamas, kuris išmokamas dabar, tačiau tik dirbantiesiems. Ar turiu teisę kreiptis dėl neišmokėto atlyginimo? Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
LR Darbo kodekso 141 str. 1 d. teigiama, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jūsų atveju darbo santykiai pasibaigė darbdavio ir darbuotoju susitarimu, kuriame numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Vadinasi, klausimas dėl taip vadinamo „13 atlyginimo“ turi būti sprendžiamas pagal Jūsų susitarimo dėl darbo santykių pasibaigimo nuostatas. Šiame susitarime nepalietus šio klausimo, Jūsų teisė kreiptis dėl minėtų pinigų išmokėjimo yra abejotina, nes susitarimą Jūs pasirašėte su įrašu, kad darbdaviui įvykdžius visus sutartyje nurodytus įsipareigojimus, darbuotojas neturi ir neturės jokių pretenzijų ir reikalavimų darbdaviui ryšium su darbo santykiais ir jų pasibaigimu. Taigi, darbdavys lieka atsakingas už sutartyje nurodytus įsipareigojimus ir pretenzijas galite reikšti tik tokių įsipareigojimų neįvykdžius. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Edita

sveiki,yra tokia situacija,mano vyras ir as gyvename name,kartu su mano uosviene ,mes ja rupinames,visa namu uki vedame mes,taciau mano vyras turi seseri,kuri gyvena kitame mieste ir net neskambina savo mamai,mes noretumem susitvarkyt dokumentus namo taip,kad po jos mirties jis atitektu mano vyrui.noreciau paklausti,koki testamenta turetu parasyt uosviene,ka nurodyti,kad dukra negaletu uzgincyti to testamento,aciu uz atsakyma
Peržiūrėti atsakymą »
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Jums aktualus paveldėjimas pagal testamentą. Tokiu atveju svarbu pabrėžti, kad testatorius testamentą gali sudaryti tik pats ir tam, kad testamento negalima būtų užginčyti, testatorius turi būti veiksnus, t.y. suvokti savo veiksmų reikšmę ir jų sukeliamas pasekmes. Taip pat testamentas turi būti sudaromas laisva valia be prievartos ir suklydimo. Jei testatorė, šiuo atveju Jūsų uošvienė, nori, kad jai nuosavybės teise priklausantis namas po jos mirties liktų Jūsų vyrui, t.y. jos sūnui, savo valią ji gali išreikšti tai konkrečiai nurodydama testamente. Iš testamento turinio turi būti aišku, kad savo turtą (visą ar tik Jūsų minimą namą) ji palieka savo sūnui (tai turi atsispindėti testamento tekste). Geriau, kad testamentas būtų oficialusis, o ne asmeninis, t.y. patvirtintas notaro. Jūsų uošvienė turėtų kreiptis į notarą ir sudaryti norimą testamentą. Tvarka būtų tokia: testamente nurodoma testamento sudarymo vieta ir laikas. Surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojams. Testamentą pasirašo pats testatorius. Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Žinoma, galima sudaryti ir asmeninį testamentą. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Jis būtinai turi būti pasirašytas paties testatoriaus. Tokį testamentą galima perduoti saugoti notarui. Jei jis nebuvo perduotas saugoti, po testatoriaus mirties per vienerius metus teismas turės ji patvirtinti, kitaip testamentas negalios. Taigi, paprasčiau iš karto sudaryti oficialųjį testamentą. Taip pat noriu pabrėžti, kad palikėjo vaikai (šiuo atveju Jūsų uošvienės dukra), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi, jei Jūsų uošvienės mirties diena jos dukrai bus reikalingas išlaikymas, ji turės teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant to, kad testamentu turtas bus paliktas Jūsų vyrui. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

BRIGITA

Labas vakaras,as su savo vyru esame issiskyre jau kaip 5metai,bet as auginu sunu nuo jo su kitu draugu.Dabar mano buves vyras nori atsisakyti tevystes,ir as su juo sutinku.Bet dabar mes nezinome kur kreiptis,kad jis galetu atsisakyti tevystes.gal galite pasakyti pas ka mums kreiptis?Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Dažnai toks tariamas tėvystės atsisakymas pagrįstas tuo, kad vaiko tėvas nenori mokėti priteistų periodinių išmokų vaiko išlaikymui (alimentai). Įstatymas nustato (tačiau nenustato galimybės atsisakyti tėvystės) galimybę nuginčyti, nepripažinti motinystę arba tėvystę arba apriboti tėvų valdžią, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Taip pat tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams dorai juos auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir t.t., o vaikai turi teisę žinoti savo tėvus (bendrauti su jais), jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Atsisakant tėvystės, vis tiek lieka (norite, ar nenorite) biologinė tėvystė (jei neįrodyta/nenustatyta kitaip), bet čia jau moraliniai aspektai. Apibendrinant, jei šioje situacijoje labiau lemia finansiniai dalykai, galite kreiptis į teismą su prašymu, dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui atsisakymo (arba sutarties sąlygų, dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pakeitimo), tačiau vaiko tėvas ateityje nebegalės turėti kažkokių pretenzijų (pvz., teisė į išlaikymą senatvėje). Prašyme reikėtų nurodyti (įrodyti), kad Jūsų gaunamos pajamos garantuos būtiniausių poreikių, reikalingų normaliam vaiko augimui ir vystimuisi, užtikrinimą. Kitas dalykas, galbūt Jūs su draugu ketinate įteisinti santuoką ir jis sutinka įsivaikinti Jūsų vaiką. Bet kokiu atveju Jums teks kreiptis į teismą, kuriame dalyvaus ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys . Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Marina

Laba diena, 2006-07-20 aš įsigijau būta, kurį (kaip vėliau paaiškėjo) nuo 2004 m. pagal savivaldybes administracijos vadovo įsakymą administruoja UAB "Naujamiescio bustas". Prieš mėnesį aš pastebėjau, kad šios įmones išstatomose sąskaitose faktūros yra nurodytas padidintas bendras naudojimo patalpų plotas, 95,59 kv. m., o ne 91,86 kv. m. kaip yra nurodyta Registrų centro pažymėjime. Tai įrodo, kad sąskaitose sumos už suteiktas paslaugas buvo apskaičiuotos neteisingai, viršijant bendrą naudojimosi plotą 3,73 kv. m. per mėnesį. Aš kreipiausi raštiškai į UAB "Naujamiesčio bustas" su tikslu, kad man paaiškintų kodėl man nuo 2006-04-14 reikėjo mokėti už 3,73 kv. m. daugiau negu yra realus bendras plotas (91,86 kv. m.). Gavau atsakymą, kad aš kaip patalpų savininke privalėjau informuoti Administratorių apie patalpų ploto pasikeitimus. Jokia sutartis su jais nebuvo pasirašyta. Jokio teisinio dokumento kokiu pagrindu aš privalėjau jiems pranešti jie nenurodė ir pasakė, kad jokio dokumento nėra. Kokiu keliu galėčiau prašyti man grąžinti pinigų sumą už permokėtą plotą? Paprašius jų perskaičiuoti ir grąžinti man permoką, gavau atsakymą, kad to padaryti neįmanoma. Ką galima padaryti šioje situacijoje, kad atgaučiau nuo 2006 m. permokėtus pinigus? Tuo labiau aš net nežinojau, kad tą būtą administruojanti įmonė turi kažkokius senus rodiklius. Aš butą įsigijau 2006 m. kai jau buvo paskirtas Administratorius. Aąiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Turėtumėte kreptis į miesto savivaldybės administraciją ir išdėstyti (raštu) savo nusiskundimą (pridedant turimas pažymas ir pan.). Jeigu atsakymas netenkins arba nebus imtasi jokių veiksmų, tada turitę teisę su ieškiniu kreiptis į teismą.

Zivile

Esu nemazai skolinga greitiesiems kreditams. Keletas is ju-perdave antstoliams. Kiti grasina vizitacijomis, liktinumu ar kalejimu. Jokio turto neturiu, skolu moketi, neturiu galimybiu. Kas man gresia! Laukiu ats i el pasta.
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį antstoliu laikomas valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Jūsų atveju, skolos išieškojimą perdavus antstoliams, veikiama vykdomojo dokumento pagrindu.. Antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą, o skolininkui ir toliau nesumokant, pradeda priverstinį vykdymą, kuris gali pasireikšti išieškojimu iš skolininko turto, darbo užmokesčio, stipendijos ir kitų gaunamų pajamų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skolininkui nesumokant taip pat didėja ir atstolio vykdymo išlaidos. Patartina kuo skubiau susimokėti skolą ir pradiniame išieškojimo etape susidariusias vykdymo išlaidas, o jei sumokėti iš karto nėra galimybės, reikėtų tartis su išieškotoju ir antstoliu dėl skolos mokėjimo dalimis. Atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Išieškotoją fizinį asmenį, gaunantį socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, antstolis turi atleisti nuo būtinų vykdymo išlaidų apmokėjimo arba šių vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti ne trumpesniam kaip 30 dienų terminui, per kurį šie asmenys privalo kreiptis į valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokant būtinas vykdymo išlaidas suteikimo. Vykdymo išlaidų apmokėjimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip iki vykdomosios bylos užbaigimo. Šiuo atveju taip pat būtina remtis Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, priešingu atveju antstolė gali kreiptis į teismą su prašymu jums skirti baudą. Šią publikaciją parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Regina Kavaliauskaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

regina

labas akvile esu 2gr.invalide sergu isemine sirdies liga gydausi pas psichiatra greitiesiems creditams skolinga apie 5tukst.dabar nemoki esu gaunu tik 400 lt.delspinigiu prikapsejo jau nemazai turto neturiu creditu pinigais nepasinaudojau tik 2metus atidavinejau nuo vienu emiau kitiems atiduodavau ikritau i toki liuna creditu kad baisu kiek man jie isskaiciuos is invalidumo 400 lt pensijos ar paliks man vaistams ir slapiankai su duonos kriauksle laukiu atsakymo
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 6 punktą, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: “išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai”. Derėtų pasitikslinti su pensiją mokančia įstaiga, tačiau invalidumo pensija turėtų įeiti į šitą apibrėžimą, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į Jūsų invalidumo pensiją. Jeigu bus vis dėlto kreiptasi pas antstolius ir būtų pradėtas išieškojimas iš invalidumo pensijos, tai yra neteisėta ir turi būti skundžiama, paduodant skundą antstoliui, kuris su juo nesutikęs perduoda apylinkės teismui (LR CPK 510 str. 2 d.), jeigu jis su skundu sutinka jis priima atitinkama patvarkymą ir išieškojimas yra nutraukiamas ir pinigai gražinami. Iš dalies taip pat gali būti svarbu kokiomis sąlygomis buvo skolintasi iš greitųjų kreditų, tačiau ne šituo atveju, nes normos numatančios galimybę išskaičiuoti iš invalidumo pensijos prieštarauja įstatymui ir taip pat turi būti skundžiamos tuo atveju jeigu joms bus norima pagrįsti tokį išieškojimą. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkas – savanoris Darius Kazinec . Šiame atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

audrius

Sveiki, visai nesenai sužinojau, kad turiu skolą telekumunikacijų įmonei. Sužinojus ir nuėjus į įmonę man paaiškino, kad mano vardu buvo paimtas telefonas ir sudaryta sutartis, tačiau nei karto už nieką nebuvo mokėta, nors aš pats su jokiomis telekumunikacijų įmonėmis jokių sutarčių nesudarinėjau. Norėjau paklausti, kur ir kaip kreiptis, kad būtų išsiaiškinta kas buvo padaryta?
Peržiūrėti atsakymą »
Turėtumėte kuo greičiau kreiptis į policijos komisariatą (kol telekomunikacijos įmonė nesikreipė į antstolį ar nesiėmė kitų teisinių priemonių) pagal gyvenamąją vietą su prašymu (pareiškimu), kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos įvykdymo, t.y. sukčiavimo (dokumentų klastojimas ir svetimo turto įgijimas panaudojant apgaulę). Taip pat rekomenduotina nepasirašinėti jokių telekomunikacijos įmonės siūlomų dokumentų. Visi, tariamai Jūsų pasirašyti dokumentai (sutartys ir pan.) turėtų būti pateikti tyrimą vykdančio pareigūno nurodymu. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

KRISTINA

Laba diena, noriu paklausti kokie reikalingi dokumentai,kreipiantis prieš laiką atsiimti vairuotojo pažymėjimą.Pažymėjimas buvo atimtas 2m ir 2000Lt bauda už vairavimą neblaiviam.Ar kreipiantis prieš laiką reikia jau būti perlaikius teises Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (2009 m. liepos 29 d. Nr. 1V-418) 12.1-12.4 punktus, reikalingi dokumentai yra: - galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, - papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimas, - vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, - sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas, bei 13 punktas numato sąlyga, kada vairuotojas turi būti išlaikęs teorinių žinių ir praktinių motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimą (egzaminą): kai vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas atėmus teisę vairuoti dėl teisės pažeidimo padarymo vieneriems metams ar ilgesniam laikui. Aprašo 12 punkte minima, kad teisės vairuoti atėmimo terminas sutrumpintas gali būti tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 329 str: „Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę [...] teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus [...], taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.“ Todėl Jūsų atveju yra reikalingi ne tik visi apraše išvardinti dokumentai bei Jūs turite atitikti ATPK 329 str. reikalavimus, o straipsnyje minimos pažymos atitinka išvardintas apraše. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkas – savanoris Darius Kazinec . Šiame atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

reda

sveiki,noriu paklausti apie alimentus turiu 11 menesiu mergyte pries pora menesiu issiskyriau su draugu noriu paklausti nuo ko reikia pradeti ar reikia advokato ar tiesiai i teisma eiti ar kaip? aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Pirmas žingsnis būtų tėvystės nustatymas. Tėvystės nustatymas yra būtinas tik tuo atveju kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą ir tėvystė nebuvo pripažinta vėliau. Tokiu atveju reikia kreiptis į teismą su ieškiniu kartu dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.147 str. 1 d) bei dėl išlaikymo priteisimo (LR CK 3.192 str. 1 d., 3.194 str. 1 d.) pagal ginčo teisenos taisykles (bendrąja tvarka). Tačiau jeigu tėvystės nustatymas nėra reikalingas galima kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu nėra kokių nors kliūčių nurodytų LR Civilinio proceso kodekso 431 str. 2 d., dėl kurių pareiškimas būtų nenagrinėjamas (atmestas), pvz.: yra nežinoma skolininko gyvenamoji ar darbo vieta (slapstosi) arba skolininkas gyvena užsienyje. Teismo įsakymas yra daug greitesnis būdas prisiteisiant vaiko išlaikymą, tačiau reikalauja tam tikrų jau paminėtų sąlygų. Pareiškiamo ieškinio turinį bei formą numato LR CPK 111 ir 135 str. Pareiškimo dėl teismo įsakymo turinį bei formą numato LR CPK 111 ir 433 str. Galite patys kreiptis tiesiai į teismą, jokių kliūčių tam nėra, tokiu atveju tik reikėtų susipažinti su įstatymais. Tačiau tam, kad užtikrinti kokybišką ieškinį arba pareiškimą dėl teismo įsakymo, derėtų pasirūpinti tinkamu atstovavimu (advokatas) arba bent teisinės konsultacijos rašant paminėtus procesinius dokumentus. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkas – savanoris Darius Kazinec . Šiame atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Natalija

Laba diena,noriu Jusu paklausti ka tokiu atveju daryti,kai sodo bendrijoje yra apleistu sodu,sodininkai net nesugeba nusipjauti zole,pilkdzoles eina i kitus sodus,auga skola uz soda,ka gali padaryti,kad isspresti sita problema?
Peržiūrėti atsakymą »
Pažymėtina, kad už tokio sodo sklypo neprižiūrą yra numatyta administracinė atsakomybė. LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 straipsnis nustato piniginę sankciją. Už privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitą šio kodekso 107 straipsnį, kuris numato žemės savininkų arba kitų žemės naudotojų atsakomybę dėl nesiėmimo jokių priemonių kovai su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis. Šio straipsnio dispozicijos (reikalavimų) nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų, Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už tokį pažeidimą, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Apibendrinant, dėl šių sankcijų taikymo turėtumėte kreiptis prašymu į Na¬cio¬na¬li¬nės že¬mės tar¬ny-bos prie Že¬mės ūkio mi¬nis¬te¬ri¬jos že¬mėt¬var¬kos sky¬riaus, kurio veiklos teritorijoje yra sodų bendrija, spe¬cia¬lis¬tus. Dėl sodininkų nesumokėtų mokesčių galima prisiteisti ir išsiieškoti bendra teismine tvarka. Sodininkų bendrijos pirmininkas negali kreiptis tiesiogiai į antstolius. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 431 straipsniu yra nustatyta paprastesnė ir greitesnė tvarka nagrinėti tokio pobūdžio bylas pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų. Taigi sodininkų bendrijos pirmininkas gali minėta tvarka kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriam įsiteisėjus galės skolas išieškoti padedant antstoliams. Na, ir pabaigai. Kaip bebūtų, teisinių priemonių taikymas nėra malonus procesas nei vienai šalių pusei: tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Prieš imantis aukščiau išvardytų teisinių priemonių, pabandykite dar perspėti skolininkus ir sodų sklypų neprižiūrinčius savininkus, kad visgi bus imtasi tokių priemonių ateityje. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Šiame atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Tomas

Sveiki. Įkurdamas savo įmonę, būdamas generaliniu direktoriumi, nuo ko priklausys, kokį atlyginimą sau nusistatysiu darbo sutartyje. Oficialiai galiu pasidaryti minimumo atlyginimą. O kokie pliusai yra didelio atlyginimo pvz. 5000 litų, nors praktiškai tiek ir neuždirbčiau. Ar galima taip pasidaryti ir kokie privalumai (trūkumai) būtų man kaip įmonės direktoriui?
Peržiūrėti atsakymą »
Iš klausimo sunku pasakyti kokios įmonės (individualios, valstybės ar savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės) direktorius (vadovas, savininkas) esate ar būsite. Jeigu esate individualios įmonės savininkas-direktorius (vadovas), tai čia jau nuo Jūsų priklauso kokį sau atlyginimą nusistatysite, tačiau tokios įmonės vykdydamos savo veiklą, privalo mokėti valstybei įvairius mokesčius. Vieni iš jų yra privalomi visoms individualioms įmonėms, kiti tik tam tikra veikla užsiimančioms. Vieni yra deklaruojami pildant atskiras mokesčio deklaracijas, kiti - ne. Svarbu įvykdyti ir (jei tokių yra) kreditorinius įsipareigojimus, priešingu atveju rizikuojama visu savo asmeniniu turtu. Jeigu esate individualios įmonės vadovu, tačiau ne savininkas, tai pats vienašališkai nusistatyti norimo atlyginimo negalėsite. Tokiu atveju yra sudaroma darbo sutartis, kurioje aptariamos visos sąlygos, įskaitant ir atlyginimą. Tas pats pažymėtina ir apie uždarąją akcinę bendrovę. Jei įmonės vadovas nėra uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, jo sprendimų laisvė yra ribota ir tiesiogiai priklauso nuo akcininkų sprendimų. Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Kiek kitaip yra, jei esate vienas akcininkas, tokiu atveju sprendimo laisvė yra platesnė. Valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Privalumai ir trūkumai gaunant didesnę algą. Pirmiausia, didesnės pajamos, didesnės ir galimybės. Pavyzdžiui, imant paskolą būstui įsigyti ir pan. Trūkumai – atskaitomi didesni mokesčiai. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Elvinas

Sveiki. Būdamas įmonės direktoriumi, ar galiu sau atlyginimą nusistatyti pvz. 5000 lt., nors tiek praktiškai ir neuždirbčiau. Ar tai yra leistinas veiksmas ir kokie būtų pliusai ir minusai? Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Iš klausimo sunku pasakyti kokios įmonės (individualios, valstybės ar savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės) direktorius (vadovas, savininkas) esate ar būsite. Jeigu esate individualios įmonės savininkas-direktorius (vadovas), tai čia jau nuo Jūsų priklauso kokį sau atlyginimą nusistatysite, tačiau tokios įmonės vykdydamos savo veiklą, privalo mokėti valstybei įvairius mokesčius. Vieni iš jų yra privalomi visoms individualioms įmonėms, kiti tik tam tikra veikla užsiimančioms. Vieni yra deklaruojami pildant atskiras mokesčio deklaracijas, kiti - ne. Svarbu įvykdyti ir (jei tokių yra) kreditorinius įsipareigojimus, priešingu atveju rizikuojama visu savo asmeniniu turtu. Jeigu esate individualios įmonės vadovu, tačiau ne savininkas, tai pats vienašališkai nusistatyti norimo atlyginimo negalėsite. Tokiu atveju yra sudaroma darbo sutartis, kurioje aptariamos visos sąlygos, įskaitant ir atlyginimą. Tas pats pažymėtina ir apie uždarąją akcinę bendrovę. Jei įmonės vadovas nėra uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, jo sprendimų laisvė yra ribota ir tiesiogiai priklauso nuo akcininkų sprendimų. Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Kiek kitaip yra, jei esate vienas akcininkas, tokiu atveju sprendimo laisvė yra platesnė. Valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Privalumai ir trūkumai gaunant didesnę algą. Pirmiausia, didesnės pajamos, didesnės ir galimybės. Pavyzdžiui, imant paskolą būstui įsigyti ir pan. Trūkumai – atskaitomi didesni mokesčiai. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Dovilė

pries du metus issiskyriau su vyru jam priteise vaiku islaikymui po 300lt kiekvienam vaikui ir man 300lt nuo vaiko gimimo iki jam sueis 3metukai.Jam vasario menesi suejo 3 metai,pinigui is jo taip ir negavau,norejau paklausti kaip man juos issireikalauti,dar yra priteisti 1500lt uz moraline zala,kur man kreiptis?legaliai jis niekur nedirba.
Peržiūrėti atsakymą »
Faktas kad Jūsų vyras niekur nedirba nekliudo pradėti iš jo išieškoti Jums priklausančias lėšas. Reikia kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas 646 str. 1 d.) - tai yra kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu. Kreiptis reikia po to kai įsiteisėja vykdomasis sprendimas (teismo sprendimas), tačiau tai nėra aktualu, nes praėjo jau net trys metai. Todėl, kad praėjo daug laiko svarbu yra atkreipti dėmesį į terminą, kuris yra 5 metai (LR CPK 606 str. 2 d.). Nors Jūs to neminit, tačiau tikriausiai paskirtas išlaikymas yra periodinis, t.y. 300 litų kas mėnesį. Tokiu atveju terminas prasideda iš naujo kiekvieną mėnesį (LR CPK 606 str. 4 d.). Gavus iš teismo vykdomąjį raštą belieka kreiptis į antstolį, kuris pradės išieškojimą iš Jūsų buvusio vyro turto. Šiuo atveju nėra svarbu ar jis oficialiai dirba, išieškojimas gali būti nukreiptas į bet kokį Jūsų buvusiam vyrui priklausantį turtą, jeigu jis ne norės geranoriškai įvykdyti savo įsipareigojimų. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Darius Kazinec. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Modestas

Laba diena, noreciau paklausti patarimo. Kaip reketu elgtis ir kokiu proceduru imtis norint apsikeisti butais. As su zmona ir vaiku gyvename 1 kamb bute, o zmonos mama didesniame bute. Ir mes norime apsikeisti butais, apsikeisti turtu. Ka reiketu daryti. Ar cia reikia pirkti parduoti ar dovanoti. Norime be jokiu atlygiu tiesiog. Ar yra kazkokie mokesciai..? Aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
Pirmiausia, reikės kreiptis į notaro biurą dėl notarinių veiksmų atlikimo. Tokiu atveju sudaroma mainų sutartis. Pažymėtina, kad notarui reikia pateikti dokumentus (abiem sandorio šalim), patvirtinančius, kad nekilnojamasis turtas priklauso nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nekilnojamasis turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tokią sutartį turi sudaryti abu sutuoktiniai kartu arba vienas iš sutuoktinių turi turėti kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokią sutartį, arba turi būti sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba turi būti teismo leidimas. Kadangi yra nepilnametis (mažametis ) vaikas, būtina gauti teismo leidimą (šį leidimą reikia gauti prieš kreipiantis į notarą). Atlikus visus veiksmus kreiptis į Nekilnojamo turto registrų centrą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą perregistravimo. Viską dar smulkiau turėtų paaiškinti notaras, kadangi jis tvirtins jau minėtą mainų sutartį. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Jeigu ko kita nenumato mainų sutartis, preziumuojama, kad daiktų kaina yra vienoda ir jais keičiamasi be jokių priemokų, o daiktų perdavimo ir priėmimo išlaidas turi apmokėti ta šalis, kuri atitinkamai privalo perduoti ir priimti daiktus (čia jau kaip nuspręsite). Abi šalys savo prievolę perduoti daiktus turi įvykdyti kartu, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pabaigai norėčiau paminėti pagrindinį aspektą dėl mokesčių mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kiek laiko (toks laikotarpis yra 3 metai) šiais mainų objektais (t.y. butais) disponuojate nuosavybės teise, priklausys ar reikės mokėti gyventojų pajamų mokestį ar bus taikoma mokestinė lengvata. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Jurgita

del atostogu suteikimo tuokiantis-noreciau paklausti-ruosiuosi tuoktis ar darboviete suteikia atostogas del vestuviu?
Peržiūrėti atsakymą »
LR Darbo kodekso 184 str. numato nemokamų atostogų, suteikiamų darbuotojams, rūšis. Šio straipsnio 1 dalies 7 punktas reglamentuoja darbdavio pareigą darbuotojui pareikalavus suteikti jam nemokamas atostogas santuokai sudaryti. Tokių atostogų trukmė – ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. Taigi, Jums pareikalavus darbovietė turi suteikti minėtas atostogas (ne trumpesnes negu trys dienos). Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Sandra

Laba diena, turiu tokią bėdą: Pragyvenom su vyru 4 metus ir turime du mažus vaikus (2,7 ir 1 metukų). Vyras jų niekada neišlaikė ir šeima nesirūpino. Kai sužinojau, kad vyras yra neištikimas ir turi draugių, noriu skirtis. Bet vyras nesutinka ir gasdina, kad atims sūnų (kuriam 2,7 metai) Motyvuoja tuo, kad neturiu savo nuosavo būsto ir dabar nedirbu (esu vaiko priežiūros atostogose ir dėl pasirinktos pinigų išmokėjimo tvarkos, už antrus metus negausiu nieko). Esu pasimetus, išsigandus ir nežinau ką man toliau daryti? Aš su vyru gyventi daugiau nebenoriu, bet bijau dėl sūnaus. Ar yra tikimybė, kad iš manęs jį gali atimti? Ką man toliau patartumėt daryti, kad taip neatsitiktų? Labai dėkoju už sugaištą laiką.
Peržiūrėti atsakymą »
Pirmiausia, reikėtų aptarti skyrybas dėl vieno sutuoktinio kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- LR CK) 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigomis laikomas rūpinimasis šeima ir vaikais, savitarpio pagarbos, lojalumo ( LR CK 3.27 str. 1 d.- sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiia, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo) ir kitos pareigos. Šiuo atveju iš Jūsų aprašytos situacijos yra akivaizdu, jog Jūsų vyras nevykdo sutuoktinio pareigų, pažeidžia jas iš esmės. Todėl tokiu atveju Jūs galite kreiptis į apylinkės teismą su pareiškimu nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės pagal savo vyro gyvenamąją vietą. Yra išskiriami atvejai, kai sutuoktinio kaltė preziumuojama ir Jums reikia tik įrodyti patį faktą. Vienas tokių atvejų yra sutuoktinio neištikimybė. Reikėtų surinkti duomenų, jog vyras tikrai buvo neištikimas (tai galėtų būti laiškai, mobiliojo telefono žinutės, aplinkinių žmonių įrodymai). Antra, ką reikėtų aptarti, tai skyrybų dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, pasėkmes. Teismas, spręsdamas skyrybų klausimą būtinai nusprendžia ir dėl esamo sutuoktinių turto padalinimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos. Faktas, jog neturite savo nuosavo būsto ar pajamų negali reikšti, jog vyras galės atimti iš Jūsų vaikus. LR CK 3. 27 str. 1 d. teigiama, jog kiekvienas sutuoktinis atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes turi prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Jūsų padėtyje yra iškilusios objektyvios galimybės- du mažamečiai vaikai, dėl kurių Jūs negalite visa apimtimi išlaikyti šeimos, dirbti, todėl prie šeimos poreikių tenkinimo prisidedate kitais būdais- vaikų auklėjimu, bendros buities priežiūra ir t.t. Todėl toks vyro argumentas, jog neturite pajamų ir negalite išlaikyti vaikų yra niekinis. Trečia, dėl gyvenamojo būsto. Skyrybų atveju visas esantis bendras sutuoktinių turtas turi būti padalinamas. Tai, kad būstas nepriklauso Jums nuosavybes teise dar nereiškia, kad po skyrybų Jūs liksite gatvėje su dviem vaikasi. LR CK 3. 71 str. 1 d. numatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulauks pilnametystės. Tai reiškia, kad nutraukus santuoką ir teismui nusprendus palikti vaikus Jums, Jūs ir toliau galėsite gyventi tame pačiame būste su vaikais. Jūsų padėtyje turite nemenką argumentą, jog vyras niekada nesirūpino ir neišlaikė vaikų, tik, žinoma, tai būtinai reikia įrodyti. Taip pat galite remtis tuo, kad vaikai abu yra mažamečiai, tokiame amžiuje ryšys su motina jiems yra ypač svarbus ir niekas jais negalės geriau pasirūpinti negu Jūs pati. Teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, jog atskyrus vaikus nutruktų jų kaip brolių/ seserų artimas ryšys. Pripažinus vyrą kaltu dėl santuokos iširimo, jis privalės mokėti išlaikymą vaikams (taip vadinamuosius alimentus). Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Šiame atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Valia

