Restruktūrizavimas gali vykti sklandžiau

2009 m. gruodžio 3 d., Vilnius. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) atkreipia dėmesį, kad įmonėms vienas iš galimų būdų susidoroti su laikinais finansiniais sunkumais, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, nenutraukti ūkinės komercinės veiklos, atkurti įmonės mokumą bei išvengti bankroto, yra jos restruktūrizavimas. Vilniaus VMI pažymi, kad šis procesas gali būti paprastesnis ir sklandesnis, jei įmonės administratorius bendradarbiauja su visais kreditoriais.

Restruktūrizuojant įmonę, jei tarp įmonės kreditorių yra valstybinė institucija, svarbu vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais, kurie taiko griežtus apribojimus įmonių, turinčių laikinų finansinių sunkumų, gelbėjimui ir veiklos atkūrimui. Restruktūrizuojant sunkumus patiriančią įmonę valstybės pagalbą galima teikti tik pateikus pranešimą Europos Komisijai. Be to, šiuo atveju neturi reikšmės numatomos teikti valstybės pagalbos dydis - bet kokiu atveju tai laikoma valstybės pagalba. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtina paruošti itin kruopštų restruktūrizavimo planą, o restruktūrizuojama įmonė privalo pateikti daug papildomos informacijos: įvairių rinkos tyrimų, prognozių, įmonės rodiklių kitimų prognozes, pagrįsti, kad jos padėtis tikrai gerės.
Kai kuriais atvejais Mokesčių inspekcija pagal Europos teisingumo teismų sprendimus bei kitų ES šalių praktiką turi individualiai įvertinti, ar gali laikytis privataus kreditoriaus principo - atsižvelgiant į skolos susigrąžinimo galimybes, taikomus priverstinio išieškojimo būdus ir taikomas išieškojimo užtikrinimo priemones. Tuomet nebūtina informuoti EK apie restruktūrizavimą ir gauti sutikimą. VMI pastebi, kad nemaža dalis restruktūrizavimo bylų iškeliama be Mokesčių administratoriaus žinios, tuomet institucija praranda galimybę procese dalyvauti privataus kreditoriaus teisėmis.
Vilniaus AVMI akcentuoja, kad įmonių administratoriai, nenorintys bendradarbiauti su mokesčių inspekcija ir palengvinti procesą, turėtų bent pasirūpinti nepriekaištingu restruktūrizacijos planu.
„Restruktūrizavimas - tai ne tik skolų atidėjimas. Tai viso įmonės verslo pertvarkymas mokumui atkurti, - sako Vilniaus AVMI viršininko pavaduotojas Mindaugas Almantas. - Todėl įmonėms reikėtų tinkamai pasiruošti šiam procesui ir parengti išsamų, įvykdomą bei nuoseklų restruktūrizavimo planą. Tai rimtas dokumentas, padedantis įmonei išsaugoti ir toliau plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir nebankrutuoti."
Visi reikalavimai restruktūrizavimo planui parengti numatyti Restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnyje. Tačiau, Mokesčių inspekcijos nuomone, dažnai įmonių pateikti planai neatitinka šių reikalavimų. Iš jų negalima įvertinti, ar restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė galės išsaugoti veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Tokiu atveju siūloma restruktūrizavimo planui nepritarti.
Vilniaus AVMI nepritarė ir vienos stambios bendrovės (toliau - Bendrovė) restruktūrizacijos planui, nes nepateiktos sutarčių kopijos; nenurodytos atliktų darbų apimtys; nepateikti duomenys apie atsiskaitymus už atliktus darbus ir numatomus vykdyti ir kita planui nagrinėti svarbi informacija. Be to, planas pateiktas likus 2 dienoms iki kreditorių susirinkimo.
Bendrovė, kaip reikalauja teisės aktai, turėjusi parengti tris plano variantus - labiausiai tikėtiną, pesimistinį ir optimistinį, - jų neparengė. Šis planas neįgyvendina LR Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytų įmonių restruktūrizavimo tikslų bei prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.
VMI pažymi, kad yra dar vienas būdas restruktūrizuoti įmonę, neįtraukiant į kreditorių sąrašą valstybės institucijų, kartu atsisakant valstybės pagalbos ir nevykdyti visų tuo atveju reikalingų ES teisės aktuose numatytų procedūrų - atsiskaityti su valstybe, t.y. institucija, kuri atstovauja valstybei.
Pažymėtina, kad VMI, ieškodama galimybių supaprastinti restruktūrizavimo procesą, jau rengia schemą - kriterijų visumą, kuriuos atitikus nereikėtų kreiptis į EK, pradedant restruktūrizaciją. Šią schemą turės patvirtinti Europos Komisija.

Apie Valstybinę mokesčių inspekciją:
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI), vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, yra atsakinga už 23 mokesčių administravimą, iš jų pagrindiniai - pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizo mokestis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą sudaro biudžetinės įstaigos: centrinis mokesčių administratorius - VMI ir vietos mokesčių administratoriai - apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.
VMI teikia paslaugas ir konsultacijas visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais, rengia mokesčių įstatymų komentarus, mokesčių deklaracijas ir jų užpildymo taisykles, vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, grąžina pajamų mokesčio permokas, atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas. VMI veikia elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti šalies mokesčių mokėtojams internetu pildyti ir pateikti deklaracijas, taip pat teikiama daug kitų elektroninių paslaugų. Lietuvos gyventojams ir įmonėms trumpuoju telefonu 1882 Mokesčių informacijos centras teikia konsultacijas gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno ir socialinio mokesčių, pajamų ir turto deklaravimo klausimais, teikia informaciją apie mokestinių procedūrų vykdymą ir bendrąją informaciją apie VMI.
Daugiau galima sužinoti interneto svetainėje www.vmi.lt.

Siekiame tapti Jūsų patarėju mokesčių klausimais

# # #
Išsamesnė informacija žurnalistams:
Ilona Velžytė, Vilniaus apskrities VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėja,
tel.: +370 5 2687 670 ; mob.: +370 610 08433; el. p.: i.velzyte@vilnius.vmi.lt
# # #

Šaltinis – www.vz.lt