Mano giminaitė slaugo ir rūpinasi savo mama 18 metų, mamos sveikata dabar visai suprastėjo. Bet mama nera užrašiusi buto giminaitei (savo dukrai). Ar po mamos mirties giminaitė liks paveldėtoja, nes ji mama išslaugė 18 metų, ar ir kiti giminaitės du broliai ir sesuo gali tapti paveldėtojais. Nors jie ta mama nesirūpino?
Peržiūrėti atsakymą »
LR Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo santykius numato paveldėjimą pagal įstatymą ir paveldėjimą pagal testamentą. Jei serganti mama nėra sudariusi testamento ir palikusi savo turto dukrai, paveldėjimas pagal testamentą nėra aktualus, aktualus tampa paveldėjimas pagal įstatymą. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris ir kalba apie paveldėjimą pagal įstatymą, numatyta, kad po palikėjo mirties lygiomis dalimis pirmiausia paveldi pirmos eilės įpėdiniai, t.y. palikėjo vaikai. Vadinasi, po savo mamos mirties lygiomis dalimis visą jos turtą paveldės ne tik ja besirūpinusi giminaitė, bet ir kiti vaikai (du broliai ir sesuo). Įstatymai nenumato tokių paveldėjimo sąlygų kaip palikėjo priežiūra, rūpinimasis juo ar panašiai, todėl visi vaikai po motinos mirties turtą dalinsis po lygiai. Jei palikėjas nenori savo turto palikti tam tikriems asmenims, jis savo valią turi išreikšti testamento forma. Tuomet įpėdiniu taps tik testamente nurodytas asmuo. Jūsų atveju kalbant apie testamento sudarymą svarbu, ar serganti mama yra veiksni, t.y. ar ji supranta savo veiksmų reikšmę ir jų pasekmes, nes kitaip testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu pagal kitų įpėdinių pagal įstatymą, kurie paveldėtų, jei nebūtų testamento (Jūsų atveju - kitų vaikų) ieškinį (CK 5. 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir CK 5.17 straipsnio 1 dalis). Todėl, jei serganti moteris yra veiksni, ji gali laisva valia sudaryti testamentą ir palikti savo turtą (ar tik Jūsų minimą butą) ją slaugiusiai dukrai. Tokiu atveju du broliai ir sesuo paveldėtojais tapti negalės. Nebent jiems motinos mirties dieną bus reikalingas išlaikymas, tuomet jie galės reikalauti pusės tos dalies, kuri jiems tektų, jei testamentas nebūtų sudarytas. Kad būtų aiškiau pateiksiu pavyzdį: tarkim palikimo vertė yra 10 000lt. Palikėjas testamentu visą turtą paliko vienam savo vaikui, tačiau turi dar 4 vaikus. Vienam iš jų palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas. Toks vaikas galės reikalauti 1000lt, nes jei testamentas nebūtų sudarytas, 10 000lt lygiomis dalimis dalintųsi visi 5 vaikai ir kiekvienas iš jų gautų po 2000lt. Todėl palikėjo vaikas, kuriam reikalingas išlaikymas, gali reikalauti pusės tos dalies, t.y. 1000lt. Tai būtų privalomoji palikimo dalis. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Daiva

Esu sodininkų bendrijos narys. Pagal sodininkų bendrijos nuostatus yra skiriamos piniginės baudos už nedalyvavimą talkose. Ar tai yra teisiška ir kuo remiantis? Dėkoju
Peržiūrėti atsakymą »
Tokios piniginės sankcijos už nedalyvavimą yra neteisėtos ir tuo pačiu nelogiškos. Jei baudžiama už nedalyvavimą talkoje, tai gali nubausti ir už tai, kad sodo narys dalyvauja, bet nelabai uoliai dirba ir pan. Valstybė yra suteikusi tam tikrus administracinius įgaliojimus atitinkamoms institucijoms (subjektams), kurios ir turi tokią teisę. LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259(1) straipsnis nustato asmenų, turinčių teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, sąrašą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Civilinio proceso kodekso normas, kurios nustato įsiskolinimų išieškojimo tvarką. Apibendrinant, bendrijos primininkas neturi teisės tiesiogiai skirti pinigines nuobaudas ir jas išreikalauti (išieškoti). Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Daiva

Laba diena, gyvename sodų bendrijoje, name, Vilniuje. Po vagystės įsigijome šunį (vakarų sibiro laiką), nuo tada kaimynas ėmė mus terorizuoti, iš pradžių grasino, kad nušaus šunį, paskui mėtydavo maistą į mūsų sklypą neva šuniui, naktimis išeidavo kas vakarą 12.30 laukan ir skleisdamas keistus garsus(kosėjimas, plojimas, krenkštėjimai daužymai ir pan.) pasiekdavo to, kad šuo lotų, šuo įprato jau visą laiką pamatęs tą kaimyną ant jo loti, o tada jis pradėjo rašinėti skundus, kad šuo jam trukdo ramybę, garsiai lodamas. Mėto į sklypą blynus su nuodų įdaru, esam radę šuns išmatų su stiklais ir taip maždaug kiekvieną mėnesio pilnatį jis vis sugalvoja ką nors naujo. mes, sumokėję baudą už lojimą, įsigijom elektrinį antkaklį ir išmokėm šunį nebeloti, bet skundai nesiliauja, nors šuo nebeloja, kaimynas vis tiek rašo skundus, kad loja pridėdamas, kad mes neprižiūrime savo vaikų (pati esu pedagogė... :)), kad gyvename aplesitame sklype ir nesitvarkome (rudenį vyko remontai, per žiemą tikrai sklype liko gulėti senos lentos ir sena stogo danga...). visos mūsų pastangos apsiginti nueina vėjais, nes mes neturime įrodymų o jis pats viską neigia. Praėjusią savaitę atvažiavę viešosios tvarkos pareigūnai pareiškė, kad turime sumokėti baudą - paklausus kodėl, motyvavo tuo, kad turi kaimyno skundą ir kad patys realiai įsitikino, kad šuo loja (šuo tuo metu amtelėjo tris kartus, buvo 16.30val). atsisakėme su jais bendrauti(tuo labiau, kad jie neprisistatė), bet dabar esame nežinioje, ar galima taip reikalauti baudos be jokio realaus pagrindo ir dar nežinome kaip apsisaugoti nuo nuolatinio terorizavimo. Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnis numato, kad gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. Aiškinant šį straipsnį svarbu tai, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 29 punktą sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti nustatytas sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, kačių, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos, kurių privalo laikytis bendrijos nariai. Jei leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ar sąlygos nėra nustatyti, taikomos minėto sprendimo taisyklių nuostatos. Jūsų atveju tokia tvarka taip pat nenustatyta, todėl kaimynas gali remtis sprendime įtvirtinta nuostata, kad asmenys turi teisę globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms bei teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus. Šiuo atveju kyla klausimas ar jums pagrįstai skirta nuobauda bei kaip reikėtų vertintinti kaimyno veiksmus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnis numato administracinę atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Pabrėžtina, kad gyvūnų keliamo triukšmo standarto nėra. Akustinis triukšmas gyvenamojoje ir viešojo naudojimo aplinkoje matuojamas įvertinant visus triukšmo šaltinius, tarp jų ir šunų lojimą, vadovaujantis standartu LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo apibūdinimas, matavimas ir įvertinimas“. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad visą parą atlikti triukšmo kontrolę gyvenamuosiuose pastatuose, privačiose valdose ir viešosiose vietose yra įgalioti policijos pareigūnai, todėl jei manote, kad pareigūnai be pagrindo paskyrė baudą, turite teisę nuobaudą apskųsti ir Vilniaus rajono savivaldybės viešosios tvarkos specialistų reikalauti išvados dėl šuns keliamo triukšmo, kuri būtų pagrįsta minėtais triukšmo standartais. Vertinant kaimyno veiksmus atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 21.7 punkte nustatytas draudimas gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti maistą, kuriame yra nuodų arba kitų daiktų, gyvūnui keliančių mirties pavojų bei 109.1 punkte numatyta galimybė reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys gyvūnams, todėl jūsų atveju patartina kreiptis į teisėsaugos institucijas. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Regina Kavaliauskaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

nerijus

noreciau suzinoti man buvo bauda 5000 lt ir as parasiau prasima kad man juos paverstu i viesuosius darbus jie taip ir padare bet gaves laiska nebuvo parasita per kiek laiko atidirbti reike buvo parasita kad turiu atidirbti 200 valandu na ir kaiptik tuo momentu susiradau darba ir nebebuvo kada man atidirbyi tai per kelis menesius suzinau kad reike vel atiduoti pinigus ka man dariti?
Peržiūrėti atsakymą »
Visa bausmės atlikimo tvarka jau turėjo būti Jums išaiškinta (arba buvo išaiškinta) daug anksčiau. Laišką, kurį gavote, tai buvo įspėjimas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu. Taigi, ilgai nelaukiant, turėtumėte kreiptis į instituciją, kuri administruoja Jūsų bausmės įvykdymą ir išsiaiškinti kokie procesniai veiksmai Jūsų atžvilgiu bus vykdomi toliau. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Violeta

Laba diena, po UK banko zlugimo, tevams grazino tik draudimine suma kur jie turetu kreiptis del negrazintos sumos? Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Šiuo atveju Jums reiktų kreiptis į AB Ūkio banką, nes tie indėliai, kuriems negalioja draudiminė apsauga, liko AB Ūkio banke. Kai bus paskelbtas bankrotas, visi tolimesni veiksmai ir įsipareigojimai bus vykdomi atsižvelgiant į LR Įmonių bankroto įstatymą. Šiuo atveju Jums taip pat reiktų sekti visą skelbiamą informaciją apie Ūkio banką, kuri pateikiama www.ub.lt puslapyje. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Ernesta Kalainytė . Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Matas

Sveiki, mano mama dirba melžėja ir pries pora savaičių mirė jo mama t.y. mano močiutė ir jo bendradarbė kuri dirbo, už tas dienas kuomet ji negalėjo dirbiti, prašo, kad grąžintu jos darbo dienas. Taigi, ar teisiškai būtina grąžinti praleistas dienas? Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Atsakant į Jūsų klausimą svarbiausias aspektas yra tai ar darbo pamainomis buvo susikeista su darbdavio ar jo atstovo žinia bei leidimu, ar tik Jūsų motinos ir kitos darbuotojos susitarimu. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 118 straipsnyje numatyta, kad darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui, todėl jei buvo susitarta tik tarpusavyje, niekas negali priversti grąžinti praleistų darbo dienų. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie tarpusavio susitarimai Darbo inspekcijos patikros metu gali lemti baudos skyrimą darbdaviui, todėl yra negalimi. Jei Jūsų atveju buvo motinos prašymas bei darbdavio įsakymas tokiam susikeitimui, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kitai darbuotojai turėjo būti pažymėtos papildomos darbo valandos už kurias bus apmokėta, todėl darbo dienų gražinimas galimas tik tokiu pat darbdavio leidimu ir įsakymu. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Regina Kavaliauskaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

janina

laba diena,susiradau patinkanti butą pirkti,nuo ko pradėti,dar rankpinigių nedaviau,bijau ,kad neapgautu
Peržiūrėti atsakymą »
Reikalaukite, kad būsto pardavėjas pateiktų VĮ Registrų centro išduotą pažymą sandoriui sudaryti, kurioje nurodomi duomenys apie turto įkeitimą ar areštą (jei jie yra). Informaciją apie nekilnojamojo turto įkeitimą arba areštą galima sužinoti Hipotekos įstaigoje. Taip pat labai svarbu įsitikinti, ar nėra įsiskolinimų už komunalines paslaugas, kurias turi apmokėti buto pardavėjas. Jei jau taip atsitiktų, tai reikėtų paprašyti pardavėją sumokėti skolas. Jei pardavėjas nesutinka apmokėti įsiskolinimo, geriausia kreiptis į tas institucijas, kurioms būsto pardavėjas liko skolingas ir paprašyti atskirti Jūsų įsiskolinimą nuo ankstesniojo savininko įsiskolinimo. Jūs pirkote butą, o ne skolas. Išsiaiškinkite, ar nėra kitų asmenų, kurie gali turėti ar turi nuosavybės teisę (ar jo dalį) į Jūsų norimą pirkti butą. Šią informaciją galite rasti namų knygoje, kurioje bus pažymėta, kiek ir kokie asmenys yra registruoti parduodamame bute. Ši sąlyga turėtų būti ir sutartyje. Dėl pirkimo-pardavimo išlaidų, tai jau priklauso nuo abiejų šalių (pirkėjo ir pardavėjo). Dažniausiai (jei nėra susitarta kitaip) pirkėjas ir pardavėjas apmoka sutarties notarinio tvirtinimo išlaidas lygiomis dalimis. Labai svarbu paminėti ir dokumentus, kurie yra būtini iš pardavėjo pusės. 1. pirminius buto nuosavybės dokumentus. Tai dokumentai, kuriuose atsispindi, kokiu būdu buto pardavėjas įsigijo parduodamą butą (tai gali būti pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys, testamentas, kiti dokumentai); 2. buto inventorizacijos bylą; 3. pažymą sandoriui (pardavimui). Šią pažymą, kaip jau minėta, išduoda VĮ Registrų centras, turto pardavėjui pateikus pirminius buto nuosavybės dokumentus ir inventorizacijos bylą; 4. sutuoktinio/sutuoktinės sutikimą (jei parduodamas turtas buvo įgytas santuokoje) parduoti butą; 5. jei pardavėjas turi nepilnamečių vaikų - teismo leidimą parduoti butą; 6. dokumentus, patvirtinančius, kad nėra įsiskolinimų. Tai pažyma iš seniūnijos, kad nėra skolų už vandenį, dujas ir pan. Šie dokumentai pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui yra būtini ir juos reikės pateikti notarui. Patartina viso to reikalauti. Sunku viską atsiminti, taigi būtų labai pravartu turėti atmintinę ir ja naudotis. Jei pardavėjas dėl vieno ar kito dokumento Jums bandys įrodynėti, kad jo nereikia, tiesiog pasitikrinkite, ar tikrai taip yra. Na, ir pabaigai. Jei jau tikrai nusprendėte pirkti patinkantį butą, pasvarstykite ir apie preliminarios sutarties sudarymo galimybę (dėl jos sudarymo turi sutikti abi šalys), kurioje būtų aptartos visos sąlygos prieš sudarant pagrindinę sutartį. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Ieva

Laba diena, Mano drauge pasirase vekselyje kaip laiduotoja, o skolininkas neseniai mire. Skola perejo jai. Ji pasirase jog pinigai buvo skolinami is "tokio" zmogaus. Buvo viena pavarde. Kadangi ji dabar neturi kaip skolos grazinti, neseniai gavo laiska kuriame prasoma grazinti skola. Viskas lyg ir butu gerai, bet dabar skola prasoma sumoketi dviem zmonem, nors ji pasirase kad skolinasi is vieno. Skolos suma ta pati, bet dabar neva ji skoloje vienam zmogui puse ir kitam kita puse. Kiek zinau, tas kitas zmogus dalyvavo tada kai buvo pasirasoma, bet nieko nepasirase ar net nesake jog dalis pinigu yra jo. Drauge rastelio kopijos neturi. Ar butu galima itarti vekselio suklastojima? Ar tai normalu? Drauge net nezino nuo ko pradeti ir kaip toliau elgtis. Dekoju uz atsakyma!
Peržiūrėti atsakymą »
Neturint daugiau informacijos apie vekseli sunku yra konkrečiau atsakyti, pvz.: tai yra paprastasis ar įsakomasis vekselis; dėl terminų – ar yra pasibaigęs mokėjimo terminas ar ji yra pateikiamas iki termino pasibaigimo? Jeigu iki termino pasibaigimo, yra reikalingas Jūsų drauges akceptas, t.y. sutikimas apmokėti pasibaigus terminui, priešingu atveju terminas yra jau pasibaigęs ir vekselis yra pateikiamas Jūsų draugei apmokėjimui. Kalbant konkrečiau apie pati vekselį, bet kokiu atveju jį Jūsų draugė turėtų matyti, nes jis turi būti jai pateikiamas. Tokiu atveju galima atkreipti dėmesį į tai ar yra visi rekvizitai. Pagal Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3 str. įsakomojo vekselio rekvizitai yra: 1) žodžiai “įsakomasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsakymas sumokėti įrašytą sumą; 3) turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimas ar vardas, pavardė; 4) mokėjimo terminas; 5) mokėjimo vieta; 6) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 7) vekselio išrašymo vieta ir data; 8) išrašančio vekselį asmens (vekselio davėjo) parašas. O paprastojo vekselio rekvizitai yra (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str.): 1) žodžiai “paprastasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Jeigu vekselis neatitinka šitų reikalavimų jis yra negaliojantis. Jeigu vekselyje nėra nurodytas mokėjimo terminas (atitinkamai punktai 4 ir 3), jis bus laikomas mokėtinu jį pateikus (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4 str. 2 d. ir 78 str. 2 d.). Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį terminus nurodytus vekselyje. Pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 56 str. 1 d. vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų vekselio davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga “grąžinti be išlaidų” ar “neprotestuotinas”. Jeigu Jūsų draugė įtaria, kad vekselis yra suklastotas, apie tai reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR Baudžiamojo kodekso 300 str. - dokumentų suklastojimas. Tačiau kalbant aplamai, faktas, kad yra du asmenis, kuriems dabar Jūsų draugė yra skolinga nėra nenormalu. Vekselį galima perduoti (indosamentu), tačiau dalinis perdavimas (indosamentas) negalioja (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 14 str. 2 d.). Visi indosamentai yra būtinai įrašomi į vekselį arba į jo pataisą, indosantai turi pasirašyti. Todėl į tai taip pat reikia atkreipti dėmesį jeigu kyla neaiškumų dėl asmens santykio su vekseliu. Žvelgiant į esama situacija, galima įtarti, kad vienas asmuo yra dabartinis vekselio turėtojas, o kitas yra iš dalies (pusė sumos šiuo atveju) apmokėjęs vekselį, nes jis gali būti indosantu arba asmeniu kitaip įsipareigojusių pagal vekselį. Pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 51 str. asmuo apmokėjęs vekselį įgija teisę atgręžtine tvarka reikalauti iš jam įsipareigojusių asmenų visos jo sumokėtos sumos, sumokėtos sumos šešių procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo sumokėjimo dienos ir visų jo turėtų išlaidų. Vadovaujantis šia norma iš Jūsų drauges atgręžtine tvarka antras asmuo gali reikalauti jam gražinti jo apmokėtą vekselio dalį. Todėl puse sumos Jūsų draugė yra dabar skolinga vekselio turėtojui bei puse vekselį iš dalies apmokėjusiam asmeniui. Apmokėjęs visą vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 str. 1 d.). Vekselio turėtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies įmokos (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 str. 2 d.). Taip pat vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad vekselio dalies apmokėjimas būtų pažymėtas pačiame vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 str. 3 d.). Todėl rekomenduojame įdėmiai perskaityti vekselį, reikalauti visus mokėjimus dokumentuoti bei kad išduotų pakvitavimą. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Darius Kazinec. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Leja

Laba diena,norejau paklausti kur reiktu kreiptis,del kaimynu savavalisko zemes dalies pasisavinimo,nes pasikeisdami tvora pasisavino zemes dali,panaikino bendro naudojimo takeli iseiti is gyvenamo namo,jie pasidare visai kitoje vietoje.O bendro naudojimo zemeje taipat pasidare kita iejima ir pakeite tvora ir dar per bendro naudojimo zeme vaikstineja svetimi asmenys,i ju imone,ar nereikejo musu sutikimo? Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Reikia kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Jūsų pažeistų teisių. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 str. 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Todėl šita norma buvo pažeista jeigu nebuvo Jūsų sutikimo. Taip pat, jeigu buvo pasisavinta dalis Jums nuosavybės teise priklausančio sklypo, galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (jos atitinkamą teritorinį padalinį pagal sklypo buvimo vietą) dėl savavališko žemės pasisavinimo (LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str.), kuris užtraukia administracinę baudą nuo vieno iki dviejų tūkstančio litų." Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas Jūsų netenkins galima būtų kreiptis į administracinį teismą. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Darius Kazinec . Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Leja

Laba diena.mes daveme sutikima statybai 1996 ,statybos inspekcija taipat dave statybai ,pastatas buvo pastatytas 2 metrus ne pagal projekta,statybos inspekcija patvirtino kad nukripimu nuoprojekto nera,statybos pabaigos metai buvo 2009,statyba uztruko 12 metu.o pagal 1996 metu istatymus statybos turejo uztrukti 10 metu.jie pasistatydami pastata panaikimo musu tresdali bendro naudojimo turto..kur galetu kreiptis,del teises pazeidimu,del statybos inspekcijos,neapdairaus darbo? Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Jūsų pateikta informacija yra paini ir nepakankamai išsami, kad būtų galima konkrečiau atsakyti. Tačiau jeigu Jūs domina vien statybos inspekcijos priimto sprendimo apskundimas, tokiu atveju reikia kreiptis į tą pačią statybos inspekciją su skundu. Problema šiuo atveju slypi tame, kad teisės aktas numano vienerių metų administracinių sprendimų skundimo senatį, pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos nuostatų 11.1.5 arba 11.2.19 punktą. Taip pat galima skusti atskirų statybos inspekcijos darbuotojų veikimą ar neveikimą pagal tų pačių nuostatų 28 punktą, jokie laiko apribojimai nors ir nėra minimi, tačiau prieš tai minėtų punktų laiko ribojimas gali būti taikomas ir čia. Rekomendacija yra tikrai kreiptis iš pradžių į statybos inspekciją. Galima būtų svarstyti kreipimąsi į ikiteisminię administracinių ginčų nagrinėjimo instituciją arba administracinį teismą, tačiau vėlgi yra sunku ką nors pasakyti, nes kreipimosi terminai yra daug trumpesni nei vieneri metai. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Darius Kazinec . Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Tomas

Sveiki, norėčiau sužinoti ar galima Lietuvoje vartoti alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, jei butelys yra paslėptas nepermatomame maišelyje? Šiuo klausimu iškyla daugybė diskusijų, kurios neduoda pagrįsto atsakymo. Ačiu!
Peržiūrėti atsakymą »
Klaidinga manyti, kad administracinė atsakomybė, dėl alkoholinių gėrimų gėrimo (vartojimo) viešosiose vietose kyla tik tada, jei geriama iš pažymėtos arba, kad ir nepažymėtos taros, o nepermatomas maišelis kažkaip galėtų išspręsti šią problemą. Pažymėtina, kad LR Administracinių teisės pažeidimų 178 straipsnis, dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose nieko neužsimena (ir negali užsiminti) apie tarą, o kalbama kaip apie pačio alkoholio vartojimą apskritai. Nesvarbu iš kokios taros ir kokiu būdu gertumėte alkoholinį gėrimą, tai vis tiek bus traktuojama kaip šio gėrimo vartojimas (kur beįpiltum alkoholinį gėrimą, jis vis tiek liks alkoholiniu gėrimu). Nereikėtų pamiršti ir tai, kad atsakomybė (administracinė) gali kilti ir už girto pasirodymą viešoje vietoje. Be visų paminėtų aplinkybių reikėtų paminėti ir tai, kad alkoholis yra cheminė medžiaga, narkotikas, kuras, nuodas, konservantas, tirpiklis, turintis kvapą, degus, nuo jos apsvaigstama, sutrinka judesių koordinacija ir t.t., tai yra tos savybės, kurios padėtų identifikuoti šią medžiagą arba, kad asmuo vartoja (vartojo) ar yra apsvaigęs (apsvaigstama ir nuo kitų medžiagų). Apibendrinant visą tai, kas buvo išdėstyta reikėtų pasakyti tai, kad vartodami alkoholinius gėrimus viešoje vietoje (kol tai dar nebuvo užfiksuota) pirmiausia, nusižengiate viešosios moralės normoms, kitu atveju, jei geriama iš „užmaskuotos“ taros, tai dar nereiškia, kad viešąją tvarką užtikrinantys pareigūnai negalės prieiti prie šio asmens ir nebandys nustatyti, ar nėra alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje požymių. Toks pareigūno reikalavimas bus teisėtas ir privalomas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Aura

Laba diena, kiek kartu galima prasitesti vekseli jeigu pilnai nepadengi skolos. Pvz: Pasirasiau vekseli viena karta 3000sumai, baigesi jo galiojimo terminas bet suma buvo iki galo nepadengta, tada man ji pratese dar pusmeciui, jau baigesi geguzes 5d terminas bet dar sumos iki galo neapmokejau, ar dar man gales pratesti trecia karta?
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme yra numatyta galimybė pratęsti vekselio apmokėjimo terminą, tačiau nėra nurodytas nei maksimalus pratęsimo terminas, nei kiek kartų tai galima daryti. Visa tai yra susitarimo reikalas tarp kreditoriaus ir skolininko. Taigi, ar vekselis Jums bus pratęstas trečią kartą priklauso nuo to, kokią poziciją šiuo klausimu užims Jūsų kreditorius. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Liudmila

Laba diena. Noreciau pasiteirauti ,2011 metais padaviau vyra del alementu ,teismas priteise .Jaigu as dabar paduosiu ji i anstoliam ,ar gausiu as uz tuos metus alementus?Aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
Taip. Periodinės išmokos skirtos vaiko išlaikymui (alimentai) - mokamos ne nuo to momento, kada kreipsitės ar kreipėtės į antstolius, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei nėra numatytų kitų sąlygų. Pažymėtina ir tai, kad išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį raštą. Dėl šio dokumento turėtumėte kreiptis į sprendimą priėmusį teismą.

toma

Laba diena. Norejau paklaust, jei yra zemes sklypas mano vardu kuri priteise teismas vaikui kuris neteko tevo o ant tos zemea yra pastatytas namas kito zmogaus vardu? Kaip tada gaunasi su ta zeme ir namu?
Peržiūrėti atsakymą »
Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ginčus dėl statinių nukėlimo, nugriovimo arba perleidimo žemės sklypo savininko ar trečiojo asmens nuosavybėn sprendžia teismas. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Liudmila

Laba diena,mano vyrui priteisti alimentai 2010m,jis jų ne moka.Jis turi dovanuota nama nuo tevo ir 1\4buto dali, ar už skolą gali areštoti nekilnojama turta?Ir už skolą aš su vaikais galečiau gauti namą?labai ačiu.
Peržiūrėti atsakymą »
Laba diena, Kaip suprantu iš Jūsų situacijos, alimentai Jums jau yra priteisti teismo sprendimu 2010 metais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- LR CK) 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas, pagal CK 3. 196 str. 1. Išlaikymą gali priteisti: 1) Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) Konkrečia pinigų suma; 3) Priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kaip suprantu Jums alimentai buvo priteisti mokėti kas mėnesį. Jeigu vienam iš tėvų, mokančiam alimentus, tampa sunku juos mokėti dėl savo finansinės padėties, jis gali kreiptis į teismą su prašymu sumažinti alimentų dydį. Tačiau Jūsų vyras jokių prašymų nepareiškė, kas įrodo, kad alimentų jis nemoka piktybiškai. Todėl, šioje situacijoje, Jūs, turėdama teismo sprendimą, kur vaikui yra priteisti alimentai (išlaikymas) turėtumėte kreiptis į antstolius, kad būtų pradėtas priverstinis išieškojimas. Antstolis patikrins, kokia yra Jūsų vyro finansinė padėtis, ar jis gali mokėti alimentus. Jeigu bus nustatytą, kad Jūsų vyras neturi finansinių galimybių mokėti išlaikymą, išieškojimas bus nukreiptas į jo turtą- kaip Jūs sakote namą ir ¼ buto. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Aniceta Almira

Laba diena. Prieš 20 dienų nebuvau gaisrinės saugos mokymuose ir atestacijoje. Tai buvo kovo 28 d. Balandzio 16 gavau raštą, kad rašyčiau paaiškinimą. Sunku prisiminti tą dieną. Žinau, dirbau darbo vietoje savo darbą. Ar rašyti paaiškinimą? Kiekvienais metais tas pats, nieko naujo nesugalvoja. Dirbu mokykloje bibliotekininke.
Peržiūrėti atsakymą »
Yra tikimybė, kad Jūsų atžvilgiu gali būti taikoma drausminė nuobauda. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Atsakant į klausimą: pateikti ar nepateikti paaiškinimą, vienareikšmiškai negalima atsakyti, kadangi tai yra Jūsų teisė, tačiau pateikiant paaiškinimą, taip galite išdėstyti savo gynybinę poziciją ir pateisinti savo veiksmus, nesvarbu, kad nieko neatsimenate, kur tada buvote ir pan. Nepateikdami paaiškinimo parodote, kad esate jau priešiškai nusistatę, o be to, gali likti nenagrinėtos tos aplinkybės, kurios pagerintų Jūsų situaciją (pvz. blogai tuo metu jautėtės ir tai žinojo kolegė, kuri tai galėtų patvirtinti). Pabaigai, drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys . Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Valerij

sveiki. norečiau paklausti. Neseniai išėjau iš darbo savo noru. prašyme dėl atleidimo privalėjau parašyti kad IĮ savininkas atskaičiuotų imonės išleistas išlaidas mano apmokymams (dalyvavau dviejuose kursuose kurie kainavo įmonei 700lt) iš man priklausančių atostoginių ir iš darbo uždarbio nuo balandžio 1 iki balandžio 12. Savininkas paskaičiavo dar išlaidas už kura bei mokama darbo atlyginimą kursų metų. suma susirinko apie 1500Lt. Jejgu aš neparašyčiau to prašyme jis tiesiog jo nepasirašytų. Bet kažkodėl per klaidą jis man pervedė 2036Lt. nors turėjo pervesti daug mažiau. klausymas tame ar jis gali iš manes dabar išieškoti tuos pinigus ? nors aš negavau jokio atsiskaitimo lapelio.
Peržiūrėti atsakymą »
Pasibaigiant darbo santykiams, nesvarbu kokiu pagrindu jie baigiasi, darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju (DK 141 str. 1 d.). Jei Jūsų darbo sutartis yra nutraukta, atsiskaitymai atlikti (pervestas darbo užmokestis, apmokėta už atostogas), vadinasi darbo santykiai yra pasibaigę. Darbdavys nebeturi jokio teisėto pagrindo išsiieškoti iš Jūsų Jums sumokėtų sumų. Nesvarbu dėl kokių priežasčių jis Jums pervedė būtent tokio dydžio pinigų sumą, ji jau yra Jūsų nuosavybė. Nebent Jūs norėtumėte savanoriškai jam grąžinti tam tikrą dalį. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Gitana

Laba diena,norečiau paklausti mano tėtis 2006 m parašė testamentą kuriuo pusę namo ir pusę žemės palieka mano mamai. Namas buvo tik tėčio,o žemė bendras turtas,o kita puse mano broliui,esame 2 vaikai šeimoje. mama savo dalies paveldėtoja paskyrė mane. Mama mirė 2010m, aš kaip paveldėtoja susitvarkiau žeme,namo ne,nes tėtis buvo dar gyvas. Dabar tėtis mirė. Tėtis buvo 2011 parašęs dar vieną testamentą,kad namą palieka abiem vaikams per pusę,tai yra man ir broliui. bet 2011m po kellių men. panaikino,nes manė,kad ir taip abiem viskas paliks per pusę.bet aš to nežinojau. Notarė pasakė,kad panaikinus 2011m testamentą galioja 2006 ir po tėvo mirties paveldėtojas tik mano brolis,ar taip gali būti? juk kai panaikino 2011m testamentą mama buvo jau mirusi,kaip ji galejo buti testamento paveldetoja? ar man kaip jos paveldėtojai priklauso ta jos namo dalis ar ne? Ačiū
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- LR CK) 5.19 str. 1 d. kiekvienas fizinis asmuo gali testament palikti visą savo turtą ar jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų)vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Pagal Jūsų aprašytą situaciją Jūsų mama paliko testamentu Jums pusę žemės ir pusę namo. Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testament (CK 5.35 str. 1 d.). Tačiau Jūsų tėvas 2011 m. sudarytą testament pats ir panaikino, kas reiškia, kad liko galioti 2006 m. pagal kurį pusę namo ir žemės paveldėjo mama, kuri spėjo sudaryti naują testament Jūsų naudai. Nelabai yra aišku, ar kitą pusę namo tėvas paliko Jūsų broliui testament, ar broils tik gyveno nepaskirtoje dalyje. Jeigu namas buvo padalintas per pusę testament- pusė jūsų motinai, pusė- broliui, tuomet galioja 2006 m. testamentas ir abu vaikai turi po pusę. Jeigu testament paskirta tik viena pusė namo, o kita taip ir liko tėvo vardu, tai pagal CK 5.22 str. 1 d. testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą bei pagal to paties straipsnio 2 dalį prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testament, jeigu testament nenumatyta kitaip. Tai reiškia, kad jeigu Jūsų tėvas neįtraukė brolio į testamentą, tėvo dalis bus dalinama tarp Jūsų ir brolio. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus

Juratė

Sveiki. Noriu paklausti, draugas padovanojo masina, uzregistravo mano vardu, o dabar nori ja atsiimti, viena diena sako atiduoti kita jau nebereikia. Kaip elgtis tokioj situacijoje, sako jei negrazinsiu paduos i teisma.
Peržiūrėti atsakymą »
Kaip nustato LR Civilinis kodeksas, pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai (pabrėžiu „neatlygintinai”) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisę vienašaliu sprendimu atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę, negalioja, t.y. viena dieną dovanoju, kitą dieną – atsiimu. Tačiau, asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal LR VRM ministro įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“ nustato transporto priemonių įregistravimo, išregistravimo tvarką. Šioje tvarkoje minima, kad transporto priemonė turi būti išregistruota dovanojimo atveju. Apibendrinant, perregistruojant transporto priemonę, pasikeičia jos valdytojas (tai vienas iš kelių atvejų), kuriam pereina nuosavybės teisė, t.y. šį turtą (daiktą) valdyti, naudoti ir juo disponuoti, taip pat pereina ir atsakomybė, susijusi su šio turto naudojimu. Jau tik naujas valdytojas sprendžia, ką su tuo turtu daryti toliau. Ir pabaigai. Kiekvienas asmuo (veiksnus) turi teisę kreiptis į teismą, dėl tariamai pažeistų jo teisių atkūrimo. Asmens pareiškimas kito asmens atžvilgiu, kad bus kreiptasi į teismą, neturėtų būti naudojamas kaip priemonė kažkokiam tikslui pasiekti. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Vylius

Laba diena, Esu saukiamas i teisma liudytoju, noriu paklausti, jei teismo posedis vyksta 30 km nuo mano gyvenamos vietos, o as neturiu kaip atvykti (neturiu automobilio, neturiu pinigu sumoketi uz transporto bilieta ir tt.) kas turi buti suinteresuotas mane pristatyti i teisma? Is liudytojo apklausos tvarkos "Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis teismo šaukiamas dėl ligos, senatvės, invalidumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrinti jo atvykimo." Ar tai reiskia, kad ieskovui neuztikrinus mano atvykimo, as galiu neatvykti? Taip pat, jei nusikaltimas yra nufilmuotas stebejimo kameru, ar tai neskaitoma kaip "Jeigu bylos aplinkybės, kurioms nustatyti buvo šaukiami liudytojai, yra pakankamai nustatytos, tai dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas savo nutartimi gali atleisti nuo apklausos atvykusius liudytojus ar kai kuriuos iš jų" ar galima tokiu atveju (Esant nufilmuotam nusikaltimui) prasyti teismo buti atleistam nuo liudyjimo ? Aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
LR Baudžiamojo proceso kodekse (81 straipsnis) yra nustatyta liudytojo teisė gauti turėtų išlaidų atlyginimą, t.y., kad būtų atlyginamos Jūsų kelionės išlaidos pateikus prašymą teismo sekretoriatui. Pažymėtina, kad kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos numatytos procesinės prievartos priemonės. Teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar ją atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be šių asmenų išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauką šiems asmenims iškviesti. Taip pat liudytojas, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, gali būti atvesdinamas. Apibendrinant, turėtumėte teismą bent jau informuoti apie esamą padėtį ir vykdyti teismo nurodymus. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Alina

Laba diena. Yra tokia situacija: tėvas nepadarė jokio testamento ir po jo mirties beliko sudaryta kažkada sena sutartis dėl buto, kad savininkai to buto yra tėvas ir sūnūs. Tačiau buvo 2 vaikai. Ir kada tėvas mirė butas atiteko 2 vaikams per puse. Tačiau vienas iš jų visiškai nesirūpina jei butu nei skolomis kurias paliko tėvas. Tik 1 sūnūs apmokėjo visas notaro išlaidas, visas skolas po tėvo mirties bei buto komunalinius. Ar tokių pagrindų būtų galima iš to kito sūnaus atimti palikimo dalį?
Peržiūrėti atsakymą »
Iš pateiktos situacijos galima spręsti, kad butas buvo paveldėtas pagal įstatymą, kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tačiau neaišku kokia bendrosios nuosavybės teisė rūšys buvo nustatyta. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Pažymėtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Apibendrinant, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turėti nuosavybės teisę į tą dalį, taip apsisaugant nuo galimai būsimų kreditorių reikalavimų ateityje. Taip pat galite kreiptis į teismą su prašymų (išdėstant pagrįstas aplinkybes) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitai proporcingai turto daliai. Paprastai (kol kas) atimti palikimo dalį negalėsite, tačiau kaip jau minėta, yra numatyta teisę į nuostolių, kurie atsirado išlaikant bendrąją nuosavybę, atlyginimą. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Renija

Sveiki, Gavau įsakymo pranešimą apie tai, kad esu skolinga VSF. Tačiau turiu įtarimą, kad buvo pažeista tvarka: Pagal LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMĄ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ, SKIRTŲ STUDIJŲ KAINAI VALSTYBĖS FINANSUOJAMOSE STUDIJŲ VIETOSE APMOKĖTI, ARBA JŲ DALIES GRĄŽINIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETĄ TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 7 arba 9 punktą aš įsakymą gavau pavėluotai. Ar tai gali būti pakankamas pagrindas man kreipiantis dėl įsakymo panaikinimo? kitaip tariant, ar galėčiau tokiu atveju būt atleista nuo įmokos mokėjimo?
Peržiūrėti atsakymą »
Akivaizdu, kad tvarkos aprašai sudaromi tam tikroje srityje atsiradusiems santykiams tarp dalyvių (subjektų) sureguliuoti. Normos, nustatytos tvarkos apraše, privalomos visoms dalyvaujančioms šalims. Tvarkos apraše tam tikriems veiksmams atlikti yra nustatyti terminai. LR Civiliniame kodekse termino apibrėžimas pateikiamas kaip įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. Terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Įgyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda (įgyjama) tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Apibendrinant, terminai teisėje - tai teisinę reikšmę turintis laikotarpis. Terminų nesilaikymas gali turėti didelės reikšmės dėl ginčo nagrinėjimo klausimo iškėlimo ir jo nagrinėjimo ateityje. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Arūnas Daublys. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Neringa

Laba diena, Esu išsituokusi ir planuoju šią vasarą išvykti į užsienį atostogauti su vaiku. Ar buvęs sutuoktinis gali uždrausti vaikui išvykti iš šalies? ar reikalingas juridinis jo leidimas? Su pagarba
Peržiūrėti atsakymą »
Jūs nenurodote, bet iš Jūsų klausimo seka išvada, kad vaikas yra nepilnametis. Tik tokiu atveju gali kilti problemų dėl jo išvykimo. Vaiko išvykimas į užsienio valstybę gali būti laikinas ir nuolatinis, t.y. išvykimas nuolat gyventi į užsienio valstybę. Mums aktualus tik laikinas išvykimas, nes Jūs kalbate apie atostogas užsienyje, todėl apie nuolatinį nekalbėsime. Laikinas vaiko išvykimas į užsienio valstybę yra tuo atveju, kai vaiko kelionės į užsienio valstybę tikslas yra turistinė kelionė, giminaičių lankymas mokyklos atostogų metu, kelionė gydimosi tikslais. Kitas svarbus aspektas liečias pačią užsienio valstybę, t.y. ar ji priklauso Šengeno erdvei ar ne. Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 26 Europos šalys (iš jų – 22 ES valstybės narės): Belgija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, taip pat Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija. Visų pirma, aptarkime išvykimą į valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei. Vaiko laikinas išvykimas – tai Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, kai nedeklaruojama kita vaiko gyvenamoji vieta. Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Taigi vaiko išvykimas į užsienio valstybę ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui laikytinas laikinu išvykimu. Tokiu atveju siekiant nustatyti, ar būtinas vaiko tėvų ar vieno iš jų sutikimas, reiktų nustatyti, su kuo į užsienio valstybę vyksta vaikas. Mums aktualus tik tas atvejis, kai vaikas vyksta su vienu iš tėvų. Tuo atveju, jei vaikas į užsienio valstybę vyksta su vienu iš tėvų, kito vaiko tėvo sutikimas nėra reikalingas. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, pavarde, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pareikalavus, turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas. Jei vaikas laikinai vyksta į valstybę, priklausančią Šengeno erdvei, nepriklausomai, nuo to, su kuo vyksta vaikas, jis su savimi turi turėti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taigi, apibendrinant galima pasakyti, kad Jūsų atveju nėra svarbu į kurią valstybę vyksite, jei vaiko išvykimas yra laikinas, Jūsų buvusio sutuoktinio juridinio sutikimo nereikia. Apie sutikimą aktualu būtų kalbėti tuo atveju, jei į užsienį su vaiku norėtumėte išvykti nuolat gyventi, nes, nesvarbu, kad santuoka yra nutraukta, vaiko tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Taip pat turi būti užtikrinama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai atitinka vaiko interesus. O tai, išvykus gyventi į užsienį, tampa komplikuota. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Žaneta

Sveiki,įmonė nuomoja is darbuotojo mašina,kuria jis pats ir naudoja darbe.Ar reikia surašyti materialinės atsakomybės sutarti su siuo darbuotoju,jei masina nuosavybės teise priklauso darbuotojui,įmonė iš jo tik nuomoja? Dėkui.
Peržiūrėti atsakymą »
„Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.[...]“ Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 256 str. 1 d. Mūsų nuomone visiškos materialinės atsakomybės sutartis tokiu atveju nėra būtina, tačiau gali būti sudaryta. Galimas atvejis kai materialinė atsakomybė galėtų net neatsirasti jeigu darbdavio turtui nebūtų padaryta jokia žala (LR Darbo Kodekso 246 str. 1 d.), o tai yra viena būtinų atsakomybės atsiradimo sąlygų. Priešingu atveju, kalbant apie žalą padaryta automobiliui, automobilio savininkui reikia ją atlyginti, šią žalą pagal nuomos sutartį (taip pat gali priklausyti nuo nuomos sutarties turinio) turėtų padengti darbdavys, tuo pačiu darbdavys įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę prieš tikrąjį žalos kaltininką – darbuotoją. Tokioje situacijoje kaltininkas bei automobilio savininkas sutampa, todėl bet koks bandymas išieškoti žalą netenka prasmės, tačiau reikėtų paminėti, kad toks atvejis nėra neįmanomas. Vis dėlto susidarius tokiais situacijai, visiškos materialinės atsakomybės sutartis reikštų, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kitaip LR Darbo kodekso 254 str. numato didžiausia žalos dydį – ne daugiau kaip darbuotojo trijų vidutinių mėnesių darbo užmokesčių dydis. Taip pat verta paminėti, kad už darbuotoją, atliekantį savo pareigas ir vairuojantį darbinį automobilį, kuris padarė žalą tretiems asmenims (pvz.: avarija) yra atsakingas darbdavys, kuris įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę prieš darbuotoją, tačiau ir šiuo atveju taip pat yra taikomas materialinės atsakomybės dydžio ribojimas. Todėl nors sutartis nėra būtina, norint apsidrausti ja tikrai galima sudaryti. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Darius Kazinec. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Violeta

Laba diena, norečiau sužinoti mirus tėveliui atsisakiau palikimo, bet išaiškėjo, kad tėvelis pirko už dividentus ūkinį pastatą, jis dar neįregistruotas. Ką tada daryti, jei aš jau pasirašius o tik dabar išaiškėjo, o pasirašyme jis nėra įtrauktas į palikimą. kur reikia kreiptis toliau. Tėtis mirė prieš nepilną mėnesį
Peržiūrėti atsakymą »
Palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio. Palikimo atsisakymas reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę. Atsisakydamas priimti palikimą įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią teisę paveldėti. Įpėdiniui atsisakius palikimo kiti įpėdiniai įgyja teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo ankstesnio įpėdinio pareikšto atsisakymo dienos. Jeigu kiti įpėdiniai nepriima palikimo per tris mėnesius, teisė priimti palikimą pereina valstybei. Šios kito įpėdinio pagal įstatymą įgytos teisės negali panaikinti įpėdinis, atsisakęs palikimo, atšaukdamas atsisakymą priimti palikimą per tris mėnesius nuo atsisakymo priimti palikimą dienos. Per šį terminą kitas įpėdinis jau gali būti priėmęs palikimą. Joks asmuo negali vienašaliais savo veiksmais atimti kito asmens įgytų pagal įstatymą teisių. Nors palikimo atsisakymo ir negalima atšaukti, tačiau jį galima pripažinti negaliojančiu pagal bendrąsias sandorių pripažinimo negaliojančiais taisykles (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.78-1.96 str.). Pavyzdžiui, įpėdinis gali įrodinėti, kad jis atsisakė palikimo dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, dėl suklydimo, šio sandorio metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir panašiai. Todėl jeigu Jūs vis dėlto norite priimti paveldėjimą, Jums reikia kreiptis į teismą dėl palikimo atsisakymo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pagrindas turėtų būti suklydimas (LR CK 1.90 str.) dėl paveldimo turto apimties, nes atsisakymo metu Jūs nežinojote apie ūkinį pastatą. Toks pagrindas Jums negarantuoja, kad palikimo atsisakymas bus iš karto pripažintas negaliojančių, taip pat, jeigu kitas įpėdinis priėmė paveldėjimą, tektų ginčyti jiems išduotus paveldėjimo teisės liudijimus. Tačiau jeigu Jūs nenorite priimti paveldėjimą Jums nereikia imtis jokių veiksmų. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Darius Kazinec. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Laura

Laba diena, Norėjau pasiteriauti kur turėčiau kreiptis ir ką daryti, kai darbdavys jau praėjus mėnesiui laiko nuo mano savanoriško išėjimo iš darbo nesumoka man priklausančių pinigų? Priklauso man visas mėnesinis atlyginimas ir plius už pusę metų pradirbtą laiką nepanaudotų atostogų pinigėliai.
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - LR DK) įtvirtinta darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį iki jos pasibaigimo, laikantis įstatyme numatytos tvarkos. LR DK 127 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojui tinkamai įspėjus darbdavį apie norą nutraukti darbo sutartį ir pasibaigus įspėjimo terminui, darbdavys privalo ją nutraukti ir atsiskaityti su darbuotoju. To paties kodekso 141 straipsnis reglamentuoja minėto atsiskaitymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį su darbuotoju visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną. Tą dieną turi būti išmokėtos visos darbuotojui priklausančios pinigų sumos. LR DK 141 straipsnio 3 dalis numato darbdavio atsakomybę už savo pareigų nevykdymą, t.y. kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, Jums priklauso ne tik neišmokėtos pinigų sumos, bet ir vidutinis Jūsų darbo užmokestis už uždelstą laiką (t.y. už mėnesį). Norėdama išsireikalauti Jums priklausančius pinigus, pirmiausia turėtumėte raštu kreiptis į savo buvusį darbdavį. Prašyme privaloma nurodyti savo vardą, pavardę, įmonės pavadinimą, darbdavio vardą ir pavardę, prašymo surašymo datą, pažeistas teises (pažeidimo esmę), datą, kada sužinojote apie savo teisių pažeidimą bei reikalavimą darbdaviui. Be abejo, šį prašymą privalote pasirašyti. Darbdavys per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos privalo Jus pakviesti į tiesiogines derybas dėl nesutarimo išsprendimo (reikalavimo dėl galutinio atsiskaitymo patenkinimo) ir raštu pranešti savo sprendimą. Jei darbdavys atsisako priimti prašymą ar priima Jūsų netenkinantį sprendimą, kyla darbo ginčas. Tokiu atveju per 20 darbo dienų privalote kreiptis į darbdavį dėl komisijos darbo ginčui nagrinėti sudarymo. Pabrėžtina, kad ši procedūra Jūsų minėto ginčo atveju privaloma. Prašyme sudaryti komisiją turėtumėte nurodyti: a) savo vardą, pavardę bei pareigas; b) įmonės pavadinimą, darbdavio vardą bei pavardę; c) šio prašymo surašymo datą; d) pažeistas savo teises; e) sužinojimo apie teisių pažeidimą datą; f) kreipimosi į darbdavį dėl pažeistų teisių atkūrimo datą; g) Jūsų atstovo vardą, pavardę; h) reikalavimą darbdaviui. Prašymą privalote pasirašyti. Prie jo galite pridėti Jūsų reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Darbdavys privalo priimti Jūsų prašymą dėl komisijos darbo ginčui nagrinėti sudarymo ir jį užregistruoti. Komisija sudaroma iš darbdavio paskirtų ir darbuotojo interesams atstovaujančių asmenų (komisijos narių skaičius nustatomas šalių tarpusavio susitarimu). Komisija turi būti sudaryta ir darbo ginčas komisijoje išnagrinėtas per vieną mėnesį nuo darbuotojo prašymo sudaryti komisiją gavimo dienos. Komisijos sprendimas priimamas išnagrinėjus šalių pateiktus dokumentus, atsižvelgiant į jų paaiškinimus komisijos narių susitarimu. Jei šalims susitarti nepavyksta, tai nurodoma komisijos posėdžio protokole. Pabrėžtina, kad komisijos sprendimai turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Jie įsigalioja per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimą darbdavys privalo įvykdyti per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys - jei darbo ginčų komisijos sprendimas neapskųstas teismui, jis gali būti vykdomas priverstine tvarka - jei sprendimas tenkina darbuotoją, jis turi teisę 3 mėnesių laikotarpiu kreiptis į teismo antstolių įstaigą dėl komisijos sprendimo priverstinio įvykdymo. Tuo atveju, jei komisija dėl darbo ginčo nagrinėjimo nebuvo sudaryta ar ginčas nebuvo išnagrinėtas per 1 mėnesį nuo darbuotojo prašymo gavimo dienos, arba komisijos sprendimas netenkina darbuotojo, jis (darbuotojas) per 10 darbo dienų nuo komisijos sudarymo termino pabaigos, nuo sprendimo gavimo ar nuo dienos, kai turėjo jį gauti, dėl darbo ginčo nagrinėjimo gali kreiptis į teismą ir teismine tvarka apginti savo teises. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkas – savanoris Božena Kostecka. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

LIDA SVYLIENĖ

Mano dukrą perėjoje partrenkė automobilis ir sunkiai sužalojo Tuo metu ji buvo nepilnametė,aš tuo metu buvau jos atstovė ir pati surašiau civilinį ieškinį.Teisminis procesas užsitesė1,5 metų ir dukra tapo pilnametė.Dėl dukros psichologinės būklės ir nenoro nieko žinoti apie bylą aš jos neinformavau apie civilinio ieškinio sumas.Teismo posėdžio metu prokurorė labai įžūliai ir pašaipiai apklausinėjo dukrą-detaliai klausinėjo kokių sumų prašome už moralinę ir už materialinę žalą ir liepė detaliai išvardinti kas jas sudaro ir pan. mergaitei pasimetus pašaipiai tuo mėgavosi. Ar aš negaliu ir toliau būti jos įstatyminė atstovė tuo klausimu,nes autoįvykio metu ji buvo nepilnametė, o po sunkaus sužalojimo nespėjo nei fiziškai nei psichologiškai atsigauti Ar gali būti mano dukra nekaltinama tuo,kad susimaišė cituodama moralinę ir materialinę žalas ir nežinojo tikslių jų sumų,nes nedalyvavo ruošiant civilinį ieškinį ir jo surašymo metu buvo nepilnametė.
Peržiūrėti atsakymą »
Prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi atstovo pagal įstatymą teisėmis procese gali būti leidžiama dalyvauti asmens, kuris nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių (pvz. dukters sunki psichologinė būsena po patirto eismo įvykio) negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis (pvz. neturi teisinio išsilavinimo arba teisinių žinių), šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą. Atstovas pagal įstatymą turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Atstovas pagal įstatymą šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir į teismą, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos. Atstovas pagal įstatymą gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas. Šiais atvejais jis turi ir liudytojo ar civilinio atsakovo teises bei pareigas. Apibendrinant, tesmui turėtumtė įteikti prašymą (raštu), dėl atstovavimo dukrai pagal įstatymą, kuriame nurdytumėte visas reikšmingas aplinkybes, kodėl toliau turėtumėte atstovauti bylos nagrinėjimo procese. Jūsų dukra neturėtų būti kaltinama dėl to, kad sumaišė atlygintinas sumas, pirmiausia turi būti nsutatyti nusikalstamos veikos požymiai (subjektyvieji ir objektyvieji). Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Raimonda

Laba diena, reikia skubaus atsakymo is teisininko puses. Situacija tokia: del namo pardavimo kreipemes i agentura 2011 m., buvo pasirasyta tarpininkavimo sutartis 6 menesiams. Jai pasibaigus agentura ir toliau reklamavo, sakydami "lai buna", nors mes sutarties su jais neprateseme. Atsirado pirkejai ir mes pardaveme nama 2013 m.. Agentura nei atvede mums pirkejus, nei dokumentaliai suformino peliminaria pirkimo-pardavimo sutarti su pradine imoka, ko pasekoje pradejo "puolima" el.pastu, skambuciais ir registruotais laiskais, irodynedami, kad sutartis buvo nutraukta vienasaliskai. Ju sutarties kopijoje sutartis galioja iki objektas bus parduotas. Idomu, ar teisiskai galioja terminas "iki objektas bus parduotas". Prideta saskaita, kuria reikia apmoketi per 3 d.dienas, kitaip kreipsis i teisma. Mes esame tikri, kad musu sutartis yra svarus argumentas ir ji jau senai pasibaigusi, musu manymu jie sutarti yra suklastoje. Kaip patartumete elgtis? Labai ačiū už skubu atsakyma, šiandiena paskutine diena.
Peržiūrėti atsakymą »
Pirmiausia reikėtų pažymėti tai, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas (šiuo atveju – namo pardavimas), nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taip pat svarbu dar kartą peržiūrėti sutarties sąlygas. Jeigu tam tikros sandorio teisinės pasekmės siejamos su termino pabaiga, tai sandoris ar prievolė nustoja galioti tam terminui pasibaigus (kaip nurodėte, sutartis galiojo 6 mėn.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją (ataskaitą) apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą. Tokiu atveju galite pareikalauti, kad paslaugos teikėjas nurodytų kokie veiksmai buvo atlikti vykdant Jūsų namo pardavimą (kadangi, taip galima teigti, kad pardavimo procesa vyksta, tačiau jokių konkrečių veiksmų nebuvo padaryta), nes šiuo atveju darytina prielaida, kad namą pardavėte be vykdytojo (paslaugos teikėjo) pagalbos, o sutarties galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs. Terminas “iki objektas bus parduotas” teisiškai galimas (pvz. sutartis (prievolė) baigsis, kai bus įvykdyta kažkokia sąlyga), tačiau tai jau yra kaip paslaugos galutinis įvykdymas iš paslaugos teikėjo pusės, bet pagal pateiktą situaciją namą pardavėte patys. Toks teiginys galėtų būti ir kaip “užslėpta sutarties sąlyga”. Apibendrinant, nereikėtų dvejoti dėl savo veiksmų (teisėtų), jei kitas subjektas (suinteresuotas asmuo) ketina (yra suteikta tokia teisė) kreiptis į teismą. Pažymėtina tai, kad pareiškėjui teks pareigą įrodyti, kad Jūs vienašališkai nutraukėte sutartį, kad pareiškėjas, o ne Jūs suradote pirkėją. Tokiu atveju turite sutartį, kuria ir remsitės teisme (jei įvykdėte visas starties sąlygas). Pabaigai, kaip ir minėta, pareikalaukite iš paslaugos teikėjo ataskaitos. Tai, kad paslaugos teikėjas kriepėsi į teismą būsite informuoti pranešimu, kuriame bus paskirtas terminas atsiliepimui pateikti, kuriame visas aplinkybes ir išdėstysite. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Arunas

Laba diena, norejau paklausti, ar imone gali neismoketi algos ir atostoginiu uz 6 menesius. Dirbau UAB direktoriumi, nuo 2013 04 30 dienos parasiau prasyma atleisti is pareigu, imones buhalteres ir akcininkas neismoka atlyginimo, nes saskaitoje uztenka pinigu tik sumoketi Sodros mokescius. Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Ne, negali. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradžios ir pabaigos datas, o darbuotojo prašymu  darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką). Taip pat norėtųsi paminėti ir darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarką (gal tai yra viena iš priežasčių, dėl ko darbdavys nenri sumokėti visų Jums priklausančių išmokų nutrūkus darbo teisiniams santykiams). Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Mindaugas

Užsakiau internetu, "Nuotekų valymo įrenginių automatizavimo projektą" kad padarytų, ir norėčiau paklausti kaip man juom pasitikėti kad jis man atsius šį darbą kai aš jam pervesiu pinigus. Kokią reikėtų sudaryti sutartį šiuo atveju?
Peržiūrėti atsakymą »
Reikėtų sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Šia sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šioje sutartyje taip pat turėtumėte numatyti paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo pareigas, ataskaitų pateikimą, kainą, apmokėjimo tvarką ir t.t. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Rima

laba diena, įmonei yra iškelta bankroto byla, tuoj prasidės darbuotojų atleidimas, žinom, kad įmonėje yra lėšų atsiskaityti su darbuotojais, t.y. darbo užmokesčiui, išeitinėms išmokoms, tačiau bankroto administratorius tvirtina, kad dėl išmokų jis privalo kreiptis į garantinį fondą. Ar, tai yra teisinga?
Peržiūrėti atsakymą »
Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.:"Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Taigi, teismo paskirtas įmonės bankroto administartorius Jus informavo teisingai, jog dėl išmokų Jums, kaip pirmos eilės kreditoriams (kurių reikalavimai tenkinami pirmiausia), jis turės kreiptis į garantinį fondą.

REGINA

pasirašiau neprotestuotina vekseli su namu bendrijos pirmininku, pasirodo vekselis išrašytas neteisingai priskaičiuotai sumai, o pirminikas jau atleistas, naujai priimtas pirminikas reikalauja apmoketi pilnai vekseli, noriu paklausti ar privalejo naujai isrinktas pirminikas informuoti mane, kad atleistas pirminikas su kuriuo as pasirasiau vekseli ir priimtas naujas
Peržiūrėti atsakymą »
Įstatymas nenumato tokios pareigos. Vekselio ir teisių pagal jį perleidimo naujam savininkui procedūra (indosavimas) atliekama kitoje vekselio pusėje ar jo pratąsoje darant specialų perduodamąjį įrašą „mokėti pagal įsakymą“ ar „vietoj manęs mokėti“ ir pasirašant. Naujasis vekselio turėtojas šį skolos dokumentą taip pat gali perleisti tretiesiems asmenims, darydamas naują indosamentą. Vekselis, kuriame yra žyma „mokėti pagal pateikėjo įsakymą“ arba tik pradinio vekselio turėtojo parašas, perleidžiamas nedarant jokių papildomų įrašų. Pažymėtina ir tai, kad apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis. Vekselio turėtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies įmokos. Sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Taip siekiant ateityje išvengti ginčų (teisminių) tarp šalių. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Jurgita

Labas vakaras norejau paklausti per kiek laiko is klp i siaulius ateina ikalinimo vietoj dokumentas.Nes mes turim bendra vaika jis pripazista ir norim notariskai patvirtinti.
Peržiūrėti atsakymą »
Siunčiant bendra tvarka (paštu), tai gali užtrukti iki 1-2 dienų, jei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato specialios tvarkos. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

vidma

Laba diena. Esu "ukininkas" smulkus, vienas asmuo man sutiko viena seima 3 asmenys sutiko isnomuoti 17 ha zemes, sudareme savininku ir tarp manes panaudos gavejo 3 m sutarti. Taciau, nuvaziavus i laukus, pastebejome neatitikima, t.y., kad vienas is zemes kaimynu yra apie 3-4 ha zemes susiares ir apsejas paseliais siuo atveju savavaliskai nezinant savaninkam , be ju sutikimo , taigi siuo atveju as panaudos gavejas, kaip turiu elgtis su ta apseta savavaliska zeme? Ar as turiu teise ja deklaruoti kaip savus paselius ar as pazeisiu to asmens teises , kuris suares ir pasejas derliu? Pagal atpk 45 straipsni lyg raso , kad uz savavaliska zemes naudojima gresia nuo 1000 iki 2000lt, tai gi, iskelus savininkams toki teismini procesa ar galimi kompensacijos uz neteiseta panaudota zeme? Ir kokiu kastu pareikalautu savininkams toki klausima iskelus teisme. Dekui
Peržiūrėti atsakymą »
Pirmiausia, pretenzijas asmeniui, kuris savavališkai naudoja privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, turi pareikšti pats žemės savininkas (šiuo atveju nuomotojas), kadangi tiek nuosavybės, tiek ir daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe, savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą (šiuo atveju Jums) pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (nežinojo, kad dalis žemės jau yra savavališkai užimta). Šiuo atveju, nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą ir garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą, priešingu atveju nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį. Kaip elgtis susidariusioje situacijoje? Pirmiausia reikėtų konstatuoti faktines aplinkybes, t.y. turėtumėte kreiptis į antstolį, kad būtų surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taip būtų užfiksuoti bet kokius objektyviai matomus arba girdimus įrodymus. Jei reikia, faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos keletą kartų – fiksuojant daiktų ar turto būklę iki aplinkybių, galinčių turėti įtakos šiai būklei, atsiradimo ir po to, kai šios aplinkybės susiklosto, – siekiant užfiksuoti pakitusią daiktų būklę (pvz. pasėliai sunaikinami ir teigiama, kad nieko nebuvo, bet žala realiai padaryta). Po to, reikėtų kreiptis į tą asmenį, kuris savavališkai tai padarė (jei asmuo yra žinomas) ir pateikti pretenziją dėl nuotolių atlyginimo. Taip, LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnis numato tokią administracinę nuobaudą. Savininkas turėtų kreiptis į artimiausią policijos komisariatą (nuovadą) ir pateikti pareiškimą dėl nuosavybės teisių pažeidimo, tačiau dėl patirtų nuostolių atlyginimo (jei nebus pasiektas susitarimas) reikės kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Visus patirtus nuostolius, kompensaciją, bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti pažeidėjas. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Jolanta

Laba diena, pasistengsiu labai trumpai ir suprantamai parašyti apie rūpimą klausimą. Močiutė mano vyrui testamentų paliko visą savo turtą (žemę). Mano vyro tėvas dar buvo gyvas (močiutės sūnus). Šiuo metu močiutės sūnus miręs. Yra jo žmona ir dukra. Močiutė silpnos sveikatos. Ją padeda prižiūrėti kaimynė, kuri kelis kartus į dieną ateina paslaugyti. Mes su vyru atvažiuojame kelis kartus į savaitę, kaip ir jo sesuo (močiutės anūkė). Kiekvienas iš mūsų stengiasi padėti močiutei. Mano vyras močiutės įgaliotas tvarko dokumentus dėl žemės. Paaiškėjo, kad daug ką reikia padaryti. Mes iš savo lėšų mokame už dokumentų tvarkymą. Vyro sesuo sužinojo apie testamentą. Pareiškė, kad mano vyras negaus visos žemės, nes ji jau yra parašiusi vieną raštą. Pasak jos jis jai užtikrins galimybę gauti savo dalį. Mes nesuprantame kokį raštą ji galėjo parašyti ir kam. Ji yra dirbanti ir viena augina dukrą. Dėkoju
Peržiūrėti atsakymą »
Pažymėtina tai, kad kiekvienas fizinis asmuo (šiuo atveju Jūsų vyro močiutė) gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam (Jūsų vyrui) ar keliems asmenims (Jūsų vyrui arba vyro seseriai), kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius (turto palikėjas) turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti. Testatorius taip pat gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Ir tai yra teisinga bei logiška. Kodėl testatorius turėtų palikti savo turtą tam, kuris juo nesirūpino ir pan. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Jeigu testatorius nenurodė, kokią turto dalį palieka kiekvienam iš įpėdinių pagal testamentą, turtas tarp jų dalijamas lygiomis dalimis. Apibendrinimui, testatorius gali sudaryti testamentą tik pats ir, tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Reikėtų paminėti ir testamentų rūšis. Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje ir asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Ir pabaigai. Turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Paveldint pagal įstatymą, palikimas dalinamas lygiomis dalimis (su minėtomis išimtimis), o paveldint pagal testamentą – paveldi konkretus asmuo (asmenys), nesvarbu, kad yra keleti įpėdiniai. Sunku pasakyti, kokį ten raštą rašė anūkė, gal kreipėsi į atitinkamą instituciją, kad būtų pateiktas teisinis išaiškinimas, ar teisėtai Jūsų vyras paveldi močiutės turtą (nes kaip minėjote, vyras yra įgaliotas tvarkyti dokumentus), tačiau pati močiutė sprendžia (kol leidžia jos sveikata) kam palikti turtą. Nebent testamentas nebus sudarytas, tada turtas bus paveldėtas pagal įstatymą ir įpėdinių pagal įstatymą eilę. LR Civilinis kodeksas numato ir testamento nuginčijimo bei negaliojimo atvejus. Į šį klausimą atsakė/šią publikaciją parengė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Inga

Laba diena, norėčiau pasiteirauti tokiu klausimu. Mano vyras turi finansinių isiskolinimų. Šiuo metu jis yra išvykęs į užsienį. Ar gali anstoliai pareikalauti iš manęs sumokėti skolas? Areštuoti mano banko sąskaitą? Ačiū labai
Peržiūrėti atsakymą »
Tokios teisės neturi, kadangi išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, išskaitymus iš darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų ir t.t. Tačiau reikėtų paminėti ir tokį dalyką. Nežinoma, kokia tai skola, tarkime, kad tai buvo kredito iš banko paėmimas ir pasirašydami sutartį sudarėte laidavimo sutartį, t.y. Jūs kaip laiduotojas įsipareigojote atsakyti kito asmens (Jūsų vyro) kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Dėl tariamai neteisėtų antstolio veiksmų galite kreiptis raštu į išieškojimą vykdantį antstolį, kuris turėtų pagrįsti savo veiksmus. Jei antstolis Jūsų skundo netenkins, kreipkitės į tą apylinkės teismą, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Jonas

Labas rytas. Mokykloje pradirbau 15 metų. Po to išėjau dirbti į rajono savivaldybę ūkvedžiu. Šiame darbe dirbu 7 metus. Kiek priklauso kasmetinių atostogų. Dėkingas už atsakymą.
Peržiūrėti atsakymą »
Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos, jei tai nėra darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Viktorija

Sveiki, pries menesi gavau ypac maza atlyginima, uz svenciu dienas negavau nei cento, o pries pora dienu atejusi i darba is imones vedejos suzinojau kad direktorius paskaiciavo per du simtus mazesni atlyginima, ir ne tik man o ir dar keliems darbuotojams, kokia galimybe atgauti tuos pinigelius? Kur kreiptis?
Peržiūrėti atsakymą »
Norėdama išsireikalauti Jums priklausančius pinigus, pirmiausia turėtumėte raštu kreiptis į savo buvusį darbdavį. Prašyme privaloma nurodyti savo vardą, pavardę, įmonės pavadinimą, darbdavio vardą ir pavardę, prašymo surašymo datą, pažeistas teises (pažeidimo esmę), datą, kada sužinojote apie savo teisių pažeidimą bei reikalavimą darbdaviui. Be abejo, šį prašymą privalote pasirašyti. Darbdavys per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos privalo Jus pakviesti į tiesiogines derybas dėl nesutarimo išsprendimo (reikalavimo dėl galutinio atsiskaitymo patenkinimo) ir raštu pranešti savo sprendimą. Jei darbdavys atsisako priimti prašymą ar priima Jūsų netenkinantį sprendimą, kyla darbo ginčas. Tokiu atveju per 20 darbo dienų privalote kreiptis į darbdavį dėl komisijos darbo ginčui nagrinėti sudarymo. Pabrėžtina, kad ši procedūra Jūsų minėto ginčo atveju privaloma. Prašyme sudaryti komisiją turėtumėte nurodyti: a) savo vardą, pavardę bei pareigas; b) įmonės pavadinimą, darbdavio vardą bei pavardę; c) šio prašymo surašymo datą; d) pažeistas savo teises; e) sužinojimo apie teisių pažeidimą datą; f) kreipimosi į darbdavį dėl pažeistų teisių atkūrimo datą; g) Jūsų atstovo vardą, pavardę; h) reikalavimą darbdaviui. Prašymą privalote pasirašyti. Prie jo galite pridėti Jūsų reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Darbdavys privalo priimti Jūsų prašymą dėl komisijos darbo ginčui nagrinėti sudarymo ir jį užregistruoti. Komisija sudaroma iš darbdavio paskirtų ir darbuotojo interesams atstovaujančių asmenų (komisijos narių skaičius nustatomas šalių tarpusavio susitarimu). Komisija turi būti sudaryta ir darbo ginčas komisijoje išnagrinėtas per vieną mėnesį nuo darbuotojo prašymo sudaryti komisiją gavimo dienos. Komisijos sprendimas priimamas išnagrinėjus šalių pateiktus dokumentus, atsižvelgiant į jų paaiškinimus komisijos narių susitarimu. Jei šalims susitarti nepavyksta, tai nurodoma komisijos posėdžio protokole. Pabrėžtina, kad komisijos sprendimai turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Jie įsigalioja per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimą darbdavys privalo įvykdyti per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys - jei darbo ginčų komisijos sprendimas neapskųstas teismui, jis gali būti vykdomas priverstine tvarka - jei sprendimas tenkina darbuotoją, jis turi teisę 3 mėnesių laikotarpiu kreiptis į teismo antstolių įstaigą dėl komisijos sprendimo priverstinio įvykdymo. Tuo atveju, jei komisija dėl darbo ginčo nagrinėjimo nebuvo sudaryta ar ginčas nebuvo išnagrinėtas per 1 mėnesį nuo darbuotojo prašymo gavimo dienos, arba komisijos sprendimas netenkina darbuotojo, jis (darbuotojas) per 10 darbo dienų nuo komisijos sudarymo termino pabaigos, nuo sprendimo gavimo ar nuo dienos, kai turėjo jį gauti, dėl darbo ginčo nagrinėjimo gali kreiptis į teismą ir teismine tvarka apginti savo teises. Dėl pagalbos surašant visus minėtus dokumentus galite kreiptis į VŠĮ "teisingumo aidas" Teisininkus: el. paštu teisingumo.aidas@gmail.com, telefonu 862200649.

Asta

Laba diena,norejome suzinoti :yra priduoti dokumentai i teisma ,del mamos globos(sluga jau gauname) ji visiskai neapsitarnauja saves,vyras stovi darbo birzoje ,nuneseme dokumentu i birza ,o mums atsake,kad jie isigalios tik po teismo,gal galite mums atsakyti.Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Taip, kadangi pilnamečio (nepilnamečio) asmens globa (rūpyba) yra skiriama teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismų sprendimai (nutartys) įsiteisėja tada, kai pasibaigia apskundimo apeliacine tvarka terminas, jeigu sprendimas (nutartis) nėra apskųstas. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

vita

Laba diena, i.į. dirbu jau 5 metus, visada būdavo atostogos nuo 08.01 iki 08.31 imtinai. Šiais metais kažkodėl man paskaičiavo kad priklauso tik 14 apmokamu dienu (buvau dvi savaites neapmokamose atostogose) aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
LR DK 170 straipsnis nustato sąlygas (atvejus), kurios įskaitomos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Viena iš tokių sąlygų yra nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų, t.y. nemokamos atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių ir tos dienos (14 dienų) nemažina kasmetinių atostogų priklausančių dienų skaičiaus. Pasikartojant, nemokamos atostogos įsiskaito į darbo stažą ir, į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti, tačiau šios atostogos (nemokamos atostogos) negali trumpinti kasmetinių atostogų. Apibendrinant, pateiktu atveju Jums priklauso kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos arba kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos (tokios atostogos suteikiamos: darbuotojams iki aštuoniolikos metų; darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų; neįgaliesiems; kitiems įstatymų nustatytiems asmenims). Į šį klausimą atsakė/šią publikaciją parengė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Gintare

ar galite duoti nuoroda kaip aprasyti vaiko islaikyma teismui, gal nuoroda i pavyzdi?
Peržiūrėti atsakymą »
Laba diena, dėl pagalbos rengiant procesinius dokumentus teismui, prašome kreiptis į VŠĮ "Teisingumo AIDAS" el. paštą: teisingumo.aidas@gmail.com arba telefonu 862200649.

Edita

Sveiki, teismas man priteise skyrybu atveju sumoketi konpensacija buvusiam vyrui iki s.m. rugsejo 15d. bet bankai neduoda man paskolos, kadangi nepakanka pajamu ar imanoma pakeisti teismo nuosprendi kad issimoketinai per kelis metus jam sumoketi skola?
Peržiūrėti atsakymą »
Taip, įmanoma. Pirmiausia, apie tai turėtumėte tartis su išieškotoju (buvusiu sutuoktiniu), kurio naudai buvo priimtas sprendimas (nutartis). Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui (tarkime buvęs sutuoktinis kreipėsi į antstolius) arba teismui. Antstolis, gavęs taikos sutartį, vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal nustatytas taisykles. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jei taip atsitiktų, kad išieškotojas nesutinka, kad priteista kompensacija būtų išmokama dalimis, tada turėtumėte krieptis į teismą su prašymu (kuriame nurodytumėte, kad dėl tam tikrų susiklosčiųsių aplinkybių Jūs negalite sumokėti kompensacijos: netekote darbo, negaunate paskolos, liga ir pan.), kad priteista pinigų suma būtų išskaidyta dalimis ir pan. Panaši situacija gali susiklostyti, jei išieškotojas kreiptųsi į antstolį. Rekomenduotina nuo antstolių nesislapstyti, o bandyti išdėstyti esamą padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per nustatytą terminą (20 dienų). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Antstolis, priežastis, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, pripažinęs svarbiomis, praleistą terminą gali atnaujinti patvarkymu. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (per 20 dienų). Apie visus šioje dalyje numatytus antstolio patvarkymus pranešama skundą padavusiam asmeniui. Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Valentina

Laba diena, po tevo mirties, 2012.01.17 paveldejau puse buto. Bendrasavininke teta, gyvenanti vokietijoje. Buta nusprendeme parduoti. Buto pardavimu uzsiimu as, nuo tevo mirties iki dabar, 2013.05 menesio uz buto komunalines paslaugas moku taip pat as... kadangi buvau radusi pirkeja, o teta negalejo atvaziuoti laiku, ji praradome, nors labai prasiau is Vokietijos atsiusti notaro patvirtinda igaliojima mano vardu del buto pardavimo. Gaunasi, kad ji man trukdo parduoti buta ir jos skola uz komunalines paslaugas auga, kadangi butas per puse, tai ir komunalines paslaugos taip pat turi buti mokamos per puse. Ar butu verta kreiptis i teisma del jos skolos isieskojimo ir trukdymo man parduoti bendra nuosavybe? Nes kalbant ji sutinka buta parduoti, o kai jau reikia eiti "prie reikalo"" ji daro viska kad to neatsitiktu. As jai siuliau issipirkti mano buto dali, bet ji atsisake... kaip man elgtis?
Peržiūrėti atsakymą »
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Apibendrinant, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

INGA

Laba diena. Noriu paklausti. Darbuotojas buvo priimtas dirbti pagal terminuotą darbo sutartį (pavaduoti vaiko priežiūros atostogose esančią darbuotoją). Darbuotoja, kuri buvo vaiko prieziuros atostogose, nutrauke vaiko prieziuros atostogas ir išėjo is darbo. Ar galima pirmam darbuotojui, kuris pavadavo, pratęsti darbo sutartį neterminuotai. Ar reikia jį atleisti ir vėl priimti? Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Pažymėtina tai, kad terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti (DK 126 straipsnis), laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt.). Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui (išskyrus tam tikras išimtis). Apibendrinant, nereikia darbuotojo atleist ir vėl priimti, nes nėra pasibaigę darbiniai teisiniai santykiai. Tai yra darbo sutarties sąlygų keitimas. Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. Šiuo atveju terminuota sutartis turėtų tapti neterminuota. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

vilma

Laba diena, turiu dukra jai paskirta neigalumo pensija 3 grupes nuo vaikystes, paskaiciuota pagal sena minimuma gauna 270lt ji dabar pilnamete darbingumas 45 proc. negali susirasti jokio darbo nes turi lengva protini atsilikima niekas nenori jos idarbinti, birzoje sake kad pati ieskociau jai darbo nes jie neturi ka pasiulyti, gyvename dviese, nezinau kaip ji gales gyventi jei man kas nutiktu, gal galite ka patarti, neturiu jokios informacijos kur kreiptis, gal galima perskaiciuoti jai neigalumo pasalpa pagal nauja minimuma, jai moka ne sodra nes ji niekur nedirbusi, patarkite ka daryti, is anksto dekoju.
Peržiūrėti atsakymą »
Šiuo metu šalyje veikia tokios organizacijos kaip: Lietuvos neįgaliųjų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija ir pan. Šių organizacijų pagrindiniai tikslai atstovauti žmones su negalia, siekti jų pilnaverčio gyvenimo visuomenėje, ginti neįgaliųjų teises ir žmogiškąjį orumą, kovoti prieš jų diskriminaciją, bendrauti ir bendradarbiauti su visuomeninėmis ir valstybinėmis institucijomis sprendžiant neįgalių asmenų aprūpinimo medikamentais, gydymo, psichologines, socialines, adaptacijos problemas ir t.t. Pabandykite kreiptis į šių organizacijų darbuotojus, savanorius, tikrai Jums bus suteikta pagalba. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

diana ajauskiene

kur kreiptis? ir kaip parsisiusti teismo nuosprendi is vokietijos
Peržiūrėti atsakymą »
Turėtumėte kreiptis į Tarptautinės teisės departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Šis departamentas nagrinėja Teisingumo ministerijoje gaunamus asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, konsultuoja Lietuvos ir užsienio valstybių asmenis dėl teisinės pagalbos pobūdžio ir teisinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Nijolė

Laba diena, Mes su vyru norėtume dovanuoti butą sūnui, įrašant kad mes bute galėtume gyventi iki mirtries. Tik baiminamės, kad gali sūnus imti paskolą, užstatant būtą ir paskui jos negrąžinti, ar sugalvotų parduoti būtą, dar prisiimti kreditų, kurie galėtų būta paiimti už skolas. Ačiu
Peržiūrėti atsakymą »
Prieš atsakant į klausimą iš teisinės pusės, reikėtų užduoti kitą klausimą, kodėl svarstote tokią turto dovanojimo galimybę, jei Jūs ten ir toliau ruošiatės gyventi ramiai iki gilios senatvės (kaip sakote: “iki mirties”)? Nereikėtų dovanoti turto, jei yra tam tikrų dvejonių, kadangi susigražinti dovanoto turto bus neįmanoma (nors yra tam tikros išimtys). Kaip ten bebūtų, jei turite tik vieną sūnų (kas yra dar paprasčiau), tai bet kokiu atveju visą turtą paveldės sūnus pagal įstatymą arba pagal testamentą. Taip pat norėtųsi rekomenduoti sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą, tai yra abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas), tokiu būdu užsitikrintumėte orią ir ramią senatvę. Apibendrinimui, praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai tėvai bylinėjasi su vaikai dėl perleisto turto, todėl toks žingsnis turėtų būti labai pasvertas, kadangi kaip jau minėta, tą turtą sūnus galės paveldėti. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

jurgita

laba diena norejau paklausti ar turi teise isleisti nemokamu atostogu.Dirbu maksimoje
Peržiūrėti atsakymą »
Nemokamos atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių. Tai reiškia, jog jos yra suteikiamos konkrečiam įstatyme numatytam tikslui. LR DK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nemokamos atostogos gali būti suteikiamos tokiais atvejais (tokiems tikslams): 1. Darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų; 2. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų; 3. Moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); 4. Neįgaliajam; 5. Darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį; 6. Darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį (šiuo atveju nemokamos atostogos suteikiamos tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga); 7. santuokai sudaryti; 8. Mirusio šeimos nario laidotuvėms. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nemokamos atostogos visais atvejais gali būti suteikiamos tik darbuotojo reikalavimu. Tai neleidžia darbdaviui forminti nemokamų atostogų savo iniciatyva, pavyzdžiui, siekiant slėpti prastovas ar kitos priežastys. Tokiu atveju turi būti forminamos prastovos. Daugeliu atveju, kai darbdaviai laikinai neturi galimybės darbuotojui suteikti darbo, vietoje prastovos forminimo ir mokėjimo bent jau minimalias išmokas, jie siekia darbuotojus išleisti nemokamų atostogų. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

arnas

laba diena, norejau paklausti, dedukas numire ir liko butas dukrai, bet as ji slaugiau, slauga gaudavau, ar man kaip anukui priklauso dalis, nes mama mirus, tai del sito priklausys ?
Peržiūrėti atsakymą »
Pažymėtina tai, kad paveldima pagal įstatymą arba pagal testamentą. Jei palikėjas (testatorius) nesudarė testamento, tai paveldima pagal įstatymą. LR Civilinis kodeksas nustato įpėdinių pagal įstatymą eilę. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai ir t.t. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Kaip jau buvo paminėta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. LR Civilinis kodekse nustatyta ir paveldėjimo atstovavimo teisė. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Tai yra, jei Jūsų mama turėjo dar ir brolių ar seserų, tai jai mirus, Jūs įgyjate teisę paveldėti jos dalį (pavyzdžiui, į ½ buto dalį). Pabaigai reikėtų paminėti ir tai, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Viktorija

Laba diena, Situacija tokia:mano mama gauna tik socialine pasalpa (350lt) is ju moka kiekviena men po 100 lt uz namo renovacija, kazkiek padedu ir as, bet suma, kura reikia sumoket nemaza 5000 lt . Pries kelias dienas gavo laiska, kad susimoket likusia suma per 5 dienas kitaip paduos anstoliams ir tuo paciu dasides teismo ir kitos islaidos.Rangovaidarba jau baige. Mama nezino ka daryti, nes ji juk neatsisako moket tik neimanoma tokios sumos susimoket per 5 dienas gaunant tik 350 lt. Buvo nuejus i skyriu kur mokami mokesciai uz buto paslaugas ir renovacija, tai jai pasake : niekuom padet negalim???????? Mama mano nuo rugpjucio iseina i pensija ir kaupimo fonde kazkiek yra pinigeliu, bet ji juos nuimt gali tik isejus i pensija, as dali skolos padengt galesiu tik liepos men. Klausimas: ka mamai daryti ir kur kreiptis, kad nepaduotu anstoliams, nes skola ji sumokes tikrai iki rudens. Aciu ir lauksiu Jusu atsakymo Pagarbiai Viktorija
Peržiūrėti atsakymą »
Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui, bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Kitaip tariant, visa renovacija jiems absoliučiai nieko nekainuoja. Pažymėtina ir tai, kad draudžiama nukreipti išieškojimą pagal buto savininko neįvykdytas prievoles dėl atnaujinimo (modernizavimo) projektų jo dalies apmokėjimo, jeigu tai yra vienintelis šeimos (vieno gyvenančio asmens) būstas. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Artur Uld

Sveikivo ,noriu paklausi,pabaigiau karo akademija,su manimm buvo sudaryta prof. kario sutartis, 2011 07 20,tapau karininku,po menesio man pasake kad negaunu leidimo dirbti s slapta informacija, todel atleidzia. As sprendima padaviau i teisma. 2013 m. sausio 18d. buvau atleistas is tarnybos. ir man buvo prisaiciuota sumoketi uz moksla 88 tukstancius lt. 2013 birzeli apelecinio teismo metu,byla limejau ir buvau grzintas. taciau vel man nesuteike slaptumo ir vel atleido is tarnybos ir galiausiai vel priskaiciavo pinigus. Kausimo esme ar as privalau moketi pinigus, jeigu i kariuomene atejau slaptumo neturedamas,be to visos aplinkybes del kuriu man jo nesuteike yra pasenusios
Peržiūrėti atsakymą »
Pažymėtina tai, kad LR Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje yra nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl šių sprendimų, nutarčių, įsakymų ar nutarimų nevykdymo turėtumėte kreiptis į antstolį, dėl šio fakto (nevykdymo) konstatavimo ir tolimesnių teisinių priemonių taikymo, kad teismo sprendimai, nutartys ir t.t., būtų vykdomi. Apibendrinant, Jūs turėtumėte ir toliau vadovautis įsiteisėjusiu apeliacinio teismo priimta nutartimi (sprendimu). Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

gitana

turiu daug neapmoketu kreditu ir dabar nebeuztenku imokoms ka patartumete daryti kaip issivaduot is skolu nes gaunu tik minimuma o jo neuztenka visiems galeciau nors ir puse algos atiduoti bet kaip visiems isdalinti gal ka patartumete kuo toliau tuo daugiau auga delspinigiai ir skolos dideja
Peržiūrėti atsakymą »
Negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta: sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Tačiau reikėtų paminėti ir tai, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Pažymėtina ir tai, kad jeigu be pagrindo įgydamas turtą asmuo sąžiningai klydo, jis savo ruožtu turi teisę reikalauti, kad būtų atlygintos jo turėtos būtinos išlaidos be pagrindo įgytam turtui per nurodytą laiką išlaikyti. Į išlaidų atlyginimą asmuo netenka teisės, jeigu turintis teisę išreikalauti turtą asmuo šios teisės atsisako ir palieka turtą nepagrįstai jį gavusiam asmeniui. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Arturas

Po tevo mirties, butas atiteko motinai ir 2 vaikam po 1/8 dalies. Ar imanoma parduoti buta jei vienas vaikas nesutinka?
Peržiūrėti atsakymą »
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuo atveju vieno vaiko sutikimas nėra būtinas norint parduoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Remiantis LR CK 4.79 str. būtina pasiūlyti pirkti nekilnojamąjį turtą bendrasavininkui, jeigu ketinama parduoti turtą trečiajam asmeniui, tačiau siūlyti nebūtina,jeigu nėra nustatyta turto naudojimosi tvarka ir yra keli bendrasavininkai kurie vienas kitam nori parduoti turtą. Taip pat nereikalingas bendrasavininko sutikimas jeigu turtas ar jo dalis yra dovanojama ar mainoma su trečiuoju asmenimi. Be to pasiūlius pirkti turtą ir per mėnesį negavus bendrasavininko sutikimo pirkti tomis sąlygomis, kuriomis parduodama trečiajam asmeniui, galima jį parduoti(nes reikalaujamas yra tik pasiūlyti), o jeigu gaunate sutikimą, kad turtas būtų parduotas trečiajam asmeniui tiesiog nereikia laukto to vieno mėnesio. Svarbu paminėti, kad jeigu nėra pirkėjo, galima atsidalinti iš bendro turto taip, kad būtų nutraukti bendrasavininkų turtiniai santykiai, vadovaujantis CK 4.80 str. 2 d. galima reikalauti atidalinimo visą savo dalį perleidžiant bendrasavininkui ir už tai reikalaujant turto kompensacijos pinigais. Jeigu bendrasavininkas yra nepajėgus mokėti, galima reikalauti, kad šis perleistų savo dalį jums už rinkos kainą. Neradus bendro sutarimo galima kreiptis dėl atidalinimo išmokant kompensaciją į teismą arba dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Akvilė Jotautaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

irina

Laba diena. Turiu vestuviniu sukneliu nuomos salona. Kovo men. viena nuotaka rezervavo suknele , sumokejo avansa. Paskutinem pavario dienom atsisake rezervavimo ir reikalauja grazinti avansa. Patiriau nuostoliu, nes ta suknele norejo uzsisakyti kitos nuotakos. Kokiu pagrindu i kuo galiu remtis paaiskindama klientei,kad avansas negrazinamas.
Peržiūrėti atsakymą »
Pirmiausia, nereikėtų painioti sąvokų „avansas“ ir „rankpinigiai“. Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Tuo tarpu avanso sąvoka LR Civiliniame kodekse nėra tiksliai apibrėžta, tačiau yra tam tikra nuostata, kad avansas – tai dalis kainos, sumokamos daiktą įsipareigojusiam parduoti asmeniui. Rankpinigiai atlieka kelias funkcijas: mokėjimo, įrodomąją, užtikrinamąją. Susitarimo dėl rankpinigių šalys supranta, kad jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. LAT (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) konstatavo, kad šių trijų funkcijų buvimas leidžia atskirti rankpinigius nuo avansinio mokėjimo. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t.y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Julija

Laba diena, mano 16 metu dukra pasiskolino is klases draugo apynauji fotoaparata ( 5 men. ) .Ta pacia diena ji fotoaparata pamete vienoje kavineje. Buvo pranesta policijai, is vaizdo kameru medziagos buvo matyti jog ji i kavine atejo su fotoaparatu, taciau dingimo aplinkybiu nepavyko nustatyti. Naujo tokio modelio fotoaparato verte siai dienai 1500 lt. Bandem tartis su nukentejusiuoju ir siulem jam atlyginti zala 1000 lt,dukrele del sios priezasties jau isidarbino, taciau jis labai priesiskai nusiteikes ir gasdina teismais, reikalauja naujo tokio modelio fotoaparat. Ar mano nepilnamete dukra turi teise i nemokama teisine pagalba ir ar gali priteisti advokatu islaidas, jeigu gali , tai kokio mazdaug dydzio? Aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą nustatyta tvarka yra teikiama pirminė ir antrinė teisinė pagalba. Pirminė teisinė pagalba šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Be to, ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Apibendrinant, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklos teritorija sutampa su Apygardos teismų veiklos teritorija ir apima rajonų savivaldybes. (Pvz. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklos teritorija sutampa su Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija ir apima Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono savivaldybes). Dėl bylinėjimosi išlaidų, tai būtų sunku konkrečiai atsakyti, kadangi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą arba, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taip pat gali skirti ir advokatų įkainiai už atstovavimą. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Lukas

Sveiki, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą esu priskirtas vienai iš socialiai remtinų socialinių grupių ir gaunu soc. pašalpą. Esu vienas gyvenantis asmuo, studijuoju dieninėse studijose ir už jas moku bei tuo pačiu dirbu, tačiau atlyginimas sieka ~300 Lt per mėnesį, todėl gaunu dar ~50 Lt per mėn. soc. pašalpos. Kadangi esu socialiai remtinas, todėl man dar priklauso soc. stipendija (390Lt), tačiau problema ne su ja. Patį pirmą kartą nuėjus pas savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotoją pildyti dokumentų buvau pateikęs darbo užmokesčio ataskaitą už nepilną mėnesį (atlyginimas siekė ~200Lt), todėl sekančius tris mėnesius gavau perdidelę pašalpą ir susidarė permoką, kurią pastebėjo tas pats darbuotojas atėjus pas jį po 3 mėn. prasitęsti pašalpos skyrimo. Susidariusią permoką, šalių susitarimu, kadangi tai traktavau kaip savo kaltę, t.y. nepranešiau apie materialinės padėties pasikeitimą (nes dar to nežinojau), atskaičiavo pati savivaldybė iš sekančių 3 mėnesių pašalpos mokėjimų man, kadangi tada jau pateikiau teisingą darbo užmokesčio atsakaitą (kaip ir minėjau ~300Lt/mėn) jokių problemų nekilo. Atėjus trečią kartą pildyti dokumentų dėl sekančių 3 mėn. mane nusiuntė pas kitą to skyriaus darbuotoją, kuris patikrino mano naują darbo užmokesčio ataskaitą, pamaigė skaičuotuvą ir pareiškė, jog galbūt dar išeis gauti soc. pašalpą, kadangi jam nepatiko mano atlyginimas, kuris buvo arti nustatytos ribos - 350 Lt, tačiau vis dar siekė ~300Lt. Tačiau supildžiau dokumentus ir grįžau namo. Po kurio laiko atsidaręs el. bankininkystę pastebėjau, jog man savivaldybė tą mėnesį pervedė nebe ~50 Lt, kaip įprastai paskutinius pusę metų, o netgi ~300 Lt (manau, jog tas pasikartos ir kitus, sekančius du mėn.). Tuomet man kilo įtarimas, jog darbuotojas kažką ne ten įvedė savo kompiuteryje ir ne ten kažką įkėlė bespaudydamas skaičuotuvą, kadangi aš pateikiau teisingą darbo užmokesčio atsakitą, kitaip sakant, tai jau nebe mano kaltė, o pačio darbuotojo. Man kyla klausimas, ar šį kartą, nuėjus prasitęsti pašalpos skyrimo man nebus pareikšta, jog vėl susidariusi permoka (kuri turėtų būti ~900Lt) ir iš manęs nepareikalaus jos grąžinti. Ar darbuotojas turi tokią teisę? Norėčiau paminėti to pačio įstatymo 27 str. "Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išieškojimas", kuris teigia: Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nežinau, ar čia šis straipsnis tinka, nes pagal mano žinias Socialinio paramos skyriaus darbuotojas yra valstybės tarnautojas, o ne darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, ar aš klystu? Tačiau perskaitęs minėtą įstatymą daugiau nieko panašaus neradau apie permokos grąžinimo tvarka ir jos pagrindus. Norėčiau paklausti, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujasi savivaldybė, reikalaudama sumokėti permoką, atsiradiusią ne dėl pašalpą gaunančio asmens kaltės ir ar tai teisėta?
Peržiūrėti atsakymą »
Negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta: sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Tačiau reikėtų paminėti ir tai, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Pažymėtina ir tai, kad jeigu be pagrindo įgydamas turtą asmuo sąžiningai klydo, jis savo ruožtu turi teisę reikalauti, kad būtų atlygintos jo turėtos būtinos išlaidos be pagrindo įgytam turtui per nurodytą laiką išlaikyti. Į išlaidų atlyginimą asmuo netenka teisės, jeigu turintis teisę išreikalauti turtą asmuo šios teisės atsisako ir palieka turtą nepagrįstai jį gavusiam asmeniui. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

jonas

Laba diena,noreciau suzinot kaip taikomas senaties terminas neteisetam praturtejimui. Aciu.
Peržiūrėti atsakymą »
Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Į šį klausimą atsakė/šią publikaciją parengė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Jolanta

Laba diena. Dirbu buhalterė, man atėjo du antstolės laiškai(iš skirtingų antstolių).kaip aš turiu iš darbuotojo išskaičiuoti 20%?vienai antslolei 20% ir kitai antstolei 20 %?
Peržiūrėti atsakymą »
ATSAKYMAS Atsakant į klausimą, pirmiausia reikėtų paminėti reikalavimų patenkinimo eilės seką, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį ir, jeigu skolininko lėšas areštuoja keli antstoliai. Apie viską išsamiau. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (754 straipsnis) nustato reikalvimų patenkinimo eilę, t.y.: 1. Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. 2. Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo. 3. Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių. 4. Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. 5. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. To paties kodekso 736 straipsnis nustato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. 2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. 3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Ir pabaigai, jei skolininko lėšas areštuoja keli antstoliai, lėšos nurašomos tam antstoliui, kurio areštas įregistruotas anksčiau, išskyrus tuos atvejus, kai vėliau sąskaitą areštavęs antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo pirmesnės eilės išieškotojams tiek, kiek reikia pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimams patenkinti. Į šį klausimą atsakė/šią publikaciją parengė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

aida

mano vyrui is algos atskaito anstoliai uz kontrabanda baudas,ar as zmona galiu registruoti automobili savo vardu,ar anstoliai nearestuos.
Peržiūrėti atsakymą »
Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (santuokoje), jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Į šį klausimą atsakė/šią publikaciją parengė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Aiste

Sveiki Po kiek laiko (metu )valstybine institucija (pvz. SODRA) gali isieskoti neteisingai ismoketas sumas. Tarkime , kad sumos ismoketos neteisetai del gavejo kaltes.Ar tai sumai skaiciuojami delspinigiai?
Peržiūrėti atsakymą »
Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams yra nustatyti sutrumpintus ieškinio senaties terminus Ieškinio senatis netaikoma: 1) iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; 2) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas; 3) kitų įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta Į šį klausimą atsakė/šią publikaciją parengė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Regina

2012m DNSB ist.23str.3d-butu ir kitu patalpu savininkai ir bendrija kreipdamasi i teisma del visu reikalavimu susijusiu su bendrijos veikla,yra atleidziami nuo zyminio mokescio mokejimo.Tai ir paariau padavus apeliacini skunda,taciau teiseja surase nutarti kad zyminis mokestis nemokamas tik paduodant ieskini,kitais atvejais moketi reikia.Prasau pasakyti kaip is tikruju.Dekoju.
Peržiūrėti atsakymą »
Vadovaudamiesi minėto įstatymo straipsnio norma turite teisę per nustatytą terminą apskųsti šią teismo nutartį atskiruoju skundu, pateikiant procesinį dokumentą (atskirąjį skundą) aukštesnės instancijos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Marius

Sveiki. Turėjau konfliktą su vienu žmogumi prieš 2 dienas. Viskas buvo taip: Stovėjau ir kalbėjausi su draugu. Paskui po kiek laiko priėjo vienas asmuo ir trenkė man. Dabar po akim yra didelė mėlynė ir turiu įtarimą, kad nosiai kažką padarė. Jį mačiau pirmą kartą, su juo nebendravęs esu, taigi manau trenkė visiškai už nieką. Esu nepilnametis, man 17 metų. Jam gerokai virš 20, gal net apie 30. Yra sėdėjęs kalėjime už narkotikus. Noriu paklausti kokia bausmė gali būt jam skirta jei kreipčiausi į policiją? Kiek būtų galima prisiteist iš jo? Ir ar iš viso įmanoma būtų prisiteist kažką?
Peržiūrėti atsakymą »
Tai ką išdėstėte klausime LR Baudžiamajame kodekse tai yra apibrėžiama kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Už tokią nusiklastamą veiką yra numatyta ir atitinkama sankcija, atsižvelgian į tai, koks sveikatos sužalojimo laipsnis buvo padarytas: sunkus sveikatos sutrikdymas, nesunkus sveikatos sutrikdymas arba nežmus sveikatos sutrikdymas. Vykdant tyrimą taip pat nustatinėjama, ar sveikatos sutrikdymas nebvo padarytas dėl neatsargumo ar labai susijaudinus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Jūs turėtume kreiptis į atitinkamą instituciją, kur atsakingi specialistai nustatytų sveikatos sutrikdymo požymius (abdukcija). Kalbant paprasčiau, abdukcija tai - kūno sužalojimo ekspertizė ir tam tikras dokumentas, kuris liudija apie nukentėjusiojo sveikatos būklę po sumušimo ar patirto fizinio smurto. Dokumentą išduoda medicinos pagalbos klinikos ar greitosios pagalbos ligoninės iškart po įvykio arba po įvykio pranešus policijai ir parašius pareiškimą. Dėl patirto smurto ar sužalojimo policija duoda siuntimą į medicinos įstaigą. Apžiūrėjęs būklę, nustatęs kūno sužalojimo laipsnį medicinos darbuotojas išduoda medicininę pažymą, kuri vėliau galės būti panaudota kaip liudijimas teisme. Už tokią padarytą veiką yra numatyta ;aisvės atėmimo bausmė, taip pat galima prisiteisti ir patirtus materialinius be moralinius nuostolius. Konkrečią sumą būtų sunku įvertinti, kadangi viskas priklausys nuo tyrimo, nustatytų aplinkybių ir t.t. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats galimai padaręs nusikalstamą veiką asmuo, gali bandyti su Jumis tartis, kad jo atžvilgiu būtų nutrauktos procesinės priemonės. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Živilė

Laba diena! Gavosi tokia situacija, kad draugės vaikinas paprašė, jog jam paskolinčiau pinigų dėl jos. Tačiau jis apsimelavo. Dabar turiu surašytą vekselį, o jis kol kas pinigų net neplanuoja gražinti ir vėluoja 3-4 mėnesius. Ką patartumėt daryti? Kreiptis į notarą, jei jis ir toliau nevykdys mano reikalavimų?
Peržiūrėti atsakymą »
Vekselio sąvoką pateikia Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK). Jo 1.105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vekseslis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – Įstatymas). Minėti teisės aktai nustato pareigas ne tik vekselio davėjui (mokėtojui), bet ir vekselio turėtojui. Siekiant, jog pagal vekselį būtų atsiskaityta, vekselio turėtojas per teisės aktuose nurodytą terminą privalo pateikti vekselį jo davėjui apmokėti bei pranešti apie vekselio neapmokėjimą. Įstatymas nustato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per konkretų laiką nuo jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Jeigu mokėjimas pagal vekselį neatliekamas, jo turėtojas privalo pranešti davėjui apie vekselio neapmokėjimą. Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga “grąžinti be išlaidų” ar “neprotestuotinas”, - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Toliau šiame straipsnyje numatyta, kad pranešti galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį. Įpareigotasis pranešti privalo įrodyti, kad jis tai padarė nustatytu laiku. Laikoma, kad terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu. Taigi svarbiausia išsiųsti pranešimą apie neapmokėjimą laikantis įstatyme nustatytų terminų. Tais atvejais, kai mokėjimas pagal vekselį nebuvo įvykdytas ir vekselio turėtojas įstatymo nustatyta tvarka pranešė apie vekselio neapmokėjimą, jis gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Tai galima padaryti ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Vekselio turėtojas turi pateikti notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu notarui pateikiamas vekselis. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui. Notaro vykdomasis įrašas - yra vykdomasis dokumentas, turintis tokią pačią juridinę galią, kaip ir teismo išduodamas vykdomasis raštas po priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Gavęs vykdomąjį įrašą, kreditorius turi teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio gautinų lėšų išieškojimo, taikant priverstinio poveikio priemones. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Diana Žilinskaja. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

donata

sveiki,mes jau virs 3 metu gyvenam anglijoje ir mano vyras suzinojo kad turi lietuvoje skola. kuria jau iesko anstoliai. ir siais metais planuojam vykt i lietuva atostogaut bet baiminames kad atgal i anglija mus neisleis nes turi skola. noriu paklaust, kokia turi buti skolos dydis,kad neisleistu i uzsieni? aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Ne visi skolininkai negali išvykti iš Lietuvos – sulaikomi tik tie, kurių paieška oficialiai paskelbta. Taip pat sulaikymui reikalingas teismo nutarimas. Paprastai iš užsienyje gyvenančių skolininkų realiai išieškomos sumos, kurios yra didesnės nei 500 eurų (1725 litų). Bet kuriuo atveju, jei negrąžina skolos užsieniečiai ar lietuviai, išvykę į užsienį, reikia žinoti, kad: tiek Lietuvos teismo sprendimas, tiek Lietuvos notaro atliktas vykdomasis įrašas vekselyje ar čekyje bet kurioje užsienio valstybėje bus vykdomas pagal tos valstybės nacionalinę teisę, t.y. tos valstybės antstoliai skolą išieškos pagal toje valstybėje galiojančias taisykles; Lietuvos antstoliai veikti „per sienas“ ir skolos išieškoti už Lietuvos valstybės ribų negali, todėl, jei paaiškės, kad skolininkas Lietuvoje negyvena arba turi turto tik užsienyje, vykdomasis raštas bus grąžintas ir vykdomoji byla bus laikoma baigta. Dėl skolos išieškojimo užsienyje kreipiamasi atskirai. Bet tai nereiškia, kad skolos nereikės grąžinti. Kaip jau minėta, kreditorius gali pats kreiptis į atitinkamas institucijas užsienyje ir tada Jūs patirsite nepatogumų ir, aišku, skolos išieškojimo išlaidos gali ženkliai padidėti, kurias Jums pačiam reikės padengti. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Darius

Sveiki. Situacija tokia. Mes norime pirkti sodyba. Namo dokumentai sutvarkyti iki galo, o zemes nes. Siuo metu jie tvarkomi. Todel mes negalime iprastu budu isigyti sios sodybos. Mes pardavejams daveme avansa ir pasiraseme plerimenalia surarti su salyga kad galesime toje sodyboje tvarkytis. Dabar pardavejai reikalauja visos sumos uz sodyba, neva jiems reikia pinigu taip pat pirkti nekilnojamam turtui. Mes bijome duodti visa suma uz sodyba, nes nezinome kaip greitai bus sutvarkomi dokumentai del zemes. Prasau patarkite kaip mums elgtis sioje situacijoje kad butu gerai abiejoms pusems.
Peržiūrėti atsakymą »
Prieš atsakant į klausimą reikėtų paminėti esminius dalykus, kurie būdingi sudarant preliminariąją sutartį. Šia sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Apie tai turėtumėte priminti ir pardavėjui. Visi tokios sutarties pakeitimai (pvz. visos sumos sumokėjimas, nors to nebuvo numatyta) turės privalomą galią jeigu jie bus padaryti raštu ir bus pasirašyti abiejų Šalių, tai yra pardavėjo ir pirkėjo. Turėtumėte dar kartą peržiūrėti preliminariąją sutartį. Pardavėjas neturėtų reikšti privalomus reikalaimus Jūsų atžvilgiu, kadangi objekto pirkimas-pardavimas vyksta bendru susitarimu. Svarbu, kad Jūs nepažeitumėte tų sąlygų, kurios numatytos preliminarioje sutartyje ir ateityje pardavėjas negalėtų pareikšti tam tikrų tesinių turtinų pretenzijų dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Pavyzdžiui, sumokėjote avansą (sąlyga įvykdyta, tačiau sumokėti visą sumą nebuvo numatyta), tačiau gali būti taip, kad visos sumos Jūs gal net ir negalėsite dabar sumokėti, nes, pavyzdžiui, užtruko kredito išdavimo procesas. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Jolanta

Labas rytas, norejau jusu paklausti. Namas yra nebaigtas, kadastriniai matavimai buvo daryti 1995 m., bet neiregistruotas registru centre. Ar tevai gali man ji perrasyti? Ar reikia vel daryti kadastrinius matavimus ir iregistruoti pries perasant man?Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam fiziniam asmeniui (šiuo atveju Jums) sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto), o kai perleidžiami kultūros paveldo statiniai, – taip pat už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos tokio pat turinio pažymą. Fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir teisės pereina tik po to, kai šis leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio asmens vardu. Kad būtų perregistruotas statybos leidimas, statinį įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) nustatytus dokumentus. Kai perleidžiama nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas. Perleistos dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje. Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Lina

Laba diena, Buvau paėmusi vartojamąją paskolą banke – 10 tūkst. Lt. Nespėjusi išmokėti nė pusės paskolos netekau darbo ,na ir vienu žodžiu nevykdžiau savo įsipareigojimų bankui. Bankas padavė mane į teismą ir perdavė skolą išieškoti antstolių kontorai. Priteista iš manęs buvo neišmokėta paskolos dalis 6078 Lt ir metinės palūkanos 8,9 % ir dar 5 % kol išmokėsiu visą skolą. Antstolių kontora vykdomajį raštą gavo 2006.07.30. Antstoliai iš mano sąskaitos nuskaitymus daryti pradėjo 2006.10.14. O bankas nuo mano saskaitos nusirašė 1939 LT - 2006.09.12 d. Ar galėjo bankas taip pasielgti, jau perdavus skolos išieškojimą antstoliams? Paskolos ėmimo metu už mane laidavo mano tėtis, tai jis tapo solidariu skolininku. Visą skolos mokėjimą prisiėmiau pati, nes tai mano asmeninė skola, nenorėjau, kad judintų mano tėtį. Baigiant mokėti skolą, pasidomėjau kiek jau aš sumokėjau iš viso, ir ką gi – antstoliai nematė tų pinigų (1939 Lt),kuriuos nusiskaičiavo bankas dar prieš antstoliams pradedant daryti išskaitas iš manęs. Nors vykdomasis raštas jau buvo pas antstolius.Taigi gaunasi taip, kad iš manęs dar kartą išskaičiavo tą sumą (1939 Lt) pridėjo palūkanas 8,9 % ir 5% užvisus tuos metus nuo 2006m. Ir kadangi suma pagal juos išskaičiuota didesnė ,tai ir atlyginimas antstoliams automatiškai didesnis. Antstolė nesileidžia į jokias kalbas, nes anot jos tai ne jų kaltė. Kreipiausi į banką su prašymų, kad paaiškintu situaciją. Buvau susitikime su jų teisininke,kuri pasakė,kad išduos man pažymą kiek jau sumokėta ir koks skolos likutis. Anot jos –bankas taip pat nekaltas! Kaip man elgtis šitoje situacijoje? Žinau,kad skolas kažkada vistiek reikia susimokėti, bet kai šitaip tyčiojamasi iš žmonių tai jautiesi pažemintas. Čia dar ne viskas, situacija tapo dar painesne, kai bankas mano skolą pardavė skolų išieškojimo įmonei, nors pinigus iš manęs išskaitinėjo antstoliai ir toliau moku antstoliams. Ir dabar gaunasi taip, kad išieškojimo išlaidas turiu mokėti ir antstoliams ir skolų išieškojimo įmonei. Aš pati mokėjau skolą ir už save ir tėčio vardu, antstoliai tai žino ir ką gi - vykdymo išlaidos padvigubėjo..bet tiek to, noriu,kad tai pagaliau baigtusi kuo greičiau Vykdymo išlaidos vien antstoliams 3402 Lt. Noriu gauti patarimą, ką tokioje situacijoje turiu daryti? Ar turėjo bankas teisę nuskaičiuoti nuo mano sąskaitos pinigus, jau bylą perdavus antstoliams ir jiems net nepranešus apie tai,kad dalis skolos padengta. Ir kas man dabar turi sugrąžinti tą permoką, t.y 1939 Lt su visom mano sumokėtomis palūkanomis ir atlyginimu antstoliams? Labai lauksiu Jūsų atsakymo.
Peržiūrėti atsakymą »
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ir esate skolingi kreditoriui (šiuo atveju bankui), tačiau tai dar nereiškia, kad Jūs nebeturite jokių teisių ir turite suitaikyti su visomis kreditoriaus primetamomis sąlygomis ir besąlygiškai jas vykdyti. Kartais kreditoriai pasiryžę padaryti viską, kad tik atgautų savo pinigus. Pasitaiko, kad kreditoriai imasi priemonių, kurios pažeidžia elementarias žmogaus teises ir jų veiksmai prasilenkia su įstatymų normomis. O kartais kreditoriai tiesiog nori pasipelnyti iš skolininko. Aišku, skolą reikės gražinti, tačiau kreditorius turi atgauti tik tai, kas jam priklauso (kalbant teisiškai, grįžtį į pradinę padėtį, kai dar nebuvo suteiktas kreditas ir pan.), o ne gauti dar ir papildomos naudos. Taigi, reikia paminėti tai, kad ir skolininkas (kalbama tik apie sąžiningus skolininkus, kurie nesislapsto, nevengia gražinti skolos ir t.t.) turi teises, kurios yra šios: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus; 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą; 3) gauti pažymas apie vykdymo eigą; 4) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą; 5) apskųsti antstolio veiksmus; 6) reikšti prašymus, nušalinimus; 7) sudaryti taikos sutartis; 8) kitas numatytas teises (pvz. sudaryti taikos sutartį). Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas į tą apylinkės teismą, kurios veiklos teritorijoje yra anstolio kontora ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Jei manote, kad banko atlikti finansiniai veiksmai yra nepagrįsti, galite kreiptis į Lietuvos banką, kuris nešališkai nagrinėja vartotojų ir finansinių paslaugų teikėjų ginčus dėl draudimo, skolinimo, mokėjimo, investavimo ir kitų finansinių paslaugų, įskaitant ginčus, susijusius su sąskaitomis, indėliais bankuose ar kitose kredito įstaigose. Nustatęs, kad finansinių paslaugų teikėjas priėmė nepagrįstą sprendimą, Lietuvos bankas siūlo rekomendacinį ginčo sprendimo būdą, vėliau tai gali praversti kreipiantis į teismą. Apibendrinimas. Būtina dar kartą peržiūrėti Jūsų ir banko sudarytos sutarties sąlygas: delspinigiai, palūkanos, netesybos ir t.t. Bet koks kreditoriaus atliktas veiksmas turi būti pagrįstas. Vadovaukitės visomis Jums suteiktomis teisėmis. Dėl dvigubo išieškojimo (kuris dar labiau pablogina skolininko padėtį, o tai nėra teisinga) pažymėtina tai, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Vadinasi, Jūs turėtume skolų išieškojimo įmonės atstovo paprašyti, kad Jums būtų pateikti vykdomieji dokumentai (vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu, teismo įsakymai ir t.t.), kurie pagristų šios įmonės vykdomo išieškojimo teisinį pagrįstumą. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Aura

Ar rastiskas susitarimas netvirtintas notaro del turto nuosavybes skyrybu atveju tarp manes ir vyro teismas pripazins galiojanciu, ar vyras gali uzgincyti?
Peržiūrėti atsakymą »
Paprastai skyrybų atveju yra sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje abu sutuoktiniai aptaria visas sąlygas nutrūkus santuokai. Kalbama apie tą atvejį, kai skyrybos vyksta bendru susitarimu. Tokią sutartį patvirtina teismas ir jos sąlygų pivalo laikytis buvę sutuoktiniai. Kas dėl pačios sutarties užginčijimo. Pirmiausia, kaip jau minėjote klausime, tai yra susitarimas. Abu sutuoktiniai patys aptaria visas sąlygas ir pasirašo. Pažymėtina ir tai, kad minėta sutartis nėra statiška. Išimtiniais atvejais įstatymas numato tokios sutarties, nors ji ir santuokos nutraukimo momentu atspindėjo tikrąją sutuoktinių valią bei jos vykdymo perspektyvas, galimus sąlygų pakeitimus ateityje abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio prašymu, jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (pvz., vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tuomet galimi sutarties pakeitimai tik tokių trunkamojo vykdymo sąlygų, kuriomis išsprendžiami klausimai dėl sutuoktinio išlaikymo, dėl naujos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pvz., nustatoma, kad su vaiku žiauriai elgiamasi ir pan.), nepilnamečio išlaikymo nustatytos formos ir dydžio (pvz., vaikas sunkiai suserga ir kt.). Jei buvę sutuoktiniai dėl tokių pakeitimų sutaria, problemų nekyla, tačiau jiems nesutariant tenka kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka. Tuomet procesas būna ilgesnis ir daug sudėtingesnis už pradinį procesą, kurio metu buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje padalinto bendro turto klausimas ateityje nebegali būti keliamas, nes šių sutarties sąlygų pakeitimas neatitiktų Civiliniame kodekse įtvirtintų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų. Be to, turtas yra teisinės apyvartos objektas, todėl keičiant atitinkamas sutarties sąlygas gali būti pažeisti trečiųjų asmenų teisėti interesai. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Vilma

Laba diena, Norėčiau paklausti - ar privalau mokėti UAB "Gelvora" skolų išieškojimo išlaidas, jeigu asmuo, kuris turėjo sumokėti skolas - mirė, o aš apie jo skolas sužinojau po 1 mėn. UAB "Gelvora" turėdama informaciją, kad skolininkas mirė, reikalavo sumokėti šias išlaidas. Dėkoju už atsakymą! Vilma
Peržiūrėti atsakymą »
Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga. Apibendrinimas. Taigi, Jums tenka pareiga įrodinėti, kad šis sandoris buvo sudarytas be Jūsų sutikimo arba Jums nežinant, tokiu atveju yra tikimybė išvengti atsakomybės kreidotrių atžvilgiu. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

genute

laba diena su vyru susituokem ir uzrase mociute vyrui nekilnojama turta ,bet mes ta nekilnojama turta abu islaikem iki dabar tai yra 25 metai tvarkem abu priziurejom ,o dabar jeigu isiskirciau ar priklausytu koke dalis aciu uz atsakyma
Peržiūrėti atsakymą »
Atsakymas: Svarbu yra išsiaiškinti kokia forma buvo perduotas šitas nekilnojamas turtas. Dovanos bei paveldimas turtas yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nebent dovanojimo sutartyje arba testamente būtų nurodyta, kad turtas yra perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.89 straipsnis 1 dalis 2 punktas). Jeigu vis dėlto turtas buvo perduotas vyro asmeninen nuosavybėn, jis iš esmės yra nedalomas. Tačiau yra tik vienas atvejis kai turtas priklausantis vienam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise gali būti teismo pripažintas bendra jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ir darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (LR CK 3.90 str. 1 d.). Sąrašas nėra baigtinis, todėl, priklausomai nuo to kiek laiko bendrai gyvenote ir kaip ar kiek turtas buvo pagerintas, yra galimybė pripažinti turtą bendrą jungtinę nuosavybę, kurį būtų daloma lygiomis dalimis. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Darius Kazinec. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Raimis

Laba diena norėjau Jūsų pasiteirauti ar isteigus všį ir pradedant vygdyti veikla susyjusia su vienišų senelių priežiura reikalinga tai veiklai kokia atskira licenzija ar užtenka turėti kvalifikuotų būtent su tuo darbu susyjusių darbuotojų komanda? Dėkui.
Peržiūrėti atsakymą »
Atsakymas: Būtinai reikia bent vienos ar daugiau licencijų, priklausomai nuo teikiamų paslaugų rūšių. Pavyzdžiui (pagal Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo 21 str. 2 d.): - institucinė socialinė globa (dienos) senyvo amžiaus asmenims, - institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) senyvo amžiaus asmenims Tai yra tik dvi licencijų rūšys. Norint teikti daugiau kaip vieną paslaugą galima gauti daugiau kaip vieną licenciją. Licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (to paties įstatymo 22 str.). Licencijai gauti reikalingi dokumentai (to paties įstatymo 23 str. 1 d.): - paraiška (jos formą tvirtina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas), - įstaigos steigimo dokumentų kopijos, - dokumentų, kurių pagrindu įstaiga naudosis socialinei globai skirtomis patalpomis (jei numatoma teikti institucinę socialinę globą), kopijos, - rašytinė informacija ir dokumentų, įrodančių, kad įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normas, kopijos, - įstaigos valdymo, organizacinės ir personalo struktūros aprašymas (socialinę globą teiksiančių padalinių, jei įstaiga užsiima ir kitomis, ne su socialinių paslaugų teikimu susijusiomis veiklos sritimis, struktūrą aprašant atskirai, - įstaigos strateginis veiklos planas. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Darius Kazinec. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Rima

Pas mus susikloste tokia situacija.Pirkome sodyba sunus banke paeme vartojamaja paskola,apie tai zinojo ir tos sodybos savininkas,bet ta sodyba raseme dukros vardu ji tuo metu dar nebuvo istekejusi.Kaip istekejo jos vyras nusprende kad ta sodyba jis gali parduoti ar uzstatyti bankui.Ar mes galime kaip nors isgelbeti sodyba .Paskola dar yra mokama bankui. Dukra istekejo labai greitai per menesi laiko nuo pazinties su tuo jaunuoliu.Galvojam kad tai jis tuo pasinaudojo.Mes su vyru isvykome i Anglija o jie slapcia susituoke.Dar dali pinigu sodybos pirkimui buvom skoline is draugu.Ka mums daryti? Aciu .
Peržiūrėti atsakymą »
Jūs iš tikrųjų nieko negalite padaryti šiuo atveju. Sodyba pagal suteiktus faktus priklauso Jūsų dukrai, todėl tik ji gali valdyti tą turtą ir tikrai ne sutuoktinis. Sodyba yra įgyta iki santuokos sudarymo todėl ji yra Jūsų dukros asmeninė nuosavybė ir tik ji gali spręsti ką daryti su šiuo turtu. Situacija apsunkina tai, kad sodybos likimu rūpinatės Jūs o ne Jūsų dukra. Šiuo atveju Jūs esate trečias asmuo, kuris su susiklosčiusia situacija turi mažai bendro. Jeigu Jus įtariate, kad Jūsų dukra elgiasi neprotingai ir priešingai savo turtiniams interesams, galimas variantas, kad vyras apgaulės būdu bando ją priversti parduoti arba įkeisti sodybą. Tačiau civilinės teisės prasme tokiu atveju nėra daug galimybių apsiginti, nebent šalis su kuria būtų sudaromas sandoris žinotų apie apgaulę, kitaip ta šalis yra sąžininga ir tokį sandorį teismas nenutrauktu. Savaime suprantama, kad už sukčiavimą gresia baudžiamoji atsakomybė, bet tai reikia įrodyti. Tačiau tuo atveju jeigu Jūsų dukra savo valia ir suvokdama savo veiksmus parduoda ar įkeičia sodyba, kad ir kokiomis nepalankiomis jai sąlygomis, Jūs nieko negalite padaryti. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Darius Kazinec. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

milda

Noreciau paklausti ar teisingai man suteiktos siais metais atostogos.Pradejau dirbti nuo 2009m sausio 16d ir tais paciais metais rugsejo 3d buvo suteiktos 17k.d. atostogos.2010 m atostogavau nuo08.02 iki09 07 t.y. 36k.d. nes dirbu rajono centrineje ligonineje.2011m atostogavau nuo07 18 iki08 23 taip pat 36k.d. 2012 atostogos nuo 06 01 iki06 15 ir kitas laikotarpis 09 25-10 16 taip pat 36 k.d. siais metais man paskaiciavo ,kad priklauso tik14 k.d. ,nes esu isnaudojus atostogas.Ar teisingai paskaiciavo
Peržiūrėti atsakymą »
Kasmetiniu atostogu suteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169 straipsnis. Kuriame sakoma, kad už kiekvienus darbo metus kasmetines atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus kasmetines atostogos paprastai suteikiamos po 6 mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuodarbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Šiuo atveju darbuotojas pagal dirbamą darbą priklauso tai kategorijai, kuriai Vyriausybės nutarimu (Nr. 941) yra suteikiamos pailgintos atostogos, tai yra 36 kalendorinės dienos. Iš to kas išdėstyta klausime ir matyti , kad darbuotojui nuo 2009 metų, kai pradejo dirbti, iki 2012 metų tokia tvarka ir buvo suteikiamos atotostogos, kaip numato darbo kodekso 169 straipsnis. Gaila nėra nurodyti argumentai, kuriais remiantis darbdavys nusprende, kad šiais metais priklauso atostogų tik 14 kalendorinių dienų ir kada jo manymu buvo išnaudotos atostogos į „priekį“. Jei nėra kitokių aplinkybių ar pasikeitusių sąlygų, kurios nebuvo paminėtos paklausime, tai darbdavys neteisingai paskaičiavo atostogas. Norint išsamiau atsakyti reiktu turėti papildomos informacijos, kaip: kokiais argumentais darbdavys rėmesi priimdamas tokį sprendimą, ar nėra pasikeitusios darbo sąlygos ir panašiai. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkas - savanoris Arūnas Bražas. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Gabija

Sveiki po skyrybu 3 kambariu butas buvo paskirstytas i dvi dalis viena mamos kita tevo, as gyvenu su tevu jis visa laik geria praso pinigu ant alkoholio ir pan. Mano mama jam siule 1 kambario buta kad jis perrasytu savo buto dali man taciau jis nesutinka, taip pat nesutinka parduoti savo dalies ar kad ir visa buta ir dalintis per pus pinigus,ar yra kokiu teisminiu keliu ji iskraustyti ar panasiai nes gyvenimas yra neimanomas... o palikti jam buta kad jis padarytu ''landyne'''nesinori...
Peržiūrėti atsakymą »
Dažnai gyvenime nutinka tai ko nenorime. Viena skaudžiausių ir opiausių gyvenimo realijų yra turto dalybos. Šaunu kai turto dalybos išspręndžiamos taikiai, be teismų ir pykčių. Bet ką daryti tuomet kai taikiai visko išspręsti nepavyksta? Žinoma, tuomet savo teises galime apginti vadovaudamiesi valstybės priimatis įstatymais. Geriausiai turto dalybų klausimai reglamentuojami LR CK. Jame ir yra nustatyti, kokias teises ir pareigas turi bendrosios nuosavybės savininkai. LR CK 4.72 str. 1 d. nustato: „Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti”. Yra žinomos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys,t.y. bendroji dalinės nuosavybės teisė- kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, bei bendroji jungtinė nuosavybės teisė- kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Esant nesutarimams dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi ir nepavykus rasti bendro kompromiso įstatymai nustato galima nuosavybės perleidimą. Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Pabrėžtina, jog LR CK 4.79 str.1d. numato: “Bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.” Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Svetlana

laba diena,gerbemoji Akvile! 2012 m,liepos m Klaipedos Kartone iviko nelaimigal atsitikimas,lužo grindis ir mano vyra kartu su pakrautuvu apverte ant šono ir krisdamas pakrovejas prispaude mano vyra,lužo šlaunikaulis.dubio,prispausta galva,metu laika jau vyra gydosi,patire dvi operacijos,dabar jau jis turi išeiti ant invalidumo,sveikata dar bloga,koja skauda,visas kunas deformotas,Darbovietej sako,kad išskirus invaliduma jam tiketis nera ko,invalidumas bus tik kelias šimtai,Ar tikrai daboviete gali taip pasielgti su darbotoju,kuris pradirbo tenvirs 30 metu?Pagal komisijos isvadu kaltu pripazinta darboviete,laiku nesuremontave grindis.Tai klausimas toks-ar darboviete neturi mano vyruj prideti prie invalidumo kazkiek pinigu,kad zmogus galetu oriai gyventi po to,kai ij sulosino darbe ir ismeta lauk be pagalbos niekom nekalta zmogu?Ačiu už atsakima,Lauksim
Peržiūrėti atsakymą »
Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją, nes įmonėje nėra darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatą galėtų dirbti, jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa, kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. Nustačius netekto darbingumo procentą, jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jam mokamas žalos atlyginimas, t.y. darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip pat dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo. Apibendrinimui, Jūs turite teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) ir kitų išlaidų (gydymas, vaistai ir t.t.) atlyginimo ir kompensavimo. Kompensacijos gali būti tiek vienkartinė išmoka, tiek ir dalimis. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Vytautas

Trys asmenys turime kaimo vietvėje notariškai patvirtintą (kiekvienam atskirai) tėviškės sodybos su dirbama žeme paveldėjimą. Ar galima parduoti tėviškę, jei du paveldėtojai to nori, o trečias – ne. Jei tai keblu, kokios galimos išeitys?
Peržiūrėti atsakymą »
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Apibendrinant, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Akvilė Jotautaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Saulius

Laba diena,noriu paklausti kaip atgauti alga is darbdavio uz du menesius,imoneje kuri uzsiima tarptautiniais kroviniu pervezimais,imone nedidele,bet itartina
Peržiūrėti atsakymą »
Darbuotojai negaunantys atlyginimo iš darbdavio turi galimybę ginti savo teises. Pirma darbuotojai gali ginti savo teises ne teisminiu keliu. Turite teisę prašyti darbdavio ar darbdavio įgalioto asmens, dokumentų, patvirtinančių, kad darbdavys yra Jums skolingas. Jeigu toks dokumentas yra neišduodamas tiesiogiai, galite siųsti savo reikalavimą registruotu paštu arba tai daryti per notarą ar antstolį. Jei, per dokumente nurodytą terminą, darbdavys vis dėl to tokio rašto Jums nepateikia arba delsia juos pateikti, surinkus visus dokumentus, kurie patvirtina, kad bandėte taikiai išspręsti ginčą su darbdaviu, darbuotojas gali kreiptis į teismą. Darbuotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio visose bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių. Pažymėtina, kad 2010 metų birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Darbo kodekse priimtos pataisos, kuriose darbuotojui suteikiama galimybė iki 3 mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, jei darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojui arba nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Tokiais atvejais darbdavys įpareigojamas mokėti ne mažesnę kaip 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją per mėnesį, o darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, atsakytų už darbdaviui padarytą žalą. Tokiu atveju darbo sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. Už tai, kad darbdavys vėluoja išmokėti darbo užmokestį, skaičiuojami 0,06 proc. delspinigiai. Jei darbdavys piktybiškai nemoka darbo užmokesčio, jį priteisia teismas. Priteisdamas neišmokėtą darbo užmokestį, teismas priteisia ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Taip pat darbuotojas turi teisę kreiptis dėl bankroto iškėlimo. Šiuo atveju rekomenduojama kreiptis tik tuomet, jeigu turite patikimų rašytiškų dokumentų, kad įmonė yra nemoki ir esate prisiteisę skolą, tačiau antstoliai jos išieškoti negali. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas nustato, kad įmonės nemokumas yra tuomet, kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi(kreditoriais) praėjus trim mėnesiams po termino nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyje terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šią publikaciją parengė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Akvilė Jotautaitė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

dovile

Laba diena,ka daryti tokiu atveju,jei pasinaudojus mano duomenimis 2008m. buvo paimti greitieji kreditai,kreipiausi i policija,bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas,nes nebuvo surinkta pakankamai duomenu itariamuju kaltei irodyti.ar galeciau vel kreiptis i policija,tik kitam rajone,kad vel atnaujintu tyrima,ar is naujo uzvestu byla?nes visus tuos metus,tie isiskolinimai yra mano vardu patalpinti creditinfo duomenu bazeje,taip negaliu nei pasimti paskolos nei sudaryti lizingo sutarties.Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Paprastai ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos (pvz. policija), kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Atskirais atvejais aukštesnysis prokuroras gali pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai, jei tokiu būdu gali būti pasiekta, kad nusikalstama veika bus ištirta griečiau ir išsamiau. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas tokiu pagrindu vertinamas kaip netinkamas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų darbas, nes nutraukus ikiteisminį tyrimą tokia kaip pareiga atskleisti nusikalstamą veiką lieka neįvykdyta. Pateiktame klausime nepaminėjote kas nutraukė ikiteisminį tyrimo vykdymą (pvz. ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras). Pažymėtina, kad šių pareigūnų vykdomus procesinius veiksmu galima apskųsti. Ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai ir nutarimai apskundžiami ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ir ikiteisminį tyrimo pareigūną kontroliuojančiam prokurorui. Prokuroro priimtas sprendimas dėl skundo nėra galutinis: jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, gali būti paduodamas skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ir pabaigai. Nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo turėtumėte pristatyti į kreditų biurą „Creditinfo“, kad Jūsų duomenys kaip apie nepatikimą klientą būtų ištrinti. Kad atsakomybė dėl greitojo kredito išdavimo ne tam asmeniui tenka ir pačiai kreditą išdavusiai įstaigai. Vadinasi, ten dirbantys asmenys neišnaudojo visas įmanomas priemones, kurios būtų užtikrinusios, jog kreditas atitenka tikrajam asmeniui. Kyla klausimas, kokiais Jūsų asmeniniais duomenimis rėmėsi, kad būtų išduotas kreditas. Čia reikėtų paminėti ir: paso ar asmens tapatybės kortelės numerius, asmens kodą, gyvenamąją vietą ir galų gale parašą. Tai turėjo nustatyti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas pasitelkdamas raštotyros ekspertizę. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Donata

Laba diena, mama visą savo turtą paliko man. Tėtis miręs, mama irgi. Turėjau brolį, tačiau jis irgi jau mirė (po jo mirties mama surašė testamentą ir viską paliko man). Brolis turėjo nepilnametę dukrą. Jos mama reikalauja pusės palikto turto. Ar ji galėtų ką nors pasiekti, jei užprotestuotų testamentą? Oficialiai ir neoficialiai mama anūkės neišlaikė ir jos beveik nebendravo. Ačiū už atsakymus.
Peržiūrėti atsakymą »
Kalbant apie paveldėjimą testamentu ir tai, kad Jūsų mama buvo turto savininkė (asmeninė nuosavybė), pažymėtina, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (įskaitant ir namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, o taip pat testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Apibendrinant, Jūsų mama savo nuožiūra nusprendė kam palikti jai priklausiusį turtą. Testamentą galima nuginčyti, tačiau ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik įpėdiniai pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų prpažintos negaliojančiomis. Todėl Jūsų atveju nėra ko nerimauti. Jūsų mama išreiškė savo valią testamentu ir tokio palikimo Jūsų brolio žmona jokiais būdais negali užginčyti testamento. Į šį klausimą atsakė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Akvilė Jotautaitė. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Rasa

Laba diena,norejau paklausti,ar vairavimo mokykla turi grazinti man sumoketus pinigus uz vairavimo kursus,jei is skirtu valandu panaudotos tik 2val.?
Peržiūrėti atsakymą »
Jūs ir vairavimo mokykla pasirašėte sutartį, kurioje yra pažymėta sutarties dalykas, t.y. vairavimo kursai į kuriuos įeina teorinės paskaitos bei praktinė dalis. Iš bendros praktikos yra aišku, kad tik baigus abi kurso dalis, teorinę ir praktinę, galima laikyti egzaminus VĮ „Regitra“. Tokiu atveju, jei Jūs neišnaudojote, dėl neaiškių priežasčių, praktinės dalies pamokų, vairavimo mokykla pinigų grąžinti neprivalo, nebet tai numatyta pasirašytoje sutartyje. Jeigu pateiktumėte išsamesnę informaciją, dėl kokių priežasčių Jūs nebaigėte visos praktinės dalies, pateiktumėme išsamesnį atsakymą. Šią publikaciją parengė Viešosios įstaigos „Teisingumo AIDAS“ Teisininkė-savanorė Akvilė Jotautaitė. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Darius

Sveiki norejau paklausti ar galiu zeme dovanoti antra karta. Man mama padovanojo zeme. Zemes dokumentai nesutvarkyti. Ar galiu padovanoti ja kitiems zmonems?
Peržiūrėti atsakymą »
Dovanojimas - pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Esminis dovanojimo sutarties požymis yra tas, kad tai yra neatlygintinas sandoris. Dovanotojas turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) apdovanotajam perduoda nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui neatlygintinai. Tik atlikus visas procedūras (dokumentų įforminimo) Jūs įgysite nuosavybės teise, o kaip žinoma, nuosavybės teisės turėtojo teisių triadą sudaro valdymas, naudojimas ir disponavimas. Todėl darytina išvada, kad tik įgijus nuosavybės teisę Jūs galėsite ja disponuoti pagal savo valią, todėl turite susitvarkyti tinkamai dokumentus ir tik tuomet galėsite turtą perleisti kitam asmeniui. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Akvilė Jotautaitė. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

jurgita

Laba diena norejau paklausti kiek tureciau gaut is socialines jei auginu 1,6m dukryte nes musu seimai moka po 301lt. Vaiko tevas kaleime yra pripazinta tevyste.Ar turi daugiau moketi ar ne.Ir dar norejau paklaust jei kreipsius del elimentu kas moka socialine ar kita istaiga.Man ka daryti jei antrine teisine pagalba pagal laika baigesi vel eiti tvarkytis dokumentu kad gauciau advokata ar rasyt prasyma kad toliau nagrinetu byla
Peržiūrėti atsakymą »
Asmenys, norintys gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl periodinių išmokų (alimentai) vaiko išlaikymui prisiteisimo. Pirmiausia turėsite kreiptis į teismą, dėl išlaikymo prisiteisimo. Kadangi vaiko tėvas bausmę atlieka pataisos įstaigoje ir, galbūt, neturi galimybės dirbti, tai įsiteisėjus teismo sprendimui turėsite kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą (VIF). Tai valstybės piniginės lėšos, iš kurių mokamos išmokos vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo (tėvų). Išlaikymas turi būti nustatytas mokėti periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Iš VIF mokama ne didesnė kaip 1,5 MGL dydžio išmoka vienam vaikui per mėnesį. Konkretus išmokos dydis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyta tvarka. Dėl mokamų Jums išmokų turėtumėte kreiptis į teritorinį socialinio paramos skyriaus atsakingus specialistus. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Algirdas

Sveiki, informuokite prašau, turiu įsiskolinimą įmonei, su įmone pasirašėme vekselį skolos grąžinimui ir išskaidėme skolą į tris dalis (trims mėnesiams iš eilės), tačiau paskutinį mėnesį pritrūkau pinigų apmokėjimui. Kas gali grėsti, jeigu nespėčiau laiku sumokėti vekselio, ko turėčiau tikėtis? Gal galėčiau išvengti sankcijų, jeigu apmokėčiau bent dalį sumos? Pagarbiai, Algirdas
Peržiūrėti atsakymą »
Vienas iš populiariausių būdu užtikrinti prievolės turėjimą – vekselis. Dėl savo turinio paprastumo, reikalavimo patenkinimo greitumo bei jam suteiktos teisinės reikšmės, jis vis labiau tampa populeresnis tarp kreditoroiaus ir skolininko. Pagal LR CK 1.105 str. "Vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui." Vekselis gali būti vertybinis popierius ir atlikti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais funkciją (kredito pinigai), arba patvirtinti skolinį įsipareigojimą ir būti jo užtikrinimo priemone. Teisinėje praktikoje žinomos dvi vekselio formos, t.y. įsakomasis vekselis - vekselis, kurio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, bei paprastasis vekselis - vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Be to, vekselis tarpusavio santykiuose yra naudojamas kaip viena iš teisėtų mokėjimo priemonių, skirtų tarpusavio atsiskaitymams. Vekselis yra besąlyginis ir neginčytinas dokumentas, todėl vekselio davėjas negali ginčyti vekselyje nurodytos sumos, terminų ar kelti kitas sąlygas. Būtina pažymėti, jog teisės aktai numato griežtus rekvizitus, kurių nesant dokumentas negali būti pripažįstamas vekseliu. Nevykdant vekselio nustatytų įsipareigojimu, vekselio turėtojas įgauna teisę kreiptis pas notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Notaro vykdomasis įrašas - tai notaro patvirtintas dokumentas, patvirtinantis kreditoriaus teisę į piniginės sumos išieškojimą iš asmens, ir šis notaro išduotas dokumentas yra vykdomasis dokumentas, turintis tokią pačią juridinę galią, kaip ir teismo išduodamas vykdomasis raštas po priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Siekiant išvengti notarinės protestavimo procedūros vekselyje reikėtų įrašyti žodį "neprotestuotinas". Tuomet suėjus vekselyje nurodytam apmokėjimo terminui notarui pateikiamas rašytinis prašymas išieškoti pinigus iš skolininko ir ne ilgiau nei per 10 kalendorinių dienų notaras išduoda vykdomąjį įrašą, kuris reiškia, kad vekselio turėtojas įgyja teisę kreiptis į antstolį ir pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą išvengiant teisminio bylinėjimosi. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog laiku neapmokėjus vekselio, jo turėtojas įgyja teisę iš vekselio davėjo reikalauti: - vekselio sumos su palūkanomis (jeigu palūkanos leidžiamos ir jos buvo nurodytos vekselyje) - 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pabaigos - pranešimų išsiuntimo ir kitų išlaidų atlyginimo. Pabrėžtina ir tai, jog nuo išrašyto vekselio nėra galimybės atsisakyti, t.y. įstatymas nenumato jokių atsisakymo ar panaikinimo pagrindų. Tačiau esant abiejų šalių – tiek vekselio davėjo, tiek vekselio turėtojo - sutikimui galima daryti pakeitimus vekselyje. Atsiradus nesklandumams dėl vekselio vykdymo, patartina kreiptis pas vekselio gavėja. Radus bendrą sprendimo vykdymą, bus galima išvengti visų vekselio sankcijų, kurios kyla laiku neapmokėjus vekselio. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Rasa

Sveiki.Noriu paaiskinimo,nes nesutariama,kam priklauso priziureti kapa,jei a. a.teva laidojo sunus be mirusio zmonos sutarimo del tolimesnes eigos?
Peržiūrėti atsakymą »
Remiantis LR “Žmonių palaikų laidojimo įstatymu” galima pateikti kapo apibrėžimą. Taigi, Kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai. Kapo priežiūra yra reglamentuojama LR nutarime “Dėl kapinių tvarkimo taisyklių patvirtinimo”. Šiame nutarime yra nurodyta, kad rašytinį leidimą laidoti (pagal 1 priedą) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka miestuose išduoda savivaldybių institucijos ar jų įgalioti asmenys, kaimo gyvenamosiose vietovėse – seniūnai. Leidimas išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė (toliau vadinama – atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo). Jo duomenys nurodomi žurnale. Kapinių prižiūrėtojas šiuos asmenis supažindina su šiomis Taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi kapavietę prižiūrėti arba sudaryti jos priežiūros sutartį su kitais asmenimis, kad kapavietė būtų tvarkinga. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus, padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui. Kapinių prižiūrėtojas žurnale padaro reikiamus pakeitimus. Jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, kitu atveju suorganizuojama komisija, kuri kapavietę gali pripažinti kaip neprižiūrima. Jo tvarkymas bus organizuojamas pagal LR nutarimo „Dėl kapinių tvarkimo taisyklių patvirtinimo” 25 punktą. Pažymėtina, jog kilę tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo joje gali būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Ramune

laba diena. musu sodu bendrijoje yra naujai padarytas kelias, kuriuo mes nei vazinejame, nei vaikstome. is musu reikalaujama 500lt. siuo metu padave skolu valdymo inspekcijai ir priskaiciavo dar +500lt. ar mes privalome moketi uz tai, kuo nesinaudojam?
Peržiūrėti atsakymą »
Jūs neminite kelių labai svarbių aplinkybių, kas iš Jūsų reikalauja sumokėti už naują kelią, kas ir kodėl nusprendė tiesti naują kelią? Labiausiai tikėtina, kad sodų bendrija nusprendė apie naujo kelio tiesimą ir dabar Jūs esate skolingi arba pačiai sodų bendrijai arba tiesiai rangovui tiesusiam kelią. Preziumuojame, kad pagal bendrijos įstatus buvo atitinkamas susirinkimas bei bendrijos nariai balsavo dėl kelio, priklausomai nuo įstatų, atitinkama balsų dauguma buvo nuspręsta, kad kelią tiesti reikia. Apie susirinkimą bei balsavimą turi būti tai liudijantis protokolas su parašais. Net jeigu per susirinkimą Jūs balsavote prieš ir tai atsispindi protokole Jums už kelia teks mokėti, nes kelias tikriausiai yra bendro naudojimo teritorijoje ir todėl priklauso ne vienam bendrijos nariui, o visai bendrijai. Bendrijos įstatuose galėtų būti numatytos tam tikros išimtis, tačiau tai nėra tikėtina. Todėl jeigu pas Jūs susiklostė panaši situacija, mūsų rekomendacija yra susimokėti skolą. Jeigu kelias buvo tiestas ne bendrijos iniciatyva ir pinigus reikalauja rangovas, galima įtarti neteisėtai tiestą kelią, tokiu atveju reikia išsiaiškinti ar yra gauti visi leidimai kelio tiesimui, tame tarpe bendrijos sutikimas jeigu visas ar dalis kelio yra bendrijos teritorijoje. Tokiu atveju galima kreiptis į teismą, nes Jūs neprivalote mokėti už tai, ko neužsakėte. Kitais atvejais, pavyzdžiui jeigu kelią tiesė savivaldybė, jokių pinigų negali būti iš Jūsų reikalaujama, nes tokie darbai yra apmokami iš savivaldybes biudžeto. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Darius Kazinec. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Milda

Sveiki. Norėčau pasiteirauti ar vaikas gali reikalauti iš tėvų turto dalies, jei abu tėvai yra gyvi. vaikui yra 24 metai
Peržiūrėti atsakymą »
Nuosavybės teisės - teisės (subjektinės galimybės) savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, arba tik konkrečias teises. Savininko teisių triadą sudaro valdymas, naudojimas ir disponavimas. Todėl Jūs tik savo nuožiūra ir laisva valia galite perleisti savo sūnui turtą ar jo dalį. Savavališkai reikalauti nuosavybės teisės negalima ir tai yra nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Akvilė Jotautaitė. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Giedre

Laba diena, noreciau jusu profesionalios konsultacijos. Pries isvykdama i uzsieni notariskai igaliojau savo mama atstovauti mane notaro biuruose, finansiniuose reikaluose, visose intitucijose ir t.t. tiesiog bendras igaliojimas viskam. Mirus mociutei, palikimo teisinke reikalauja dar vieno igaliojimo, kuris labai siejasi su jau parasytu (isskyrus nera tiksliu mirusiosios duomenu). Ar yra koks nors teisiskas reikalavimas paveldejimo tvarkyme, kad reikalingas specialus igaliojimas? Is anksto dekoju. Pagarbiai, Giedre Rutkauskaite
Peržiūrėti atsakymą »
Remiantis LR CK 2.137 sr. 1 d. įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Įgaliojimas parodo, kokias sutartis bei veiksmus gali atlikti įgaliotinis atstovaujomojo vardu. Pažymėtina, jog įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam konkrečiam veiksmui atlikti , tiek ir daugeliui veiksmų. Įstatymai įtvirtina bendrą taisyklę, jog įgaliojimas turi būti sudarytas raštu. Tačiau tam tikrais atvejais reikalaujama, kad įgaliojimas būtų patvirtintas notaro.LR CK 2.138 str.nurodo reikalavimą kada įgaliojimas turi būti patvirtinimas notarine tvarka,t.y. įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą; įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti Svarbu tai,kad dabar galiojantys įstatymai nesuteikia teisės suteikti taip vadinamo "generalinio" įgaliojimo, t.y. įgaliojimo, formuluojamo itin abstrakčiai, pavyzdžiui, "visiems teisiniams veiksmams atlikti". Įgaliotas asmuo gali veikti Jūsų vardu turėdamas, notaro patvirtintą įgaliojimą ir dokumentus, patvirtinančius palikėjo mirties faktą (mirties liudijimą) bei dokumentą apie palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Reziumė: turi būtį sudarytas notaro patvirtintas įgaliojimas, kurio paskirtis –atstovauti teisiniuose santykiuose susijusiuose su palikimo priėmimu. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Jurij

Laba diena. Turiu paprastą vekselį, kur nėra nurodytas mano (vekselio gavejo) asmens kodas. Pagal Letuvos Respublikos įsakomuoju ir paprastųoju įstatymu (77 –as straipsnis: Paprastojo vekselio rekvizitai), kreditoriaus asmens kodo nurodyti neprivaloma. Ar notaras turi teisę atsisakyti išduoti man vykdomajį raštą tuo pagrindu, kad nėra vekselio gavėjo asmens kodo?
Peržiūrėti atsakymą »
LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas imperatyviai nereikalauja, kad vekselyje būtų nurodytas fizinio asmens asmens kodas. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme notarui numatytu įpareigojimu nustatyti asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus tapatybę, bei įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, yra pagrįsta reikalauti, kad vekselyje būtų nurodytas ne tik pavadinimas ar vardas ir pavardė, bet ir įmonės kodas ar asmens kodas. Identifikacinių duomenų nurodymas reikalingas siekiant išvengti klaidos nustatant, kas iš tikrųjų yra vekselio davėjas, mokėtojas ar asmuo, kuriam turi būti sumokėta. Taigi sprendimas išduoti vykdomąjį raštą priklauso nuo notaro. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

daiva

laba diena noreciau paklausti as buvau isiskolinus uz zeme sodu benrijoj ir be ispejimo gavau teismo sprendima sumoketi skola ir teismo islaidas ar taip galima neispejus zmogaus taip daryti?aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos įstatymai kreditoriui suteikia teisę rinktis iš gana plataus rato teisinių priemonių kaip ginti savo interesus bei išsireikalauti pinigines lėšas iš skolininko. Skola gali būti išieškoma tiek ikiteisminio, tiek teisminio išieškojimo keliu. Ikiteisminis skolų išieškojimas yra kai kreditorius skolininką informuoja apie esančią skolą ir nurodo protingą terminą įsiskolinimui padengti, tačiau ne visada pavyksta išieškoti skolos tokiu būdu. Tuomet kreditorius kreipiasi į teismą dėl skolos išieškojimo. Skolos išieškojimo būdo pasirinkimas yra kreditoriaus teisė. Pabandęs skolą išieškoti ikiteismine tvarka, laikytina, kad kreditorius dėjo visas pastangas, kad skola būtų sumokėta. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai nereglamentuoja ir nenustato jokio termino siųsti pranešimus, raginimus dėl skolos. Todėl Jūsų atveju kreditorius pasirinko teisminį skolos išieškojimą. Pasitaiko atvejų, kai kreditoriaus siųsti raginimai nepasiekė gavėjo, šiuo atveju skolininko, dėl įvairių priežasčių (gyvenamosios vietos pasikeitimas, laiško nepriėmimas ir pan.). Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Akvilė Jotautaitė. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

vilius

laba diena, pries pora menesiu gavau 2 metu liktinumo bausme, esu iklimpes i skolas, labai sunki finansine padetis, noreciau isvykti su zmona padirbeti i uzsieni, taciau probacijos tarnyba manes neisleidzia, kaip galeciau gauti leidima vykti i uzsieni? kokios galetu buti pasekmes jei isvykciau be leidimo?
Peržiūrėti atsakymą »
LR BK 75 str. 1d, reglamentuoja, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas LR BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys turi Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams įstatymų nustatytas teises ir pareigas su šiais apribojimais:darbingi asmenys privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai pataisos inspekcijai; asmenims gali būti uždrausta išeiti iš namų tam tikru laiku arba lankytis tam tikrose vietose, jeigu tai nesusiję su darbu; asmenims gali būti uždrausta išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo. Leidimą išvykti ilgesniam laikui šiuo atveju duoda nuteistąjį prižiūrinčios pataisos inspekcijos vadovas;asmenims gali būti nustatyta pareiga registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį. Kiek kartų registruotis pirmaisiais trimis mėnesiais po paleidimo, nustato teismas, vėliau – pataisos inspekcijos vadovas, atsižvelgdamas į paleisto nuteistojo elgesį. Matyti , kad lygtinumą gavusio asmens gyvenimas tampa labai ribojamas. Svarbu paminėti, kad bandant išvykti iš šalies negavus leidimo Jūs pažeisit dar vieną įstatymą ir tokiu atveju pabloginsite savo padėtį. Apibendrinant pateiktą informaciją galima reziumuoti, kad lygtinumą gavusiam asmeniui nesilaikant nustatytu teisių ir pareigų gali būti taikomos griežtesnės poveikio priemonės. Kokia poveikio priemonė bus taikoma nuspręs tik teismas atsižvelges į visas bylos aplinkybes. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė

Asta

Laba diena, civilinėje byloje kurioje sprendžiamas iškeldinimo klausimas ieškovas baigiamojoje kalboje pasakė, jog atsakovas bute iš kurio jį iškeldina negyvena bet ieškovas prašo iškeldinti , kad teisiškai tai būtu iforminta. Teismas iškeldino atsakovą. Norėjau sužinoti , ar teisėtai teismas iškeldino atsakovą iš buto kuriame kaip ieškovas ir pats patvirtino tas žmogus negyvena?Ar šioje situacijoje teismas padarė pažeidimą? Kadangi dėl tokio sprendimo ieškovas bandys prisiteisti žalą u- komunalines pasalugas, o tai būtu nepagrįsta žala,kadangi pats ieškovas teismui nurodė,kad atsakovas ginčobute negyvena.Kaip elgtis toliau atsakovui?
Peržiūrėti atsakymą »
Jeigu atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo jį apskusti apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalis, 307 str. 1 d.). Yra sudėtinga ką nors daugiau patarti, Jūsų atpasakojamos bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios. Jūs taip pat minite ieškovo baigiamąją kalbą. Kalboje išsakyti žodžiai galėjo būti ieškovo nuomonė, o ne faktai, todėl tikrovėje egzistuojančios aplinkybės apie tai ar atsakovas gyvena ar ne bute, gali nesutapti su ieškovo nuomone. Ieškovas taip pat gali klysti dėl tam tikrų faktų. Todėl tokiu atveju reikėtų kreipti dėmesį į bylos faktines aplinkybes bei teismo nuomonę, išsakytą sprendime, ir tik tada spręsti ar reikia skųsti teismo sprendimą – tai yra ar atsakovas tikrai nesutinka su teismo sprendimu. Jeigu teismas iš tikrųjų priėmė sprendimą apie atsakovo iškeldinimą, tada kai jis bute jau nebegyveno, tai galbūt teismas priėmė neteisingą sprendimą ir jį skųsti tikrai reikia. Tačiau jeigu atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiame bute, bet jame negyvena, arba tai nėra jo pagrindinė gyvenamoji vieta, tačiau jis kartais čia užsuka, tai toks iškeldinimo sprendimas yra visai pagrįstas ir jį skundžiant atsakovas ne daug pasieks. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Darius Kazinec. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

lina

Ar kainuoja 60procentų invalidumą turint ,išsiimti pasą sau ir prąsitęsti 13metų sūnui?Su vyru seniai išsiskyrusi.
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą (Žin. 2000, 52-1484) už asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą bei pakeitimą nuo valstybės rinkliavos atleidžiami: • asmenys, turintys teisę gauti piniginę socialinę paramą įstatymų nustatyta tvarka; • vaikai, kuriems nustatyta globa ir rūpyba; • valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose asmenys; • vieniši asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių; • asmenys, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis; • senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; • asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis; • asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio – represuoto asmens teisinis statusas. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Akvilė Jotautaitė. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Marija

Sveiki. Iskylo tokia problema. Namui nori daryt renovacija, surinko parasus, is 60 butu sutiko 33, iseina, kad dauguma. Bet mano draugo seima(ne mano nama renovuoja) siuo metu isvykusi i uzsieni ir siaip jie nesutiko del renovacijos, bet jiems atejo saskaita, kad jie turi sumoketi administracini mokesti uz projekto parengima ir kad vienam butui renovacija kainuos 38 000 lt, tai tiesiog labai dideli pinigai. Toks klausymas, ar jie vistiek privales moketi 38000 lt suma, nors ir nenori renovacijos ir plius jie dar pilnai neismokejo kredito uz buta ir siuo metu uzsieni iesko darbo, nes abudu be darbo. Plius jie sako, kad parenge jau renovacijos projekta, bet nieks dar jo nemate, o jau praso sumoketi pinigus uz ji.
Peržiūrėti atsakymą »
Atėjusi sąskaitai visgi tikriausiai nėra iš karto visai 38 000 litų sumai. Šita suma turėtų būti paskirstyta lygiomis dalimis atitinkamam laikotarpiui, todėl nereikėtų per daug jaudintis. Taip pat, gali būti, kad įmanoma gauti tam tikras kompensacijas, t.y. valstybės parama konkrečiai namo renovacijai, ypatingai jeigu Jūsų draugo šeima jau gauna kokią nors valstybes paramą (pvz.: pašalpos, įvairios kompensacijos kaip nepasiturinčiai šeimai ir pan.). Deja, jeigu buvo surinkta dauguma butų savininkų parašų, mokėti tikrai teks, tik galbūt ne tokią didelę sumą. Norint tiksliai atsakyti į Jūsų klausimą dėl renovacijos projekto parengimo mokesčio, reikėtų paskaityti dokumentus pasirašytus tarp butų savininkų ir rangovo. Tačiau renovacijos rangovų atrankos yra vykdomos viešojo pirkimo konkurso tvarka, todėl piktnaudžiavimas nėra labai tikėtinas. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Darius Kazinec. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Arijana

Laba diena.Noriu paklausi jūsų,ar reikia teismo leidimo turint nepilnametį vaiką ir keičiamės su giminėmis butais.Mes einam į 2 kambarių butą,o jie pereina į mūsų 3 kambarių butą.gyvename su dukra vienos ir didelio buto neišlaikom.Ar šitas atvejis paprastesnis negu parduodant?Ačiū labai.
Peržiūrėti atsakymą »
Lietuvos galiojantys įstatymai yra nustatę, kad kai sutuoktinių pora turi nepilnamečių vaikų sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti yra butinas teismo leidimas . Šeimos turto savoka išplaukia iš LR CK 3.84 str.: šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teisinėje praktikuoje reglamentuojama, kad turint nepilnametį vaiką be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės : perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį;savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą; sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei penkerių metų terminui; nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą;nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį;investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį. Šis numatytas reikalavimas yra papildoma nepilnamečių vaikų turtinių interesų apsaugos garantija, apribojanti tėvų teisę disponuoti nepilnamečių vaikų turtu. LR CK 3.186 str. 1 d. nustato, jog tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaiko interesais. Jei norite parduoti kitą nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, žemės sklypą, negyvenamosios paskirties pastatus ,teismo leidimas jums nereikalingas. Teismo leidimas nereikalingas ir tuo atveju, jei turite daugiau nei vieną gyvenamąją patalpą ir norimame parduoti ar įkeisti bute arba name nei jūs nei jūsų nepilnametis vaikas negyvenate. Tačiau vis tiek labai dažnai bankai, siekdami apsidrausti, net ir tokiais atvejais reikalauja pateikti teismo nutartį, kuri patvirtintų, jog sudaromam sandoriui teismo leidimas yra nereikalingas. Reikia pažymėti,kad dėl teismo leidimo sudaryti pvz. buto pardavimo,įkeitimo,mainų ir kt. sandorių reikia kreiptis jūsų į gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė

Martynas

Laba diena, Norėčiau paklausti, jei pasirašant darbo sutartį, kurioje yra nustatytas bandomasis laikotarpis ir norint išeiti i darbo darbdavys turi per tris dienas ar keturiolika atleisti iš darbo. Tačiau kolektyvinėje sutartyje nėra paminėta apie bandomojo aliktoarpio sutarties nutraukima. Tai vis dėlto kaip šioje situacijoje yra? Pagarbiai, Martynas
Peržiūrėti atsakymą »
Darbinių santykių atsiradimą ir jų pasibaigimą reglamentuoja LR Darbo kodeksas. Darbo sutartį gali nutraukti tiek darbuotojas, tiek darbdavys, tačiau darbo sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka skiriasi. Darbo sutartyje gali būtį nustatyta išbandymo laikotarpio sąlyga. LR. DK 105 str. 1d .numato dvi išbandymo rūšis, t.y. kad darbdavys įsitikintu ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, bei stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Remiantis LR DK 106 str.1 d. nustatoma ,kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis nei 3 mėn., išskyrus šstatymų numatytus atvejus. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Pabrėžtina tai, kad atleidimą iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, kaip ir atleidimą bet kuriuo kitu pagrindu, darbuotojas turi teisę užginčyti teisme per 1 mėn. nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą, gavimo dienos . Bandomojo laikotarpio metu darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo noru, remdamasis LR DK 127 str. Prieš kiek dienų darbuotojas turi įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą, priklauso nuo to, kokia buvo išbandymo sąlyga. Jeigu išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą savo noru turi įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pasitaiko, kad darbo sutartyje nenurodoma, kieno iniciatyva nustatomas bandomasis laikotarpis, tik parašoma, kad „nustatomas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis“. Tokiu atveju teismų praktikoje laikoma, kad susitarta dėl abiejų išbandymo rūšių ir darbuotojas, pageidaujantis nutraukti sutartį per bandomąjį laikotarpį savo noru, privalo raštu įspėti darbdavį tik prieš 3 dienas. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Apibendrinant galima pasakyti, kad esant bendru darbdavio ir darbuotojo susitarimu šie terminai gali kisti. Nesuradus bendro kompromiso darbo sutarties nutraukimas turi būti vykdomas laikantis LR DK nustatytų terminų ir reikalavimų. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

sigitas

sveiki dukra dar nepilnamete iki pilnametystes 2 men su zmona issiskyre moku pinigus dukros islaikymui zmona padave ieskini del pinigu uz moksla dukrai studijoms uzsienyje esu invalidas nedirbu del sveikatos ka priteis tokiu atveju teismas ir ar patenkins zmonos ieskini ar tik pati dukra gali teistis tapus pilnamete ir istojus mokytis aciu
Peržiūrėti atsakymą »
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. bei LR CK 3.192 str. 1d. yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus. Ši pareiga tėvams yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Praktikoje ilgai vyravo tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Laikui bėgant buvo priimtos pataisos , kurios numatė pareigą tam tikrais atvėjais išlaikyti ir pilnamečius vaikus.LR CK 3.194 str. 3 d. yra reglamentuojama, kad teismas gali priteisti išlaikymą vaikui jei jis yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas (tame tarpe ir valstybės remiamų paskolų gavimo galimybės išnaudojimas); sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Nagrinėjant klausimą dėl pilnamečio vaiko išlaikymo būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. Be to, turi būti įvertinamas pilnamečio turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), protingų galimybių jas gauti išnaudojimas . Tagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nors CK visais atvejais numato išlaikymo galimybę aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentams iki 24 metų, tačiau Konstitucinis Teismas šią nuostatą pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, todėl ji gali būti taikoma tik esant tam tikroms sąlygoms, kurias yra suformavusi kasacinio teismo praktika. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

algirdas paseveckas

Laba diena. Mano alimentu vykdomaja byla anstolis pareme 2003 pradzioje.Kadangi as gyvenu ir dirbu uzsienyje tai mano igaliotas draugas siusdavo pinigus mano buvusiai zmonai.Tais paciais metais mano draugas pateike kvitus apie daromus mokejimus.Jokiu pretenziju man nebuvo.2004 metais liepos men.buvusi zmona kreipesi i teisma del alimentu padidinimo.Pats teismas ivyko 2005 spalio men.Tik 2011 birzelio men.as pilnai susipazinau su teismo sprendimu,kadangi tarp manes ir buvusios zmonos kilo nesutarimai.Man paaiskejo,kad 2005 sausio men.anstolis isdave pazyma kurioje buvo nurodyta aiskiai per didele tariama skola.Veliau jis arestavo mano a.m.kur skola buvo dar didesne nors kaip minejau alomentus visada mokejau.Siu skolu niekas is manes nereikalavo.Velaiu as suzinojau,kad buvusi zmona pateikinejo anstoliui melagingus duomenis apie is manes gaunamus alimentus su tikslu gauti kompensacija uz komunalines paslaugas.Noriu pabrezti,kad nuo 2003 iki 2008 metu anstolis niekada nebuvo susirises.As niekada nuo nieko nesislapsciau ir mano duimenys bei tel.nr.buvo anstoliui zinomi.Mano klausimo esme butu,kokios butu anstolio pareigos alimentu vykdomojje byloje jei ji yra jo zinioje? Pagarbiai. A.Paseveckas
Peržiūrėti atsakymą »
Terminą „Anstolis“, turbūt esame girdėjęs kiekvienas, tačiau ne visi esame su juo susidūrę. Antstolio teisės ir pareigos, bei jų atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos „Antstolių“ įstatymas. Iš LR „Antstolių“ įstatymo 2 str. 1 d. išplaukia, kad antstolis- tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų . Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis pradeda veikti nuo vykdomojo rašto ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti perdavimo, jį gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas. Kitus vykdomuosius doku¬mentus gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar parei¬gūnas, taip pat išieškotojas. Antstolis per 3 dienas, o skubaus vykdymo atvejais - ne¬delsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių (pvz., pateikti visi reikalingi priedai, nepraleisti senaties terminai ir kt.) vyk¬domajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį patei¬kusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Skubaus vykdymo bylose antstolis privalo pradėti veikti ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose - ne vėliau Kaip per 5 dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Galiojančiame LR CPK 655 str.2 d. nustatyta, kad antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą privalo skolininkui nusiūsti raginimą įvykdyti sprendimą. Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus LR CPK 661 str. numatytus atvejus.Viena kartą informuotas apie pareigą įvykdyti sprendimą skolininkas daugiau apie tai neinformuojamas. Kartu skolininkas įspėjamas epie gręsiančias neigiamas sprendimo neįvykdymo pasekmes bei infomuojamas apie turimas procesines teises. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas LR CPK 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Termino pradžia skaičiuojama nuo raginimo įteikimo dienos. Jeigu raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas pačiam skolininkui, termino pradžia skaičiuojama nuo kitos dienos po įteikimo. Remiantis LR CPK 658 str. antstolis, įteikęs ar išsiuntęs raginimą įvykdyti sprendimą, gali įpareigoti skolininką LR CPK 645 str. nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą. LR CPK 658 str. 2 ir 3 dalyse numatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę įteikęs ar išsiuntęs raginimą areštuoti skolininko turtą. Skolininko turtas gali būti areštuojamas dar prieš iškeliant civilinę bylą, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pabrėžtina, kad LR CK 661 str. 1 ir 2 dalyje yra numatyti atvejai, kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas ,t.y. kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.Taip pat raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo ir turto konfiskavimo, vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. Pažymįtina, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Apibendrinant reikia pastebėti, kad kilus abejonių dėl antstolio atliekamų veiksmų teisėtumo , juos galima skūsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Agija

Sveiki, Iš darbo išėjo žmogus pagal 127straipsnio 2dalį darbdavys pasiūlė išeitinę kompensaciją išmokėti dalimis pagal iš anksto sudarytą grafiką ir atsiskaityti per mėn laiko.( susitarimas buvo pasirašytas abiejų pusių) . Tačiau jau pirmos išmokos dalies negavo . Noriu paklausti kaip elgtis toliau laukti iki termino pabaigos ar jau dabar pradėti nerimauti . Dėkoju už atsakymą.
Peržiūrėti atsakymą »
Termino pabaigos tikrai nereikėtų laukti. Iš pradžių kuo greičiausiai reikia susisiekti su darbdaviu ir pranešti apie tai, kad mokėjimas vėluoja. Galbūt darbdavys pamiršo ir tuoj pat ištaisys savo klaidą, taip pat galimi kitokie variantai, kai darbdavys jau pinigus pervedė, o gavėjo sąskaitoje jie dar neatsirado ne dėl darbdavio kaltės. Tuo pačiu, reikėtų atkreipti dėmesį į susitarimo normas, kalbančias apie ginčų sprendimą. Susitarime gali būti nurodytas reikalavimas bandyti spręsti visus ginčus iš pradžių derybų būdu, o deryboms nepavykus tik tada kreiptis į teismą dėl sutarties pažeidimo. Jeigu susitarime apie ginčų sprendimą nieko nėra pasakyta, galima nedelsiant kreiptis į teismą. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Darius Kazinec. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Žydrūnė

Ar yra teisūs greitūjų kreditų davėjai duodantys kreditą pašalpą gaunančiam asmeniui, vėliau negalinčiam laiku grąžinti gąsdina teismais ir anstoliais.ar kaltas tik pats asmuo neatsakingai pasielgęs
Peržiūrėti atsakymą »
Šiuo atveju rizikuoja abi pusės: kreditorius – greitųjų kreditų davėjas ir skolininkas – greitųjų kreditų gavėjas. Kreditorius, nekreipdamas dėmesio į skolininko finansinę padėtį, stabilumą, rizikuoja, kad vėliau suteikto kredito susigrąžinimas gali būti labai apsunkintas ir užsitęsęs, o skolininkas, žinodamas, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai sunki (pvz. neturi pastovaus darbo arba pajamos yra neproporcingai mažos palyginus su gautu kreditu) rizikuoja, kad vėliau jo padėtis bus dar labiau apsunkinta. Kad kreditorius nekreipė dėmesio į jau minėtas aplinkybes ir suteikė kreditą, tai nėra priežastis, kad skolininkas būtų atleistas nuo prievolės įvykdymo. Gali atsitikti taip, kad po kurio laiko skolininko finansinė padėtis gali žymiai pagerėti ir tokiu atveju kreditoriaus interesai būtų pažeisti. Skolą (prievolę) reikės grąžinti, tačiau kaip ir minėta abi šalys patenka į keblią situaciją. Apibendrinimui, viena šalis neturėtų skolinti, o kita – skolintis. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

virginijus

Sveiki. As tarnauju kariuomeneja ir budamas biuleteni buvau sulaikytas uz tai kad buvau neblaivus viesoja vietoja ir man israse pareigunai ispejima. Ar uz tai mane gali atleisti is tarnybos?
Peržiūrėti atsakymą »
Kaip nustato Lietuvos kariuomenės Drausmės statutas atleidimas iš tarnybos yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą ir tai yra pati griežčiausia nuobauda. Tarnybinio patikrinimo metu nustatomos šios aplinkybės: tiriamo įvykio laikas, vieta; tiriamo įvykio dalyviai ir jų veiksmai; liudytojai; kalti dėl drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo padarymo asmenys, įrodymai, kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai; duomenys, apibūdinantys pažeidėją; pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo sąlygos ir priežastys; drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis. Apibendrinimui, Jūsų atžvilgiu gali būti atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl kario vardo pažeminimo. Sunku pasakyti, kokios aplinkybės (sunkinančios ir lengvinančios) būtų nustatytos tyrimo metu. Jeigu Jums policijos pareigūnas skyrė LR Administracinio teisės pažeidimo kodekse numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą, tai darytina prielaida, kad didesnių pasekmių nebuvo sukelta. Skirdamas drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) turėtų atsižvelgti į: padaryto drausmės pažeidimo pobūdį; kaltės formą; pažeidėjo asmenybę; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, sukeltas pasekmes, ar buvo galiojančių nuobaudų ir t.t. Skirant drausminę nuobaudą taip pat turėtų būti vadovaujamasi proporcingumo principu, tai yra, už mažareikšmę,didesnių pasekmių nesukėlusią veikąneturėtų būti skiriam pati griežčiausia drausminė nuobauda. Pabaigai reikėtų paminėti ir tai. Įsitikinkite, ar pagal vidaus tvarkos nuostatus neturėtumėte informuoti tiesioginio vado (viršininko) apie padarytą veiką priešingą administracinės teisės nomoms. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Vega

laba diena.Noreciau paklausti.mes su drauge 2013.07.19 dirbom palangoje pardavinejom bilietus i kikbokso sou.dirbom nuo 17.00val iki 22.00 val ir turejo sumoketi 50litu. bet mums nesumokejo ir dar beto turejom apsirenkti sexualiai.ka daryti kur kreiptis?ar tai nera darbuotoju isnaudojimas?
Peržiūrėti atsakymą »
Klausime nenurodyta kaip buvo įforminti Jūsų darbo teisiniai santykiai su darbdaviu. Pavyzdžiui, ar buvo sudaryta darbo sutartis? Nesant sutarčiai tokių darbdavių ir darbinių santykių reikėtų vengti. LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato administracinę atsakomybę (baudą) darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Turėtumėte kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba į policijos komisariatą (Palangoje) ir išdėstyti visas aplinkybes. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Oksana

Laba diena, norėčiau sužinoti kokį atsakomybė (p/l Civilinio kodekso ar kt. str.nr.) neš asmuo neteisėtai arentis mano 0,8ha namų valdos sklypa, ar galiu reikalauti kompensacijos už padaryta žalą ?
Peržiūrėti atsakymą »
Iš Jūsų aprašytos situacijos galima spręsti, jog asmuo, kuris aria Jūsų sklypą, neteisėtai naudojasi svetimu turtu. Tačiau tam, kad galėtumėte reikšti pretenzijas, turite turėti įrodymus, t.y. nekilnojamojo turto dokumentus, patvirtinančius, kad būtent šis sklypas priklauso jums. Taip pat būtų gerai turėti įrodymus apie tai, jog sklypas yra ariamas ir naudojamas kito žmogaus, pvz., nuotraukos, ar aplinkinių žmonių patvirtinimas. Galite kreiptis į teismą pareikšdamas vindikacinį ieškinį, remiantis CK 4.95 str. taip pat galite kaip teisėtas savininkas prašyti ir žalos atlyginimo. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Viktorija Košman. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė

Juozas

Laba diena As Juozas 58 metu Esu globejas 15metu (mano brolis invalidas- visiska negale) Mano darbo stazas 30 metai. I pensija man 2018 metu Ar galiu eiti i isankstine pensija? Su pagarba
Peržiūrėti atsakymą »
Išankstinių senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas. Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas šias sąlygas: iki nustatyto senatvės (65 metai) pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai; turi ne mažesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (išskyrus tam tikras išimtis); negauna kitų valstybinių socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas, įstatymų nustatytais atvejais mokamas namuose invalidus slaugantiems asmenims, ir pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo įstatymą), užsienio valstybės pensijų (išskyrus ankstyvą senatvės išmoką arba senatvės išmoką, paskirtas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais ar Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl pensijų mokėjimo nuostatomis), nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatytu būdu, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos (toliau šiame Įstatyme – pensijos ir išmokos); nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais; atitinka kitas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į išankstinės senatvės pensijos apskaičiavimo tvarką, kuri yra tokia kaip ir apskaičiuojant valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją, tačiau detaliau dėl visų konkrečių išmokų turėtumėte kreiptis į atsakingus specialistus. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Asta

ar galima forminti nemenką pirkimą be notaro tvirtinimo, ar ta sutartis galios visose institucijose ?Ačiū
Peržiūrėti atsakymą »
Neretai sudarant pirkimo- pardavimo sutartį iškylą klausimų dėl keliamų reikalavimų sutarčiai sudaryti. Begalo svarbu detaliai ir tinkamai reglamentuoti sutartinių teisinių santykių subjektų teises ir pareigas. Dažniausias įvairių civilinių teisinių santykių objektų buvimo civilinėje apyvartoje pagrindas – laisva asmenų valia ir iš šios valios kylantys sutartiniai teisiniai santykiai. Pirkimo–pardavimo sutartis yra viena dažniausiai pasitaikančių sutarčių rūšių sutartinių teisinių santykių srityje. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis pirkimo–pardavimo teisinius santykius, – LR CK. Šiame kodekse nustatoma, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kada šalys susitaria dėl visų esminių sutarties punktų ir įstatymo nustatyta forma išreiškia savo valią. Pirkimo–pardavimo sutarties forma priklauso nuo konkrečios sutarties rūšies, t. y. nuo to, kas yra konkrečios sutarties dalykas, kokios yra konkrečios sutarties šalys ir pan. Jeigu įstatymas nereikalauja konkrečios pirkimo–pardavimo sutarties formos, tuomet tokia sutartis gali būti sudaroma bet kokia forma. Sandoriai, kurie privalo būti sudaromi notarine forma, išvardyti Civilinio kodekso 1.74 straipsnyje, tai: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimą sudaryti sandorį notarine forma gali nustatyti tik Civilinis kodeksas. Teisinė praktikoje yra numatyta, kad šalys savo iniciatyva gali patvirtinti notarinia tvarka bet kurį sandorį. Sandoris laikomas sudarytu nuo to momento, kai jį patvirtina notaras. LR CK 1.75 str. numatyta privalomų tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Atsižvelgiant į tai kas yra išdėstyta galima prieti prie išvados, kad įvykdžius visus būtinus sutarčiai sudaryti keliamus reikalavimus, sudaryta sutartis turės galią ne tik ją sudariusiems asmenims , bet ji bus galiojanti ir kitose institucijose. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Kristina

Labas vakaras, norejau paklausti kas gali buti jei: pirkom statoma buta, emem paskola ir isipareigojom iki tam tikros datos uzregistruoti Registru centre bankui ikeisto nekilnojamojo turto 100% baigtuma, taciau to laiku nepadarem. Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, ar tai nebuvo atlikta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo Jūsų valios. Kitas aspektas – dar kartą peržiūrėkite sutartį (kokios buvo nustatytos sąlygos ir pan.), informuokite apie tai kreditorių, dėl susidariusios situacijos. Jeigu per sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti sandoryje nustatyti pagrindai, kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja LR Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Greta

Sveiki, ar darbo birza turi teise isbraukti is birzos asmeni, kuris neatsiliepe telefonu? Skambinta gerokai pries paskirta susitikima?
Peržiūrėti atsakymą »
Teisės aktai tokios tvarkos nenustato. Iki šiol Darbo biržoje užsiregistravęs asmuo gaudavo atmintinę, kurioje būdavo išdėstytos jo teisės ir pareigos, kas palengvina tų pareigų (bedarbio) tinkamą vykdymą. Teritorinėse darbo biržose įsiregistravę darbo ieškantys asmenys iš sąrašo gali būti išbraukti kai: bedarbis atsisakė siūlomo darbo nurodytomis sąlygomis; be pateisinamos priežasties bedarbis atsisakė dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; be pateisinamos priežasties bedarbis nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; baigiasi leidimo asmeniui dirbti Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas; baigiasi bedarbiui nedarbo išmokos mokėjimo terminas ir jis negali būti šio Įstatymo nustatyta tvarka pratęstas; bedarbis įsidarbina arba dirba savarankiškai; bedarbis tampa nedarbingas ir bedarbis miršta. Jau minėtoje darbo ieškančio asmens atmintinėje atsisakyta diskusijas sukėlusios frazės, jei bedarbiui pasirinkus bendravimą telefonu su juo nepavyksta susisiekti šia priemone 3 kartus 2 dienų laikotarpyje preziumuojama (laikoma), jog bedarbis atsisakė priimti darbo pasiūlymą. Į šį klausimą atsakė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje konsultacijoje pateikiama tik bendrojo pobūdžio teisinė informacija ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Rima

mergaites tetis gyvena, dirba Anglijoj.. Cia neiteikia dokumentu niekam del alimentu.. Dabar skelbs viesuoju budu tu alimentu priteisima.. Kaip suprasti sita buda ir ar yra tikimybe, kad juos pagaliau priteis mergytei?
Peržiūrėti atsakymą »
Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą su tam tikra infromacija. Apibendrinimui, alimentų išieškojimo procesas, kai yra nežinoma vieno iš tėvų gyvenamoji vieta, pavyzdžiui, išvyko gyventi į užsienį, o jei tai dar vykdoma pagal Europos vykdomąjį raštą yra gana sudėtinga ir brangi procedūra, tad ne visi nukentėjusieji turi galimybę ja pasinaudoti. Norėdami bent kažkiek pagerinti savo vaikų padėtį, Lietuvoje gyvenantys ir alimentų negaunantys tėvai gali kreiptis ir į Vaikų išlaikymo fondą (VIF). Iš Valstybės biudžeto skiriamomis kasmėnesinėmis išmokomis remiami vaikai, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo (tėvų). Didžiausia vienam vaikui skiriama suma – 195 litai per mėnesį. Tačiau tai galėsite padaryti tik tada, kai bus įsiteisėjęs teismo sprendimas, o šiuo metu bylą nagrinjantis teismas išbando visas įstatymų nustatytas priemones. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

jurgita

mano vyras turi nesantuokine dukteri, jai teismas priteise moketi elementus po 300 lt. kiekviena menesi tie pinigai yra pervedami. bet ji mergaites neleidzia matyti ir su ja bendrauti. mes net nezinome kur ji yra ir kam naudojami mergaitei pervesti pinigai. nezinome ar uz tuos pinigus dukra yra apiperkama, nes teismo metu lesas uzufrukto teise paskirta tvarkyti jos mamai. kokias teises turi mano vyras ir ka galetumeme teisiskai suzinoti apie vaiko prieziura, jai pervedamu elementu panaudojima ir kaip teisiskai to butu galima pareikalauti, kad butumeme tikri kad mergaite yra aprupinta ir priziurima. nes galimybes suzinoti apie vaika neturime galimybes
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Civilio kodekso 3.203 straipsnį - Išlaikymo naudojimas: 1. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. 2. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Taip pat tokie asmenys, kurie tvarko vaiko turtą uzufrukto teise, netinkamai jį naudojantys, gali būti nušalinami nuo vaikui priklausančio turto tvarkymo. Išlaikymą teikiantis asmuo turi teisę kontroliuoti, kam yra naudojamos jo skiriamos lėšos, t.y. galima prašyti iš motinos pateikti ataskaitą, kaip yra panaudojamos išlaikymo lėšos. Tėvas, gyvenantis atskirai, neturi būti apribojamas bendraujant su vaikais vietos, būdo, sąlygų ir kitais atžvilgiais, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Situacijoje, kai mama neleidžia vaiko tėvui matytis su vaiku, bendrauti, tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Vaida

Laba diena, Esu rezervavusi butą Vilniuje statomame name ir pervedusi 10000lt.Rezervavimo sutartyje pasirašėme abi šalys, kad iki š.m rugsėjo 1d. statytojai turi priduoti namą, o iki š.m rugsėjo 21d. pirkėjas turi pasirašyti preliminarią pirkimo sutartį. Ir jeigu namas nepriduodamas iki š.m.09.01 tai statytojai man grąžina 10000lt ir 10000 lt baudą. Pas notarą to neįtvirtinome, bet sutartyje parašai yra. Jeigu statytojai nenorėtų grąžinti pinigų, kokia galimybė laimėti teismą? kaip situacija klostosi tokiais atvejais Jūsų patirtyje?
Peržiūrėti atsakymą »
Sutartinius santykius reglamentuoja LR CK . Jame nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sudarant sutartį reikia laikytis LR CK nustatytu principų, t.y. sutarties laisvės principo, imperatyvių teisės normų bei sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principų. Bene svarbiausias sutarties elemtai , kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sandorio tarp šalių sudarymo momentu jo įvykdymą galima užtikrinti specialiomis įstatymo numatytomis priemonėmis, kurios civilinėje teisėje vadinamos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.Minimoje situacijoje taip pat yra įžvelgiamas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Šiuo atveju didėlis dėmesys tenka sumokėtam avansui. Pažymėtina, kad avanso turinys teisės aktuose nėra atskleidžiamas, todėl praktiškai kiekvienoje konkrečioje situacijoje jis gali turėti tam tikrų ypatumu. Tik iš LR CK vartojamų sąvokų galima daryti išvadą, kad avansas - tai dalis daikto kainos, sumokamos daiktą įsipareigojusiam parduoti asmeniui.Kadangi avansas, skirtingai nei rankpinigiai, niekada neatlieka užtikrinamosios funkcijos, sumokėjusi avansą šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti pagal LR CK 6.237 straipsnį visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, nepaisant jų neįvykdymo priežasčių.Kita vertus, dažnai šalys preliminariojoje sutartyje už jos pažeidimą numato baudą, kurios dydis lygus sumokėtam avansui. Tokiu atveju avansą gavusiai šaliai nedraudžiama įskaityti avansą į priešingos šalies mokėtiną baudą. Todėl, jei pagrindinė sutartis nesudaroma dėl avansą gavusios šalies kaltės, ši šalis turi grąžinti kitai šaliai avansą ir sumokėti baudą, o jei dėl avansą sumokėjusios šalies kaltės, – avansas lieka jį gavusiai šaliai kaip bauda. Įstatymai sudarytai rezaravavimo sutarčiai nenumato notarinės formos, todėl jos galiojimas –akivaizdus. Tenka pažymėti , jog ši sutartis turi būtį rašytinės formos. Visos sutartyje numatytos teisės ir pareigos yra privalomos abiems sutarties šalims. Visus kilusus ginčus nepavykus išspręsti taikiai, prerogatyva tenka spręsti teismui. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė - savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Milda

Sveiki, Naujieji sklypo,besiribojančio su mano namų valda,savininkai nusprendė iškelti sklypą ir statyti gyvenamą namą.Gyvename gyvenvietėje,todėl jam pakėlus sklypą visas lietaus vanduo tekės į mano namo garąžą,apsems didelę sklypo dalį.Norėčiau sužinoti ar yra koks nors įstatymas ribojantis (ar draudžiantis) tokius veiksmus, įstatymas apsaugantis kaimynus?
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį teisę kreiptis į teismą turi asmenys, kurių teisės ir interesai pažeidžiami dėl šio straipsnio 1 dalyje įvardytų pažeidimų. Pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 straipsnis). Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės. Kaimynas, prieš statydamas namą turės gauti statybos leidimą. Jūs savo ruožtu galite kreiptis į teismą prieš statybų pradžią ir bandyti įrodinėti, jog namo statymas pažeis Jūsų interesus arba prašyti teismo įpareigoti kaimyną atlikti darbus tinkamai, pasirūpinant vandens apsaugos sistema, tačiau Jūsų prieštaravimai turi būti protingai motyvuoti bei pagrįsti realia teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Reikėtų pasirūpinti ekspertais, išvadomis, kad po statybų gresia žala Jūsų sklypui. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

indre

Laba diena. Esu busima studente ir mano vienas is tevu yra mires. ar tokiu atveju as galeciau gauti socialine stipendija?
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, asmenys (atitinkantys įstatyme nurodytas sąlygas) gali pretenduoti į socialinę stipendiją ir kitas socialines išmokas. Jums dėl piniginės socialinės paramos reikėtų kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, arba į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvenate, administraciją. Taip pat rekomenduotina kreiptis ir į universiteto, kuriame studijuojate, studentų atstovybę. Šį klausimą parengė VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkas-savanoris Arūnas Daublys. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija, kuri neturi būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Daimondas

Turiu bauda uz KET pazeidima,bauda nesumoketa laiku ir perduoda anstoliui,ar anstolis skaiciuoja delspinigius uz nesumoketa bauda?
Peržiūrėti atsakymą »
Jums bus skaičiuojami ne delspinigiai, o vykdymo išlaidos. Sprendimo vykdymo išlaidos pradedamos skaičiuoti iškart po to, kai vykdomasis raštas pateikiamas antstoliui. Galutinė mokėtinų išlaidų suma priklauso nuo atliktų procesinių veiksmų kiekio ir sudėtingumo – kuo daugiau veiksmų tenka atlikti antstoliui, tuo didesnės susidaro vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=340135&p_query=&p_tr2=). Jeigu jau gavote antstolio raginimą ar raštą patartina kuo skubiau sumokėti baudą. Jeigu iškart visos baudos sumokėti neturite galimybės, galite tartis su antstoliu dėl mokėjimo dalimis. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Kornelija

Laba diena norejau paklausti kiek valstybe turi moketi vieniswi mamai kuri yra tevyste patvirtintas o vaiko tevas kaleime ir laukiam kol priteis elimentus.Kiek zinau kad valstybe turetu padidinti ismoka ir grazinti uz ta laika kai gaudavom su vaiku bendra suma kas menesi po 301lt ir 97lt.Ar ce klaidingq informacija
Peržiūrėti atsakymą »
Vertėtų pradėti nuo to, kad šiuo metu tokios sąvokos kaip „vieniša motina auginanti vaiką“ nėra. Todėl jokių specialių išmokų taip pat nėra. Jūsų atveju reikėtų kreiptis pagal deklaruotą gyvenamąją vietą į savivaldybę ar seniūniją, į Socialinės paramos skyriaus specialistus dėl piniginės socialines paramos, kuri gali būti skiriama jeigu Jūsų šeima yra nepasiturinti, t.y. pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų (350 Lt). Skiriama suma vienam asmeniui sudaro skirtumą tarp valstybės remiamų pajamų ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Todėl yra svarbus alimentų dydis, nes pradėjus juos mokėti galima netekti socialines paramos, o apie tai reikia pranešti socialinės paramos skyriaus specialistams, kad nesusidarytų permoka, kas turi savo neigiamas pasekmes (permokos išieškojimas). Tačiau kol alimentai nėra priteisti, Jums gali būti skiriama piniginė socialinė parama. Norint ją gauti, jeigu dar neesate, Jūs turėsite registruotis teritorinėje darbo biržoje, bet 6 mėnesių registracijos darbo biržoje termino laukti nebereikės, galėsite kreiptis iškarto po registracijos į Socialinės paramos skyrių. Konkrečiai atsakyti į klausimą ar Jūsų informacija yra teisinga ar klaidinga mums trūksta informacijos. Išsamų atsakymą (priklauso parama ar ne; jeigu priklauso tai kokio dydžio) Jums galės suteikti tik Socialinės paramos skyriaus specialistai, kurie turės visus duomenys apie Jūs. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkas – savanoris Darius Kazinec. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Rūta

Ar gali tolimųjų reisų vairuotojas būti laiduotoju?
Peržiūrėti atsakymą »
Pažymėtina tai, kad tokio sąrašo, kas galėtų būti laiduotojais, nėra, tačiau kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas būtų konkretus jo nurodomas asmuo (pvz. iš kelių Jūsų pateiktų laiduotojų, atsižvelgdamas į jų finansinę (turto) padėtį, nurodo kas iš jų galėtų būti laiduotoju). Jeigu tokio reikalavimo kreditorius nepareiškia, skolininkas laiduotoju turi pasiūlyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį.

Rita Slavinskiene

Laba diena,padejau sesei kuri įsigijo būstą Akmenėje mano vardu,bet aš ten negyvenau nė dienos nei registravausi,tas butas parduotas išvaržytinių per anstolius,nes sesė nemokėjo paskolos[butas buvo įkeistas bankui],lyg ir viskas mano vargai pasibaigė;bet ne iš teismo gavau pranešimą,kad as skolinga už kažką ,jokio pranešimo nesu gavusi kad būčiau skolinga už kažkokias paslaugas ,tad į teismą esu paduota už akių apie jokią skolą neinformuota iš anksto,ką man daryti.
Peržiūrėti atsakymą »
Iš Jūsų aprašytos situacijos nėra iki galo aišku, ar Nekilnojamojo turto registre Jūs buvote užregistruota kaip turto savininkė ir už kokias paslaugas turite mokėti. Pagal galiojančius įstatymus už būsto komunalines, eksploatavimo, administravimo paslaugas turi mokėti būsto savininkas, tas, kuris yra oficialiai įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Bet galbūt skola yra nesusijusi su pirktu būstu? Ir tuomet Jūs ir esate skolinga. Šioje situacijoje sunku patarti, nes trūksta duomenų apie pačią skolą, taip pat galbūt teismo pranešime yra pateikta informacija, susijusi su skola. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

AISTE

LABUTI,ESU NESCIA , IR DARBDAVYS MANES NEISLEIDZIA PILNAI ATOSTOGU KASMETINIU,PRIES PAT DEKRETA. 2 SAVAITEM ISLEIDO TIK.PASAKE DIREKTORE, UZ LIKUSIAS PASIIM BELIOTENI. AR GALIU REIKALAUT LIKUSIU ATOSTOGU? ACIU
Peržiūrėti atsakymą »
Atsakymas: Darbo kodekso 169 str. numatyta, jog už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Vadinasi, reikalauti atostogų galite, tačiau šiuo atveju darbdavys taupo savo lėšas, nes už visas atostogas teks mokėti jam, o vadinamo biliutenio atveju darbdavys mokės tik už pirmas tris dienas. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė - savanorė Viktorija Košman. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

ernesta

mano dabartinis draugas isiskyre su zmona. zmona ji padave skiryboms. jie turejo sode nama kuris buvo dovanotas jam jo mamos, bet kadangi daresi priestata buvo naujas projaktas. ir per skirybas gal tikedamasis kad ji sugrys. jis namo puse padovanojo jai ir vaikams o kita sau. elementus jis moka. ji gyveno is jo algos o savo kaupe. dabar pareiske kad uz jokius pinigus jam namo dalies neparduos. o mes suzinojom kad ji nusipirko buta skiryboms jau ivykus po 5men ji dirbo tik 5m kepikloj alga budavo vos virs 1000lt o jo alga netoli 3000lt. ji nat paskutinem dienomis pries skirybas bankomate nuseme pinigu ir atidave jam tik su 200lt kortelia. jis dirba jau 20m. ar gali atgauti namo dali kuria dovanojo? ji priestai buvo registruota pas mama o kai pradejo skirybas mamos buta mama uzsirase sau, o visa ta laika buvo ant jos vardo. ji dabar prisiregistravo name kuriame gyveno. jis lyko registruotas pas savo mama. rupinasi vaikais kazdiena nuvazuoja
Peržiūrėti atsakymą »
Jeigu namo pusė buvo perduota dovanojimo sutartimi, deja nieko šiuo atveju padaryti negalima, nes dovanų atsiimti negalima. Nors Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (LR CK) 6.472 straipsnis numato galimybes panaikinti dovanojimą, tačiau šio straipsnio normas negalima pritaikyti Jūsų konkrečiu atveju. Reikėtų bandyti nupirkti tą namo dalį, tačiau jeigu buvusi žmona nėra linkusi to daryti, jos priversti taip pat negalima. LR CK 4.79 nustato pardavėjo pareiga pranešti bendraturčiams apie ketinimą parduoti turtą ir nustato bendraturčiams pirmumo teisę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo turto dalį, ta kaina, kuria jis numatomas parduoti. Tai reiškia, kad buvusi žmona negali parduoti bet kam savo dalį prieš tai apie ketinimą parduoti nepranešusi Jūsų draugui, todėl gali ateiti laikas kai vis dėlto jis galės nusipirkti dovanotą namo dalį. Taip pat, gal vertėtų apie tai informuoti buvusią žmoną, toks jos teisių apribojimas galėtų paskatinti ją parduoti turtą greičiau. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkas - savanoris Darius Kazinec. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Aida

Sveiki. Jau 5 metai dirbu toj pacioj vietoj, ir kas 6 menesiai sudaroma terminuota darbo sutartis (kadangi sutartis sudaroma nuo sausio 1 iki birzelio 30 ir toliau nuo liepos 1 iki gruodzio 31 d, tai jau siai dienai rasytas 10 karta prasymas del darbo sutarties pratesimo). Per tuos 5 metus paeiliui keitesi imones pavadinimas, po menesio padalinio pavadinimas, po 2 menesiu skyriaus pavadinimas, bet mano pareigos isliko tokios pacios. Kreipiausi i darbdavi del darbo sutarties pakeitimo is terminuotos i neterminuota. Darbdavio atsakymas, kad nesvarbu jog likau tose paciose pareigose, kadangi keitesi pavadinimai, ir mano darbo sutartis nesvarbu kad sudaryta daug kartu, jie nenori manes pervesti i terminuota darbo sutarti. Ar as turiu teise reikalauti ir toliau buti pervesta i neterminuota darbo sutarti, nors ir keitesi pavadinimai? Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Įmonės, padalinio ar skyriaus pavadinimų keitimas iš esmės neturi nieko bendro su faktu, kad Jūsų darbo sutartis yra terminuota ar neterminuota. Todėl vertėtų nekreipti dėmesio į pavadinimus jeigu pati įmonė nekeitė savo verslo srities ar Jūsų pareigos nebuvo pakeistos. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (LR DK) 111 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbo sutarties terminas pasibaigia, o darbo santykiai faktiškai toliau tęsiasi ir ne viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. Kyla klausimas ar darbdavys Jūs informavo, kad būtumėte atleista, jeigu neparašytumėte prašymo dėl sutarties pratęsimo? Jeigu ne, tai tokiu atveju nereikėtų rašyti jokio prašymo pratęsti darbo sutarti, tiesiog reikia leisti terminui sueiti ir bus laikoma, kad Jūsų sutartis yra pratęsta neapibrėžtam laikui. Susirūpinimą vis dėlto kelia faktas, kad po tokio ilgo laiko tarpo darbdavys vis dar atsisako pratęsti Jūsų sutartį neapibrėžtam laikui. Iš normos esančios LR DK 111 str. 3 d. galima daryti išvada, kad nors terminuota darbo sutartis gali būti pratęsta, bendras jos terminas negali viršyti 5 metų (LR DK 109 str. 1 d. – darbo sutarties terminas negali būti ilgesnis negu 5 metai). 3 dalyje numatyta situacija, kai darbuotojo darbo sutartis pasibaigia ir yra nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo atleidimo, jis yra vėl priimamas į tokį patį darbą, toje pačioje įmonėje, vėl sudarant terminuotą sutartį. Darbuotojo prašymu tokia darbo sutartis gali būti pripažinta sudaryta neapibrėžtam laikui, o pertrauka kai jis nedirbo nuo vienos sutarties nutraukimo iki kitos sutarties sudarymo yra įskaičiuojamas į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Todėl rekomendacija yra reikalauti, kad darbdavys pratęstų Jūsų darbo sutartį neapibrėžtam laikui, o jam atsisakius tai padaryti reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkas - savanoris Darius Kazinec. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Angelė

Laba diena.Tėvelio paliktas namas ir pastatai priklauso pagal dokumentus lygiomis dalimis man ir broliui.Savo dalį norėčiau padovanoti anūkei,kuriai rugsėji sukaks 18m.Ar tai imanoma..?Kokių dokumentų man reikia ir kiek už viską reiks mokėti notarui.?Ačiū.
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal Lietuvos Respublikos (LR) Teisingumo ministro įsakymą Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinuosius dydžius, už nekilnojamojo daikto dovanojimo vaikaičiams yra imamas 50-80 Litų mokestis. Taip pat kiekvienu konkrečiu atveju gali būti imamas atlyginimas už sandorio projekto parengimą, patikrų atitinkamose įstaigose atlikimą (siekiant užtikrinti sandorio šalių teisėtus interesus) ir kitas paslaugas. Todėl galutinės kainos reikėtų teirautis pas konkretų notarą, į kurį nuspręsite kreiptis. Pagal LR Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį yra tik vienas nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties formos reikalavimas: ji turi būti notarinės formos. Reikalingi dokumentai: 1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras); 2. Namo ir žemės sklypo (jeigu su žeme) (ant kurio stove namas) nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.); 3. Žemės sklypo planas (jeigu su žeme); 4. Pažyma iš bendrijos (jeigu priklauso pvz.: sodų bendrijai); 5. Jeigu daiktas dovanojamas sutuoktiniui, tėvams ar vaikams, reikalingi giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (gimimo liudijimas, santuokos liudijimas). 6. Savininkas su asmens dokumentu. 7. Apdovanotojo asmens dokumentas. Dovanojimo sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos Jūs informuos notaras, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų jam pateikti. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkas - savanoris Darius Kazinec. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Tomas

Laba diena. Susiduriau su tokia nepavydetina situacija su kaimynais. Noriu savo bute daryti kapitalini remonta. Isgrieuti viena atramine siena o tam reikia 51% kaimynu parasu. Dareme tris susirinkimus su nama priziurincia valda. I susirinkima susirenka apie 15 gyventoju is kuriu trys nesutinka su sienos griovimu. Kokiu budu galima butu susirinkti kaimynu parasus kad pykstantys kaimynai nepaduotu i teisma? Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Pykstantis kaimynai neturi pagrindo ieškiniui, kreiptis į teismą jie aišku gali, bet kitas klausimas yra ar toks ieškinys būtų priimtas, visgi Jūs tik pasinaudojate savo teisė daryti remontą ir teisėtais būdais bandote surinkti reikiamų parašų kiekį. Svarbu yra ar yra įsteigta bendriją ir ar Jūs, sakydami „namą prižiūrinti valda“, turite omenyje bendrijos valdymo organus ar Jūs turite omenyje savivaldybes paskirtą administratorių. Pirmu atveju viskas vyktų pagal Lietuvos Respublikos (LR) Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą. Svarbios yra šio įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalys. Tam, kad visuotinis susirinkimas būtų teisėtas bei galėtų priimti sprendimus būtinai turi dalyvauti daugiau kaip pusė bendrijos narių, priešingai susirinkimas laikomas neįvykusiu. Pakartotinis susirinkimas turi būti šaukiamas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių ir gali spręsti neįvykusio susirinkimo klausimus. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. O visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Antru atveju yra sudėtingiau, tada vadovaujamasi yra LR Civilinio kodekso 4.85 str. Pagal šį straipsnį, šaukiant kiekvieną susirinkimą, reikalinga visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Tačiau taip pat yra numatyta išimtis kada galima butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jie tokiu atveju turi raštu pareikšti apie savo sprendimą (to paties straipsnio 5 d.). Tai yra balsavimas raštu. Balsavimas raštu yra vykdomas pagal LR Aplinkos Ministro Būtų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašą. Balsavimo raštu organizatorius, šiuo atveju tai būtų administratorius, paskelbia apie balsavimą raštu ir įteikia kiekvienam butui po balsavimo biuletenį (asmeniškai, į pašto dėžutę, registruotu laišku). Per dvi savaitės biuleteniai turi būti gražinti organizatoriui. Balsavimas laikomas įvykusiu jeigu buvo gražinta daugiau kaip pusė biuletenių. Jeigu balsavimas neįvyko, pakartotinis balsavimas gali būti surengtas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. Pakartotinis balsavimas laikomas įvykusiu jeigu buvo gražinta daugiau kaip ketvirtadalis biuletenių. Sprendimas yra priimamas taip pat – balsų dauguma. Todėl Jums rekomenduojame kreiptis į Jūsų namo administratorių, dėl galimybės organizuoti balsavimą raštu. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkas - savanoris Darius Kazinec. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Tomas

Laba diena, norėjau paklausti ar legalu būtu vežtis kanapiu sėklas iš užsienio kolekcionavimo tikslais ? Ačiū!
Peržiūrėti atsakymą »
Narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikomos tos medžiagos, kurios įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kuriuos tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Prie narkotinių medžiagų priskiriami sėjamosios kanapės (Cannabis sativa) rūšies kanapių augalai, jų dalys ir iš šių augalų pagaminti produktai, kurių sudėtyje yra haliucinogeninės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio. Nors kanapių sėklos nėra minimos šiame sąraše, tačiau karti teisinė praktika parodė, kad ir už jas galima užsitraukti baudžiamąją atsakomybę , pagal LR BK 259 str. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad prezidentei pasirašius pluoštinių kanapių legalizavimo įstatymą jau nuo 2014 m. sausio 1-osios jas bus galima auginti legaliai, taip pat bus leidžiama šiuos augalus perdirbti, importuoti ir eksportuoti. Rinkai tiekiamos sėjai neskirtos pluoštinių kanapių sėklos ir jų produktai, žaliavinės ar mirkytos kanapės ir jų šiaudeliai privalės turėti akredituotos laboratorijos pažymą, patvirtinančią, kad THC kiekis kanapėse, iš kurių šie produktai gauti, neviršija 0,2%.Norint į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių sėklų, importuotojams reikės gauti patvirtintojo importuotojo statusą. Jais galės tapti tik nepriekaištingos reputacijos juridiniai ar fiziniai asmenys. Apibendrinant ,galima pasakyti, kad nors kanapių sėklos nėra priskiriamos prie narkotinių medžiagų, tačiau jas gabenti nepatartina. Nors Jūsų atveju tikslas – kolekcionavimas, o ne platinimas, tačiau ši aplinkybė tik palengvintų atsakomybę, bet neatleistų nuo jos. Į šį klausimą atsakė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" Teisininkė – savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Čia yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Edgaras

Laba diena, Norėčiau paklausti ką vertėtų daryti ir kur kreiptis tokiu atveju kai buvo kreiptasi į advokate ir per trejus metus nesugebėjo užbaigti bylos kai bendrasavininkas namo ir sklypo nepasirašo tam tikru dokumentu dėl sklypo ribų nustatymo. Advokatė paėmusi pinigus, bet nesugeba nieko padaryti realaus per tuos tris metus. Kur būtu galima kreiptis tokiu atveju?
Peržiūrėti atsakymą »
Nelabai yra aišku, ką tiksliai norite sužinoti:ar Jūs domina atsakymas į klausimą ką daryti su advokatę ar norite gauti patarimą kaip paskubinti procesą su bendrasavininku? Bendrai pateiksiu informacijos į šiuos abu klausimus. Taigi,advokato teisės ir pareigos yra suformuotos LR “Advokatūros įstatymę”. Klientas ir advokatas dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Todėl Jūsų atveju , pirmiausiai reiktų išnagrinėti pasirašytą sutartį ir nustačius , kad advokatas netinkamai ją vykdo , t.y. neatlieka visų jam priskirtų pareigų,tokiu atveju klientas turi teisią kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. LR “Advokatūros įstatymas” 51 str. 2 d. nustato, kad klientų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų Lietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas. Šie ginčai nagrinėjami Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas turi teisę priimti rekomendacinius sprendimus. Taip pat nepamirškite, jog turite galimybę atsisakyti šio paslaugų advokato ir susirasti kitą. Antrasis klausimas yra problematiškesnis, kadangi nėra pateikta informacijos kokie teisiniai veiksmai buvo atlikti per tą laiką. Trumpai, galiu pasakyti tiek, kad pradžioj nepavykus rasti bendro kompromiso su bendrasavininku kilęs konfliktas jau seniai turėjo būti spręndžiamas teisminiu keliu. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė– savanorė Rasa Danilevičiūtė.. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Erikas

Laba diena. Man atejo teisminis laiskas, jog turiu atlyginti turtine zala, nes apliejom kaimynus zemiau musu, kurie turejo draudima. Nuosprendis atliktas uz akiu. Bet as su uto nesutinku, nes tai namo problemos, mes nieko neapliejom, atejo is dar auksciau gyvenanciu kaimynu. Ka man daryti tokiu atveju, nes teismas reikalauja atsakymo per 14 dienu. Samdytis eksperta, nors ir jau prabego 3 metai, ir neigti kaltinimus?
Peržiūrėti atsakymą »
Įvykus avarijai ir užpylus kaimynų butą būtų taikomas LR Civilinio kodekso 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal jį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Civilinio kodekso straipsnis numato, kad savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip pastatų, statinių savininkas (valdytojas). Todėl statinių savininkas (valdytojas) už panašias avarijas atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusios tyčios ar didelio neatsargumo. Jei butas , kuris buvo užlietas buvo draustas, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas labai paprastai. Savininkas apie atsitikusią nelaime praneša savo draudimo bendrovei, o jie tuo tarpu apžiūrėję butą ir įvertinę padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiam asmeniui. Tokiais atvejais, kai buto, kuriame kilo avarija, savininkas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, jis išvengia prievolės atlyginti nuostolius užpiltajam kaimynui, nes juos atlygina draudikas.Kuomet žalą sukėlusio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė nebuvo drausta, o buvo apdraustas tik nukentėjusiojo butas, tuomet draudikas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiajam, pateiks atgręžtinį reikalavimą atlyginti žalą sukėlusiam buto savininkui. Reikia pastebėti, kad nepavykus susitarti gražiuoju ginčas bus sprendžiamas teisminiu keliu. Aplieto buto savininkas neprivalo įrodynėti kaltininko kaltės. Asmuo teikiantis ieškinį teismui, privalės įrodinėti žalos padarymo faktą, jos dydį, užpylimo šaltinį bei nurodyti atsakingą už žalą asmenį. Todėl labai svarbu laiku ir tiksliai nustatyti užliejimo faktą, jo kilimo šaltinį. Taigi, kalbant apie Jūsų atvejį reikia pastebėti, kad gražiuoju kilusios problemos išspręsti nepavyko ir kilęs ginčas persikėlė į teismą. Kadangi aplieto buto savininkas buvo apdraudęs butą, šiuo metu dėl nuostolių atlyginimo bylinėjates su draudimo bendrovę. Jūsų nurodytoje situacijoje nėra minimą, kokios pozicijos šioje situacijoje laikėsi tikrieji kaltininkai. Ar jie pripažino kaltę tuo metu, ar buvo kokiom priemonėm užfiksuota jų kaltė? Pirmas žingsnis ka turėtumėte šiuo metu padaryti, tai pateikti apeliaciją . Antras žingsnis, pasikalbėti su Jus apliejusiais buto šeimininkais ir neradus bendro kompromiso pateikti ieškinį jų atžvilgiu. Anksčiau minėta , kad ieškovas tokiose situacijose atsakovo kaltės įrodynėti neprivalo. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė– savanorė Rasa Danilevičiūtė.. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Vaida

Laba diena. Dirbu valdiškoje įstaigoje. Darbas nuo 8.00 iki 17.00.Turiu mažametį vaiką kuris lanko darželį. Darželis netoli mano darbovietės. Kiekvieną rytą esu priversta vėluoti į darbą, nes darželį atidaro 8.00val. Realiai kas rytą į darbą vėluoju 15-25min. Ar yra kokia ,,apsauganti lengvata “ kad negaučiau pylos nuo darbdavio.
Peržiūrėti atsakymą »
Pagal LR DK 93 straipsnį darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį, įsipareigoja darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Iš šios teisės normos išplaukia, kad darbuotojas privalo nustatytu laiku atvykti į darbą ir asmeniškai atlikti jam patikėtas darbines funkcijas. Darbuotojo darbo dienos laikas (pamaina) nustatomas įmonės vidaus norminiuose teisės aktuose: darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje sutartyje, darbo (pamainų) grafikuose, darbo reglamente ir kituose vidiniuose dokumentuose. Kai darbuotojas nustatytu laiku neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių, jis pažeidžia darbo drausmę ir už tai jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Jūsų minimu atveju ,įstatymai nenumato jokios” lengvatos“. Tik radę bendra kompromisą su darbdaviu išvengsite galimų drausminių nuobaudų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį i tai, kad LR DK 147 str. 3 dalis nustato, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbuotoją atleisti iš darbo galima, kai jis be svarbių priežasčių neatvyksta į darbą visą darbo dieną (pamainą). Darbuotojo vėlavimas į darbą (tai yra nebuvimas darbe tik dalį darbo laiko per darbo dieną, pamainą) arba atvykimas į darbą, bet nevykdymas darbinių funkcijų be svarbių priežasčių nesudaro pagrindo nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą kaip už pravaikštą be svarbių priežasčių. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė - savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

viktorija

Laba diena, Po mokyklos baigimo tėvas nustojo mokėti alimentus. Liepos mėnesį pinigų pervestų į banko sąskaitą aš negavau. Tačiau įstojau į universitetą, į valstybės finansuojamą vietą. Ar toliau turėčiau reikalauti alimentų? Ir ar dabar yra įsiskolinimas ar visgi jis privalo mokėti tik nuo tada kai prasideda studijos?
Peržiūrėti atsakymą »
Įstatymas nustato, kad išlaikymas mokamas nepilnamečiams vaikams, t.y. iki 18 metų amžiaus. Tačiau egzistuoja galimybė išlaikymą gauti ir vėliau, net iki 24 metų amžiaus. LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Šis straipsnis suteikia galimybę vaikams sulaukusiems pilnametystės kreiptis į teismą dėl tolimesnio tėvų išlaikymo iki kol jiems sukaks 24 metai. Ieškinį teismui turi teikti pats vaikas. Paminėtina, jog teismas spręsdamas išlaikymo klausimą vertina paramos suteikimui reikšmingas aplinkybes, kurios skiriasi kiekvienoje byloje. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė - savanorė Rasa Danilkevičiūtė. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Meilute

Kaimynai atsieme zeme ir 1ha paeme musu , 3 bendrasavininku zemes,kadangi jiems daranti firma paziurejo,jog mums perdaug zemes,tai jie musu neatsiklause paeme ten,kur patys norejo.dabar mes norime darytis geodezinius planus ,kur mums kreiptis,kaip atsiimti savo zeme,ar belieka tikteismas,nes jie geranoriskai nenori atiduoti.Aciu
Peržiūrėti atsakymą »
Žemės sklypų kadastrinis (geodezinis) matavimas ir planų bei matavimo bylų parengimas - tai tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas. Geodeziniai matavimai reikalingi parduodant, dovanojant ar išnuomojant privačios žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai (kitai paskirčiai), taip pat kitais atvejais, jeigu šių matavimų pageidauja žemės savininkas. Paslauga aktuali tiek juridiniams tiek fiziniams asmenims, norintiems tiksliai žinoti žemės nuosavybės plotą bei ribas, kad nekliudomai galėtų disponuoti savo nekilnojamuoju turtu. Kadastriniam matavimui atlikti reikia pateikti: 1. žemės sklypo registro pažymėjimą; 2. preliminarų sklypo planą; 3. statinių, esančių šiame sklype, registro pažymėjimą (jei tokie yra). Geodezinius matavimus atlieka valstybinių ir privačių įmonių, turinčių licencijas rengti žemės sklypų planus, specialistai. Remiantis LR „Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu“ 11 str. Reiktų atkreipti dėmesį į ta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatantys asmenys turi teisę atlikti kadastro duomenų nustatymo darbus ir gretimuose žemės sklypuose, jei tai būtina kadastro duomenims nustatyti. Tokiu atveju apie atliekamus darbus Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pranešama gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams ir turi būti gautas jų sutikimas. Šis įstatymas taip pat nustato kadastro tvarkytojo sprendimų apskundimas tvarką.Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir skundžiant Kadastro tvarkytojo sprendimus.Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Apibendrinant, galima pasakyti,kad visus kilusius ginčus nepavyksius išspręsti taikiai , belieka galimybę juos spręsti teisminiu keliu. Į šį klausimą atsakymą parengė VŠĮ "Teisingumo AIDAS" teisininkė– savanorė Rasa Danilevičiūtė.. Atsakyme yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios teisinės konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Populiariausios kategorijos

Transportas

Statybos

Verslo paslaugos

Prekyba

Logistika

Pramonė

Btrader - Tarptautinis projektas “Perku Parduodu Verslą, Technologiją, Franšizę”, internete www.btrader.lt, turintis prekės ženklą Btrader.lt, gyvuoja jau 4 metus.

Daugeliui Mūsų vartotojų portalas tapo susitikimo vieta, kur jie gali žengti pirmąjį žingsnį, siekiant pirkti/parduoti verslą; ieškant naujų galimybių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Įdėk nemokamą skelbimą

Redaguoti skelbimą

DUK

Reklama

Prenumerata

Klausk teisininko

Pagalba:info@btrader.lt



© Alio Reklama